infa.lt

Žemė – tai vabzdžių planeta

Žemė – tai vabzdžių planeta

rugsėjo 05
09:42 2019

Termitas

„Vienam žmogui Žemėje tenka 200 milijonų vabzdžių – daugelis jų vykdo keistas užduotis“, – rašo vokiečių leidinio „Der Spiegel“ žurnalistas Johann Grolle.

„Vabzdžiai sudaro daugiau nei pusę visų gyvūnų rūšių“, – pažymima leidinyje. „Patinka jums tai ar nepatinka, – mes gyvename vabzdžių planetoje “, – sako norvegų entomologė Anne Sverdrup-Tigeson.

„Nepaisant to, kokie smulkūs yra vabzdžiai, jie daro didelę įtaką medžiagų apykaitai Žemės planetoje. Pavyzdžiui, termitai yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie dėl specialių žarnyno mikroorganizmų sugeba surišti oro azotą.

Tokiu būdu jie tręšia dirvą ir tuo pačiu metu ją purena, kurdami savo išsišakojusius takus, tunelius.

Tai naudinga Afrikos savanoms, stabdant dykumų plitimą“, – rašo J. Grohlle. Skruzdėlės, savo ruožtu, saugo klimatą, nustatė mokslininkai.

Šiaurės Švedijos eglių ir beržų miške mokslininkai iš skruzdėlių atėmė galimybę patekti į tam tikras teritorijas. Per 13 stebėjimo metų ten augo žolė ir dramatiškai pasikeitė dirvožemio mikrofauna, o tai sukėlė puvimo procesus.

„Anglies kiekis dirvožemyje sumažėjo 15% – tai yra daug, nes šiauriniai spygliuočių miškai yra viena iš pagrindinių anglies saugyklų Žemėje. Be skruzdėlių ten būtų išleistas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o globalus atšilimas įgautų papildomą impulsą“, – sakoma straipsnyje. .

„Sakoma, jog Čingischanas karinių kampanijų metu visada su savimi veždavosi vežimą su lervomis“, – tęsia leidinys. „Sužeistiems kariams ant žaizdų buvo dedamos baltos mėsingos lervos, kas tariamai leisdavo jiems greitai atstatyti kovinius sugebėjimus. Tiesiog baisi mongolų istorija?

Neseniai gydytojai iš naujo atrado vabzdžių lervų sugebėjimą valyti žaizdas: gyvūnai maitinasi tik pūliais ir atmirusia mėsa, bet neliečia sveikų audinių. Be to, jie išskiria antimikrobines medžiagas, kurios neleidžia plisti infekcijai.

Savo ruožtu Teleogryllus rūšies svirpliai yra palankūs psichinei sveikatai. „Pietų Korėjoje atliktas tyrimas parodė, jog vyresnio amžiaus pacientams žymiai pagerėjo, kai jiems buvo suteikta galimybė pamaitinti svirplius. Už tokią priežiūrą gyvūnai padėkojo maloniu dainavimu, – rašoma straipsnyje.

Šiaurės Karolinos mokslininkai sugalvojo ypač neįprastą būdą, kaip padaryti vabzdžius žmonių pagalbininkais. Jie aprūpino tarakonus mažytėmis kuprinėmis. Naudodamiesi jose įmontuota elektronika, silpnų elektros impulsų dėka jie kontroliavo gyvūnus. Ateityje mokslininkai nori tarakonus aprūpinti jutikliais ar fotoaparatais, kad galėtų juos naudoti sunkiai prieinamiems objektams tirti.

„Galbūt tokie robotai vabzdžiai net gali padėti užmegzti kontaktą su žmonėmis, esančiais po skalda, įvykus nelaimei.“

„Vabzdžiai maitina pasaulį. Daugybė žinduolių ir beveik du trečdaliai visų paukščių juos valgo. (…) Tačiau vabzdžių ekologinis vaidmuo yra daug sudėtingesnis, o ne tik maisto paskirtis likusiems dalyviams“, – pažymima publikacijoje.

„Ilgą laiką mokslininkai domėjosi, kodėl Pietų Amerikos tripirščiai tinginiai reguliariai nusileidžia ant žemės, kad galėtų išsituštinti. Kodėl jie eikvojaa jėgas ir rizikuoja dėl to? Atsakymas rastas gyvūnų kailyje. Ten aptikta maža kandis, kuri kiaušinius deda ant žemės. Tinginiams tenka rūpintis savo sugyventojais, nes išmatos ir palaikai prisideda prie dumblių augimo kailyje. Ir dumbliai, savo ruožtu, suteikia tinginiams gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų papildyti jo menką daržovių dietą. “

„Prieš 4,6 tūkst. metų į princesės Lei Zu arbatą nukrito šilkaverpio kokonas. Kinijai tai buvo istorinis įvykis, nes aristokratė nustebusi pastebėjo, jog karščio paveiktas kokonas virto ilgu, lengvu siūlu – štai kaip atsirado šilkas ir su juo klestinčios iki šių dienų milijardų dolerių vertės pramonės industrijos pagrindas“.

„Tačiau tarnauja mums ne tik trilijonai šilkaverpių ir medaus bičių. (…) Kas, pavyzdžiui, jungia Šekspyrą, Bethoveną ir Galilėjų? Jie visi rašė rašalu, kurio sukūrimą lėmė maža vapsva. Vabzdžiai savo kiaušinius dėjo ant apatinės ąžuolo lapų dalies, ko pasekoje susidaro rašalo burbuliukai. Iš juose esančio tanino gaminamas rašalas“.

Prieš 130 milijonų metų vabzdžiai ir augalai „sudarė paktą“, kuris pakeitė pasaulį: bitės, musės, drugeliai ir kiti vabzdžiai padeda augalams „mylėtis“ apdulkindami juos. „Taigi Xanthopan genties naktinių drugelių straubliukas pasiekia 25 cm ilgį. Dėl šios priežasties vabzdys turi išskirtines teises į Madagaskaro orchidėjos- žvaigždės nektarą.“

„Jei vabzdžiai dingtų, netrukus planeta būtų apgaubta pamazgų duobės kvapų. Tik dėl nenutrūkstamos vabzdžių kontrolės, nesame apsupti išmatų ir lavonų kalnų. Tiesa, šiuos tylius valytojus pastebime tik tada, kai jų nėra – pavyzdžiui, Australijoje, kur prieš 230 metų europiečiai naujakuriai atvežė stambius raguočius gyvulius, o vietiniai vabzdžiai, įpratę prie sterblinių gyvūnų ekskrementų, apeidavo atvykėlių karvių „blynus“, ir netrukus ištisus plotus uždengė išdžiūvusio karvių mėšlo pluta.

Ir tik tada, kai 60-70 metais mokslininkai atvežė ten mėšlinių vabalų iš Afrikos. Šri Lankos ir Europos, mėšlo problema buvo išspręsta“, – reziumuoja Der Spiegel.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Žemė – tai vabzdžių planeta* - nuoroda: https://infa.lt/36056/zeme-tai-vabzdziu-planeta/