infa.lt

migracijos departamento nuotr.

Imigracijos mastas kiekvienais metais auga, užsieniečiai pasirenka Lietuvą kaip savo tikslo valstybę – atvyksta į šalį studijuoti, mokytis, dirbti, vykdyti savo verslą, susijungti su šeima ir kitais tikslais.

Pastaruoju metu vis daugiau užsieniečių į šalį atvyksta darbo tikslu, o ypač specialistų tų profesijų, kurių trūksta Lietuvos darbo rinkoje.

Per šių metų 7 mėnesius leidimų laikinai gyventi užsieniečiams buvo išduota 19 884, iš kurių darbui – 14 965, 68 proc. sudarė užsieniečiai, kurie atvyko dirbti pagal trūkstamų profesijų sąrašą.

Tai – užsieniečiai, kurie atvyko dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, plytų mūrininkais, betonuotojais, tinkuotojais, suvirintojais, siuvėjais ir kiti.

Palyginti su 2018 m., užsieniečių imigravusių į Lietuvą darbo tikslais, padaugėjo 65 proc., o atvykstančių specialistų, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą – 61 proc.

Reikėtų paminėti, jog darbuotojų šiose specialybėse trūksta ne todėl, kad nėra kam dirbti, bet todėl, kad šiose srityse mokami nepakankami atlyginimai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Užsieniečiai, kuriems šiuokart tokio atlyginimo, koks mokamas dabar, pakanka, atima iš lietuvių darbo vietas, į kurias pastarieji jau nebegrįš, kai įsitvirtins užsienio šalyse.

Klausimas, – ko reikia Lietuvai?

Darbo rankų ar jos piliečių?

Ar Lietuva yra verslo įmonė, kuriai svarbu vien ekonominiai rodikliai, ar vis tik valstybė, kuriai žūtbūtinai reikalingi SAVI žmones, savos tradicijas ir savi gynėjai. Panašu, jog politikai į šį klausimą dar nėra pasiruošę atsakyti.