infa.lt

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr. (aut. Vygaudas Juozaitis)

Seimas, minėdamas Lietuvių chartos 70-metį, pasiūlė Vyriausybei užtikrinti Lietuvių chartos idealų ugdymą ir sklaidą šalies aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų programose ir jos atminimo įamžinimą, visapusiškai supažindinant visuomenę su šio istorinio dokumento svarba. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-3482) balsavo 75 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Kaip pabrėžiama priimtoje rezoliucijoje, Lietuvių charta buvo svarbiausias išeivijoje priimtas dokumentas, suformavęs lietuvybės pasaulyje išsaugojimo ir kovos už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą programą, nuosekliai vykdytą visą Lietuvos sovietų okupacijos laikotarpį.

Seimas įsitikinęs, kad Lietuvių chartoje įtvirtinti principai ir vertybės – tautybės išsaugojimas bei ugdymas, kalbos, šeimos, kultūros ir tautinio švietimo svarba – yra pamatiniai ir šiandienos Lietuvos visuomenei bei valstybės išlikimui. Priimtame dokumente taip pat pabrėžiamas Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Pasaulio lietuvių bendruomenės indėlis į Lietuvos valstybingumo išsaugojimą.

1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) išleistas kišeninio dydžio leidinys, dar žinomas „Lietuvių charta“ ar „Lietuvių chartija“ pavadinimu, padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus, subūrė ir įprasmino per Antrąjį pasaulinį karą už Lietuvos ribų išsibarsčiusių lietuvių pastangas toliau kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės ir stengtis bet kokia kaina išlaikyti ne tik šeimos ir giminystės, bet ir tautinį ryšį.

Lietuvių chartos 70-mečio proga Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Pasaulio lietuvių metais.