infa.lt

Rolandas Paksas. Dabartinio politikos elito išgyvenimo sąlyga – konfrontacija su kaimynais

20 gegužės
10:45 2019

Rolandas Paksas

Lietuva vis labiau grimzta į anemiškos politikos pelkę. Tai reiškia, jog grėsmė negrįžtamai prarasti tautos suverenitetą tampa vis labiau reali.

Atkūrus valstybės nepriklausomybę, taip ir neišsikristalizavo atsakinga politinė bendruomenė, kuri būtų pajėgi atsilaikyti prieš svetimų politinių, ekonominių bei kultūrinių interesų invaziją.

Valstybės valdymo ir demokratijos krizės priežastys slypi ne tik nunykusiose ideologijose. Visa apimančios globalizacijos procesai mūsų šalyje skleidžiasi itin sparčiai ir radikaliai. Visiškai sumenkusios nacionalinės politikos struktūros be skrupulų virsta globalaus kapitalo grupuočių užsakymų biurais.

Tautos gyvybiniai interesai, vertybės, kultūrinė tapatybė, kaip ir pačios valstybės nepriklausomybė, ilgainiui atsidūrė manipuliacijų taikiklyje ir tapo itin pažeidžiami.

Prisidengiant Lietuvos įsijungimo į transatlantines saugumo struktūras, tarptautinės ekonomikos ir integracijos į Europos Sąjungą procesais mes atsisakome net pamatinių vertybių.

Nacionalinė politika ir parlamentinė demokratija tapo tariamos pažangos ir vieningos Europos kūrimo kliūtimi, praeities atgyvena, kuri neva kliudo siekti dar didesnio atvirumo ir integralumo vadinamosios vakarietiškos orientacijos kryptimi.

Kuo daugiau vadinamasis politinis elitas postringauja apie nacionalinį saugumą ir įsijungimą į Vakarus, tuo mažiau realiai daroma stiprinant Lietuvos valstybę, jos ekonominį bei socialinį atsparumą, pilietines institucijas ir savivaldą.

Ilgainiui net laisvi rinkimai buvo paversti tik formalia procedūra, kurios tikslas – pratęsti bei įtvirtinti dominuojančios politinės klasės bei jos kontroliuojamų struktūrų valdymą.

Drįstu teigti, jog politinių partijų sistema jau kuris laikas yra ištikta paralyžiaus, kai politikos lauke veikia tie patys favoritai, dirbtiniai viešųjų ryšių įvaizdžiai, kurie tarsi privalomai turi užpildyti atsiveriantį vakuumą. Nacionalinė politika tapo desperatiška. Šiandien būtų keblu net įvardinti, kas iš tiesų valdo valstybę ir turi politinę atsakomybę už jos ateitį.

Labiau panašu į tai, kad iš esmės šalis iš viso nėra racionaliai tvarkoma, o yra paversta terpe, kurioje nekliudomai ir nebaudžiamai gali tenkinti savo merkantilius interesus globalaus pasaulio finansinės ar ekonominės grupuotės.

Jos atvirai žaidžia tarpusavyje galios žaidimus, manipuliuodamos statistika ir sociologija daro neleistiną įtaką visuomenės nuomonei.

Lietuvoje taip ir nesusiformavo daugiapartinė politinė sistema, kuri vienintelė tegali optimaliai užtikrinti valstybingumo raidą, realią demokratiją, valdžių padalijimo principą ir parlamentinę kontrolę bei įstatymų viršenybę.

Esame liudininkai, kaip dabartinė Prezidento rinkimų kampanija buvo sukonstruota kaip viešųjų ryšių spektaklis, kuris buvo vaidinamas nežinia kam. Deja, tam tikra visuomenės dalis dėl vienokių ar kitokių priežasčių noriai dalyvavo šiame farse. Šia prasme demokratija Lietuvoje virto tikra jos imitacija.

Kita vertus, net referendumas, kaip išskirtinė tautos suverenių galių tiesioginė išraiška, tapo neįmanomas, buvo paverstas biurokratiškai formalia ir sustabarėjusia procedūra, valdančiosios klasės atsakomybės priedangos skraiste.

Ciniška manipuliuoti tautos nuomone, paverčiant niekais Seimo, kaip vienintelės tautos atstovybės, sprendimus, ką akivaizdžiai pademonstravo net šalies prezidentė, sulaukdama lojalių sekėjų armijos panegirikos.

Turiningas politinis dialogas arba diskusija šalyje neegzistuoja. Politinė retorika virto nuolatos besitęsiančia viešųjų ryšių akcija.

Kaip būtų galima rimtai vertinti vadinamuosius LRT prezidentinius debatus, kuriuose iš tiesų net nebuvo debatuojama, tik žongliruojama nugludintais klišių ir frazių rinkiniais? Kas naujo ir prasmingo politine prasme buvo pasakyta per šiuos forumus apie mūsų valstybę, visuomenę, dabarties iššūkius ir žmonių problemas?

Politikos kaip valstybės valdymo, visuomenės grupių interesų derinimo ir kompromiso paieškos galimybės Lietuvoje neegzistuoja. Užtenka viešojoje erdvėje matyti, kokius kasdienius klausimus sprendžia vadinamasis politinis elitas.

Lietuvos užsienio politika tapo konfrontacinė. Tai padiktuotas parodomųjų misijų ir pasisakymų rinkinys, kuris tarnauja karingoms interesų grupėms, modeliuojančioms naujus geopolitinius konfliktus mūsų regione.

Šias tendencijas gerai suprantu ne tik stebėdamas Europoje dominuojančių galių veikimą, bet ir augantį interesą daužyti dvišalius valstybių santykius.

Blogi Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis jau netelpa į jokius kritikos rėmus. Tą sakau kaip parlamentaras, turintis tautos mandatą, ir dėl priešingos laikysenos viešojoje erdvėje asmeniškai susiduriu su manipuliacijomis, neteisingomis interpretacijomis ir insinuacijomis.

Mano iniciatyva siekti dalies Baltijos regiono demilitarizacijos, Lietuvos politikos elito buvo sutikta itin irzliai ir priešiškai.

Užduodami klausimai, kurie iškreipia politinės iniciatyvos esmę. Mano tikslas yra taika. Jos visada siekiau ir sieksiu visomis įmanomomis priemonėmis.

Norėčiau paklausti, kokią naudą duoda Lietuvai atvirai eskaluojama priešprieša su Baltarusija arba Rusijos Federacija? Kur buvo Lietuvos valdančiosios klasės elitas prieš dešimt metų, kai buvo pradėta statyti Astravo atominė elektrinė?

Tuo pat metu šiandien skleidžiamas šiurkštus melas dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės! Tai klausimai, į kuriuos mums šiandien niekas nesiruošia atsakyti. Šia prasme turėtume įvardyti, kas yra tikrieji lietuvių tautos duobkasiai.

Esu įsitikinęs, jog iš šios politinės aklavietės yra išeitis. Reikia tik noro sutvarkyti gerus santykius su kaimynais. Juolab kad Baltarusija yra itin atvira ir geranoriškai nusiteikusi bendradarbiauti su Lietuva ir Europos Sąjungos institucijomis dėl Astravo atominės elektrinės saugumo.

Manau, kad gausindami karines pajėgas Lietuvos pasienyje savo valstybės ateities neišspręsime. Kad ir kiek didintume karinius biudžetus!

Mes galime būti stiprūs savo pilietiškumu, tikėjimu ateitimi, gera valia ir bendrystės santykiais su kaimyninėmis šalimis.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 96

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. arvydas    -  2019-06-06, 16:00

    Daugiau apie tai skaitykite mano asmeniniame puslapyje:
    facebook/ryto suktinis

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Klausimas būtų, su kuo derėtis ir dėl ko? Jeigu Jus turite omenyje žmogėdras, tai su...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...