infa.lt

theguardian.com

Gaila, tačiau nemokamo sūrio nebūna. Bet dar labiau gaila dėl to, jog šiandien nebėra nemokamų interneto paslaugų. Nūnai daugelis žmonių, matyt, supranta, kalbėdami apie socialinius tinklus, kad jei ta, ar kita paslauga yra „nemokama“, tai produktu tampa pats vartotojas (tiksliau, jo asmeniniai duomenys). Tačiau tą patį galime pasakyti ir apie informaciją, kurios jūs neužsakėte, sakykime, puslapiuose, kuriuose lankotės. Gali būti, kad vieną ar kitą puslapį galite peržiūrėti nemokamai, tačiau tuo metu visgi atsiranda nematomų išlaidų.

Dalis tų išlaidų atsiranda dėl to, kad jūsų naršymo įpročius slapta fiksuoja specialios kompanijos, kurios vėliau tą informaciją parduoda reklamos davėjams. (Jei apie tai girdite pirmą kartą, tai įdiekite savo kompiuteryje programą Ghostery, ir pamatysite, kas seka jūsų naršymo istoriją). Kita išlaidų dalis atsiranda dėl to, kad tinklapiuose talpinami reklaminiai skelbimai – tai daro arba tinklapio savininkas, arba taip atsitinka dėl prekybos, kuri vyksta interneto gelmėse realiu laiku.

Tinklo evoliucijos proceso metu mes ėmėme vis daugiau laiko praleisti internete, todėl internetinės reklamos skaičius taip pat didėjo. Šiandien tas procesas pasiekė ribą, kai reklama tinkle ėmė tiesiog erzinti. Puslapiai, kurie anksčiau užsikraudavo gana greitai, netikėtai ima „kibti“. Iš visur ima lįsti įkyrūs filmukai, kurie – kas dar blogiau – pasileidžia be jūsų sutikimo. Be to, jūsų kompiuteris turi užkrauti didžiulį kiekį paslėptos informacijos, pakol pagaliau jums reikalingas puslapis atsiras jūsų monitoriuje. Ir taip toliau. Tai labai lėtina darbą fiksuoto ryšio tinkluose, o mobilaus ryšio tinkle tai tiesiog siutina – juk pakeliui yra suryjamas tas kiekis informacijos, kurį numato jūsų mokėjimo plano tarifai.

Todėl nenuostabu, kad interneto vartotojai vis dažniau savo įrenginiuose įdiegia programas, blokuojančias reklamą. Kaip teigiama vienoje atskaitoje, tokių programų paplitimas pasaulyje išaugo 41 %, o JAV – 48 %. Kadangi šiuos skaičius mums pateikė šaltiniai, turintys interesų būtent šioje sferoje, tai į šiuos duomenis turėtume žvelgti gana skeptiškai. Tačiau nėra jokių abejonių, kad reklamos blokavimas šiandien vaidina labai svarbų vaidmenį.

Kaip ir visose kitose sferose, tai privedė prie savotiškų ginklavimosi varžybų tarp tų, kas kuria programas, skirtas blokuoti reklamą ir tų, kieno reklamą jie blokuoja. Dabar prie šių varžybų prisijungė ir kompanija Apple. Jos naujoji operacinė sistema iOS turi eilę kabliukų, leidžiančių programuotojams kurti programėles, blokuojančias atitinkamą turinį (tai yra reklamą) mobilios naršyklės Safari viduje. Paskutinį kartą, kai lankiausi App store, ten buvo beveik 20 tokių programų.

Kadangi Apple yra labai įtakinga kompanija, tai ši nauja reklamos blokavimo technologija daugeliui sukėlė nerimą. Bet asmeniškai aš manu, jog šių pokyčių iOS įtaka bus palyginus nedidelė: iPhone pardavimai neša nemažą pelną, bet jie užima tik 15 % visos išmaniųjų telefonų rinkos, o ši reklamos blokavimo funkcija veikia tik pačiame naujausiame modelyje – iPhone 6.

Pagrindinė šios Apple technologijos esmė yra ta, jog dabar reklamos blokavimą palaiko gigantiška kompanija, o tai savo ruožtu reiškia, jog blokuojančių programų naudotojų kiekis, greičiausiai, didės. Tai, kaip teigia buvęs Apple Computer direktorius Žanas-Lui Gasė (Jean-Louis Gassee) – lazda su dviem galais.

„Geros naujienos: greitai mes turėsime įrankių mūsų navigacijos racionalizavimui, o tai leis mums sumažinti mūsų priklausomybę nuo reklamos. Blogos naujienos: mažo rentabilumo tinklapiai – o tokiems priskiriama dauguma – neteks pelno dėl reklamos talpinimo ir taps nuostolingi. Gigantai, kurie apmokestino informaciją – tokie kaip New York Times, Financial Times ar Le Monde, atsidurs tarp mažiau pažeidžiamų“.

Visuotinis reklamos blokavimas sugriaus „laisvo“ interneto verslo modelio pamatus, kur laisvės kaina – neišvengiamas reklamos poveikis. Be šios reklamos internetinių laikraščių leidėjams teks ieškoti naujo verslo modelio arba susitaikyti su išėjimu iš rinkos. O šiuo metu šio modelio alternatyvų yra mažai.

Viena jų – tai prenumerata ir apmokestinta informacija. Šiuo modeliu jau sėkmingai naudojasi tie Gasė minėti gigantai. Tačiau šis variantas netinka daugeliui mažų leidinių, kurie praturtina visuomeninę sferą ir yra interneto pasididžiavimas. Jiems savanoriškos aukos, greičiausiai, ir taps vieninteliu būdu apmokėti sąskaitas. Tačiau – tai gali patvirtinti visos labdaros organizacijos, aukų srautas vieną dieną gali imti, ir išsekti.

Reklamos blokuotojų paplitimas gali priversti mus susidurti su tuo faktu, kad nemokamas sūris, kurį mums duoda reklamos davėjai, greitai pradings. Geros naujienos yra tokios, kad ateinanti krizė privers mus ieškoti to, ką turėjome išrasti jau prieš kelis dešimtmečius – o būtent stabilių tinklo verslo modelių. Pavyzdžiui, visiškai gali būti, jog kriptovaliutos įgalins veikti „mikromokesčius“, kurie leis vartotojams sumokėti mažytę sumą už kiekvieną perskaitytą straipsnį. Mums reikia daugiau tokių idėjų, ir aš esu įsitikinęs, kad jų sulauksime, nes bet kokio išradimo variklis – paties išradimo poreikis.

parengė: Darius Dimbelis