infa.lt

ES parlamento rinkimai: euroskepticizmo šaknys ir ką su tuo daryti?

ES parlamento rinkimai: euroskepticizmo šaknys ir ką su tuo daryti?

gegužės 14
13:29 2019

Facebook nuotr.

Doc. dr. Jolanta Solnyškienė

Nors lietuviai – didžiausi euroentuziastai ES, tačiau pastaruoju metu per Europą nusiritusi euroskepticizmo banga neaplenkė ir Lietuvos. Kokios yra pagrindinės to priežastys?

Pirmoji priežastis – bendrai sukurta ekonominė gerovė nepasiekia didžiosios dalies gyventojų kišenės.

Per 15 narystės ES metų Lietuva padarė didžiulę pažangą. Jau 2016 m. perkamosios galios standartais apskaičiuotasis BVP sudarė 75 proc. ES šalių vidurkio. Bulgarijos Atviros visuomenės institutas prognozuoja, kad Lietuva ES vidurkį pasivys greičiausiai. 90 proc. ES vidurkio ji turi pasiekti jau 2025 m. – greičiau, negu kaimyninės šalys Estija, Latvija ir Lenkija.

Jungtinių tautų organizacija 2018 m. paskelbė Žmogaus socialinės raidos indeksą. Lietuva joje užima 35 vietą tarp 189-nių šalių. Ją lenkia kaimyninė Estiją – 30 vieta, Lenkiją – 33 vieta. Vertinimo rodikliai – vid. gyvenimo trukmė, švietimo lygis, pragyvenimo lygis ir kita.

2018 m. Lietuvos BVP sudarė apie 45 mlrd. Eur. Lietuva per 15 narystės metų iš ES gavo apie 20 mlrd. Eur paramos. Kasmet ši parama sudarė apie 1/5 biudžeto lėšų. Palyginimui – kiekvienas lietuvis 2018 m. vidutiniškai buvo skolingas – apie 5,8 tūkst. Eur, o iš ES kiekvienas lietuvis per 15 metų gavo apie 7,4 tūkst. Eur.

Nors BVP auga, Lietuvos miestai ir miesteliai gražėja, tačiau sukurta gerovė nepasiekia kiekvieno lietuvio tolygiai; pajamų ir turto nelygybės mastai augant ekonomikai nemažėja; darbo užmokestis, pensijos ir socialinės išmokos yra menkos, lyginant su ES vidurkiu, ir mažesnės, negu kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Latvijoje, kuriose BVP augimo tempai panašūs.

Antroji priežastis – nemaža dalis žmonių nesijaučia saugūs ir užtikrinti dėl ateities. Pastaruoju metu šalį drebina korupcijos ir nepotizmo skandalai; net aukščiausio lygio teisėjai ir prokurorai, turėję užtikrinti teisingumą ir teisėtumą šalyje, yra įsipainioję į korupcines schemas.

Kokie sprendimai yra svarbūs, kad ES vystytųsi kaip klestintis regionas, kuriame jos piliečius tolygiau pasiektų jame sukurta gerovė?

ES sprendžia regionų sanglaudos problemas, tačiau nesprendžia ES piliečių socialinės gerovės suvienodinimo problemos. – Esu įsitikinusi, kad naujos kadencijos ES parlamente reiktų teikti bendrosios socialinės politikos formavimo iniciatyvą ir artimiausiu metu pradėti diskusijas dėl minimalių socialinių rodiklių suvienodinimo – minimalios mėnesio algos, minimalaus valandinio atlygio ir bazinės europinės pensijos; įkurti Europos nedarbo draudimo fondą, iš kurio būtų mokamas nustatyto dydžio bazinės išmokos visiems darbo netekusiems ES piliečiams. Šie baziniai rodikliai, turėtų būti perskaičiuojami, atsižvelgus į konkrečios šalies išsivystymo lygį.

Kodėl turėtų gimti toks siūlymas? 

ES bendroji rinka užtikrina laisvą 500 mln. asmenų judėjimą, prieigą prie prekių ir paslaugų, verslo galimybes vis dar 28 šalių narių teritorijoje. Bendromis pastangomis yra kuriamas šios ES BVP, efektyviau perskirstomi ištekliai, didinamas tarptautinis konkurencingumas.

Konkuruodamos tarpusavyje skirtingų ES šalių narių įmonės iškraipo konkurencijos bendrojoje rinkoje sąlygas, kas prieštarauja dar 1957 m. Romos sutartyje išdėstytoms nuostatoms.

Ekonomiškai stiprios ES šalys – narės lyg ekonominiai siurbliai susiurbia ne tik nekvalifikuotą, bet ir kvalifikuotą darbo jėgą iš ekonomiškai silpnesnių bendrijos šalių narių, tokiu būdu mažindamos tų šalių ekonominio augimo potencialą. Įmonės ekonomiškai stipriose šalyse, pritraukdamos pigesnę darbo jėgą iš ekonomiškai silpnesnių šalių narių, sumažina savo kaštus, įgauna konkurencinį pranašumą prekiaujant tarpusavyje bendrojoje rinkoje. Protų nutekėjimas iš ekonomiškai silpnesniųjų šalių lėtina jų BVP augimo tempus, jos patiria darbo jėgos parengimo ir perkvalifikavimo kaštus, kurie nėra kompensuojami, šalies gyventojams išvykus iš šalies.

Minimalaus darbo užmokesčio suvienodinimas sudarytų prielaidas didžiulių darbo jėgos kaštų skirtumų ES teritorijoje vienodėjimui ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje sąlygas.

Svarbiausias argumentas, kodėl būtina inicijuoti diskusijas dėl vieningos socialinės politikos ir jos priemonių ES šalyse, yra pajamų nelygybė ir skurdas. Su pajamų nelygybe ir skurdu susiduria visos ES šalys narės, tačiau pajamų nelygybės mastai ir absoliutaus skurdo mastai bei atskirų šalių narių pastangos, nukreiptos į šių problemų sprendimą, ženkliai skiriasi.

EK duomenimis skurdo riziką 2018 m. patyrė 29,8 proc. lietuvių, po socialinių išmokų ji sumažėjo iki 22,9 proc.; tuo tarpu Švedijoje atitinkamai – nuo 29,3 proc. sumažėjo iki 15,8 proc. (socialinės išmokos skurdo riziką sumažino beveik perpus), Maltoje – nuo 23,7 proc. iki 16,8 proc., Danijoje – nuo 25,3 iki 12,4 proc., Prancūzijoje- nuo 24,1 proc. iki 13,4 proc. ir kt.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos 2016 m. gyveno 21, 6 proc. šalies gyventojų, 2017 m. atitinkamai – 19,5 proc. Sprendžiant skurdo problemas socialinių išmokų pagalba šie rodikliai atitinkamai pasikeitė taip – 2017 m. sumažėjo iki 15,8 proc. (sumažėjo 5,8 proc.) ir 2017 m. – 13,8 (sumažėjo 4 proc.). Pajamomis, mažesnėmis už skurdo ribą mieste 2017 m. disponavo 9,9 proc. gyventojų, o kaime -21,7 proc. Ypač didelį skurdą patiria asmuo vienas auginantis vaikus. 2016 n . tokių asmenų buvo net 44,2 proc., o 2017 m. – 45,9 proc.

Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, socialinių priemonių efektyvumą šalyje. Bendrosios socialinės politikos priemonės padėtų greičiau ir efektyviau spręsti socialines problemas, su kuriomis susiduria visos ES šalys narės.

Trečioji priežastis – neūkiškumo apraiškos Lietuvos ūkyje ir nebrandūs politiniai sprendimai bandomi pridengti raginimais „iš Briuselio“ veikti vienaip ar kitaip. Tiesa ta, kad tam tikros ES direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos neatliepia nacionalinių Lietuvos interesų, tačiau didžioji dauguma neefektyvių sprendimų, arba sprendimų, kuriuos galėtume kvalifikuoti kaip žalingus, yra padaroma nacionaliniame lygmenyje.

Ketvirtoji priežastis – nemaža dalis Lietuvos piliečių nežino kaip veikia ES institucijos, nežino šalies derybinės galios priimant sprendimus ES parlamente.

Lietuvos svoris ES parlamente yra labai menkas. Bendras ES parlamentarų skaičius naujos kadencijos parlamente – 705. Į jį deleguojami 11 europarlamentarų iš Lietuvos, kas sudaro tik 1,56 proc. visų narių skaičiaus.

Palyginimui – Vokietiją atstovauja 96, o kaimyninę Lenkiją – 52 atstovai, todėl jų balsas yra labiau girdimas. ES parlamentarų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir negali būti didesnis, negu 96 ir mažesnis negu 6. ES veikia 20 komitetų ir 2 pakomitečiai (užsienio reikalų, regioninės plėtros, ekonomikos ir pinigų, užimtumo ir socialinių reikalų ir kt.). Akivaizdu, kad Lietuvos parlamentarai negali tinkamai ir efektyviai atstovauti Lietuvos interesų, dirbdami šiuose komitetuose, nes jų tiesiog yra per mažai. Kita vertus, konkuruodami tarpusavyje europarlamentarai neatstovauja vieningos šalies pozicijos.

Ką reiktų daryti?

Esu įsitikinusi, kad reikia keisti šalių narių atstovavimo ES principus. Naujosios kadencijos ES parlamente reiktų teikti iniciatyvą apie nuolat veikiančią ES mažųjų šalių narių komitetą/tarybą, siekiant padidinti derybinę jų galią ES parlamente tam, kad būtų atsvertas didžiųjų šalių narių dominavimas priimant visoms šalims-narėms svarbius sprendimus.

Penktoji priežastis – kritikos neatlaikantis Lietuvos aukščiausiosios valdžios požiūris į europarlamentarus – nė vienas europarlamentaras nebuvo pakviestas susitikti su šios kadencijos Seimu, Vyriausybe ir Prezidente, nebuvo aptartos Lietuvos derybinės pozicijos šalies raidos prioritetų prasme ir žmonėms rūpimais klausimais.

Nejaugi vietinė valdžia neturi užduočių ir įgaliojimų savo atstovams Europarlamente? Toks elgesys diskredituoja pačių europarlamento rinkimų ir šalies atstovų bendrijoje idėją. Tai ypač svarbu, kai Lietuva turi aiškiai išreikšti vieningą požiūrį į ES vystymąsi po Brexit: atstovėti ne kelių, o vieno greičio Europos idėją; išgryninti šeimos politikos vektorius; susitarti dėl vieningos migracijos politikos; gynybos, kitais aktualiais jos raidai ateityje klausimais.

(laukite tęsinio)


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar Gitanas Nausėda kaip prezidentas pateisina jūsų lūkesčius šiai dienai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

„Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (4)

Žmogus gyvenime ir paskui (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (3)

Žmogus gyvenime ir paskui (3)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    G. Paluckas apie santykius su Baltarusija: konservatoriai veidmainiauja

G. Paluckas apie santykius su Baltarusija: konservatoriai veidmainiauja

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas sieja atlikėją V. Baumilą ir Vilniaus merą R. Šimašių? – Jų gynėja tampa rusiška žiniasklaida

Kas sieja atlikėją V. Baumilą ir Vilniaus merą R. Šimašių? – Jų gynėja tampa rusiška žiniasklaida

komentarai 6 Skaityti visą įrašą
    Seimo konservatoriai kviečia susirinkti prie Baltojo tilto Vilniuje ir paminėti komunistinio režimo Kinijoje aukas

Seimo konservatoriai kviečia susirinkti prie Baltojo tilto Vilniuje ir paminėti komunistinio režimo Kinijoje aukas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com...

ka cia jau ir komentoti,viskas jau senai aisku kad mokesciai kaip kilo taip ir kils...

,,svarbu tai, kokį žmogų jis pažadina mumyse. Ji turi daryti mus geresniais. Ji turi įkvėpti."-esme...

JO

Jūs manote, kad valstybė, t.y. visi mokesčių mokėtojai turi mokėti visiems tėvams po 2000 eu/mėn...

Kastuvelis ir duobute is the BEST ECO WC :)...

5G belaidis ryšys ... pramonė NENURODĖ, kad jis yra saugus jūsų sveikatai ar privatumui -...

kompostuojantis tualetas - daro tą patį, tačiau jo kaina iki 20 eu. tiesa - kompostuojantis...

kaimo tualetas - duobė - tas pats, nenešantis žydui pelno...

O toks tualetas nuplaunas irgi be vandens. Tiesiog nulaižai kraštus ir ekologiška....

Hm

Na va, taip gražiai pradėjo, o ant krikščionybės ir susimovė... Jau nekalbant apie tai, jog...

... ir t.t. reikia uždraust, kad išmušt korupcionieriams pagrindą daryt savo nusikalstamas veikas prieš valstybę....

Catalonia is free country, referendum was legal and these actions now are crime. So shame...

Straipsnis tiesiai į taikinį, nei pridurti, nei atimti. Ačiū infa.lt....

Kas čia per cirkas? Kodėl tik11 biuletenių? Seime daugiau narių....

    Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mūsų suaugę vaikai

Mūsų suaugę vaikai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

komentarai 6 Skaityti visą įrašą
    Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

komentarų 11 Skaityti visą įrašą
    Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *ES parlamento rinkimai: euroskepticizmo šaknys ir ką su tuo daryti?* - nuoroda: https://infa.lt/33075/es-parlamento-rinkimai-euroskepticizmo-saknys-ir-ka-su-tuo-daryti/