infa.lt

Taip teigia Vilniuje gyvenanti Teresė Juodėnienė. Šešiasdešimtmetė moteris dirba natūralių sulčių bare sostinės centre, ir jau daugiau nei 20 metų sultys yra jos kasdienis maistas ir vaistas. Sveikuolės pareigos oficialiai skamba – „ūkininko padėjėja“, mat bare prekiaujama iš Lietuvoje užaugintų sodo ir daržo gėrybių spaustomis sultimis. T.Juodėnienės apie sultis ir gydančias augalų savybes sukauptos žinios atrodo neišsemiamos.  

Naktį prižadino keistas jausmas

T. Juodėnienei buvo keturiasdešimt, kai medikai tulžies pūslėje aptiko didelį akmenį. „Labai stipriai skaudėjo, net normaliai sėdėti negalėjau“, – pasakojo vilnietė. Gydytojai pasiūlė operuotis, tačiau moteris paprašė dar palaukti. Ji nutarė, kad akmens kaip nors atsikratys pati. Pradėjo reguliariai vartoti vandeniu skiestas citrinų sultis. Maždaug po 5 mėnesių, naktį, ją prižadino keistas jausmas. „Ar esate mačiusi smėlio laikrodį ir kaip jį apvertus byra smėliukas? – klausė pašnekovė. – Pajutau, kad mano viduje tarytum byra smėlis. Labai keistas jausmas – net atsisėdau lovoje. Supratau, kad pagaliau „prakaliau“ tą akmenį ir patenkinta užmigau. Gydytojams nesirodžiau dar porą mėnesių, o kai nuvykau ir man padarė rentgeno nuotrauką, akmens nebebuvo“. Moteris prisimena, kad medikai labai stebėjosi tokiu „savaiminiu“ pasveikimu. Moteris visą gydymosi laiką nevartojo mėsos, nes manė, kad virškinant mėsą organizme susidarančios medžiagos skatina akmenų formavimąsi.

Tapo vegetare

Atsikračiusi akmens, T. Juodėnienė visam laikui iš savo valgiaraščio išbraukė mėsą, nuolat vartoja šviežias daržovių ir vaisių sultis. Anksti rytą moteris išgeria dvi stiklines vandens, kad, jos žodžiais tariant, „atsibustų fermentai“. Apie 8,30 val. – pusryčiai. „Anksčiau pusryčiams išgerdavau žalios arbatos; dabar kiekvienas mano rytas prasideda dviem stiklinėmis vandens su pusės citrinos sultimis. Labai skanu ir sveika, toks gėrimas šarmina organizmą, išsivalo latakai po nakties. Kiekvieną rytą geriu po 30 mililitrų želmenų sulčių“, – pasakojo moteris. Paprašyta papasakoti, ką valgo pusryčiams, teigė, kad kartais suvalgo obuolį, slyvų ir kitų vaisių. Kartais valgo ryžių paplotėlių su užtepėlėmis. Jas pasiruošia pati: iš avokadų, špinatų, dilgėlių. „Tas žalėsis, užteptas ant ryžių paplotėlio, džiugina akį, tai – tarsi gyvas sviestas“, – savo patirtimi dalinosi sveikuolė. Ji įspėjo, kad žalio maisto nedera padauginti pavasarį, kai iš žemės pradeda lįsti sveikuolių pamėgti augalai, ir dažnas puola jais mėgautis be saiko. „Nereikia galvoti, kad jei pasirodė dilgėlės ar kiaulpienių švieži lapeliai, tai dabar visą savaitę juose ir „maudysiuosi“, – įspėjo T.Juodėnienė. – Didelis kiekis tam tikrų augalų gali pakenkti. Antai dilgėlės skystina kraują. Dilgėlė – tai tarsi gyvas aspirinas. Dilgėlių nepatartina naudoti besilaukiančioms, nebent galėtų vartoti lapų nuoviro. Juk suskystėjus kraujui, gimdant galima jo daugiau netekti. Žaliuose pavasarį dygstančiuose augaluose labai gausu mikroelementų, todėl neverta padauginti tokio maisto“.

Kuklių pusryčių šiai 60-metei moteriai, kuri, beje, džiaugiasi kad gimė per pačias Šv.Kalėdas, pakanka, kad galėtų dirbti lyg užsukta. Moteris stebina ne tik energingumu, bet ir visada gera nuotaika. Sulčių baro lankytojai Teresės nematė nei surūgusios, nei susiraukusios. Visiems patars, nusišypsos, nepagailės gero žodžio. Pietums mėgsta salotas su jūros gėrybėmis. Kasdien suvalgo saują riešutų arba vynuogių. Jei nėra vynuogių, nenusimena – tinka ir razinos. Po 18 val. „rimto maisto“ nevalgo, o štai pasilepinti, tarkime, razinomis, sau leidžia. Moteris pasakojo, kad jos bendraklasė niekaip negalėdavusi suprasti, kodėl nešąla Teresės rankos. Net vėsų rytą, kai baro durys atviros, Teresei nešalta, o jos galūnės šiltos visada. „Tai dėl švarių kraujagyslių“ – įsitikinusi moteris. – Juk kraujas pasiekia tolimiausius kūno kampelius“. Dirbdama ūkininko padėjėja, tai yra ruošdama sultis iš ekologiškų ūkininko užaugintų vaisių ir daržovių, T.Juodėnienė turėjo progą stebėti, kaip sultys pagerina daugelio baro lankytojų sveikatą. Ką gali, regis, įprastas lietuviškas vaisius arba daržovė? „Sultis vadinu karališkais pusryčiais ir manau, kad žmogus nusipelno tokių pusryčių“, – teigė sveikuolė, neatsisakiusi pasidalinti keletu sveiko gyvenimo su sultimis paslapčių.

Pomidoras ir agurkas nesutaria

Norintys pasigaminti sulčių turi atminti, kad  augalai esti šarminiai ir rūgštiniai. Jų sulčių maišyti  vienų su kitomis dažniausiai negalima. Antai nesuderinami pomidoras su agurku. Kaip paprastam žmogui atskirti nesuderinamus augalus (juk neisi į laboratoriją aiškintis, šarminis, ar rūgštinis burokėlis ar pastarnokas)? Pasirodo, viskas gana paprasta: paragavus „netinkamo“ sulčių mišinio, jo daugiau nesinori. „Agurkų ir pomidorų sultys gaunasi nenusakomo skonio ir spalvos, sultyse susidaro dribsnių pavidalo nuosėdos. Tokį gėrimą vadinu bliuralu“, – aiškino T. Juodėnienė. Užtat pomidorai puikiai sugyvena su morkomis ir burokėliais.

Dėmesio: prieš gerdami morkų sultis arba mišinius, kuriuose yra morkų sulčių, įpilkite truputį aliejaus arba grietinėlės. Mat karotinas geriausiai pasisavinamas su riebalais. Geriausias aliejus – alyvuogių.

Vieninteliai vaisiai, kurie gali sujungti šarmines ir rūgštines sultis – obuoliai. Įpylus obuolių sulčių, nebesipyksta net pomidorai su agurkais.

Atsiprašė agurko

„Anksčiau maniau, kad agurkuose nieko gero nėra, tik „vandenėlis“. Laikiau juos nevertingais, tačiau labai klydau. Vėliau aš to agurko klupsčiomis atsiprašiau, – entuziastingai aiškino pašnekovė. –  Agurkų sultis reikia siurbte siurbti, kol šių daržovių sezonas, kol jų dar yra. Tai – puikus maistas venoms. Ne veltui pas mus gerti agurkų sulčių nuolat atbėga balerinos ir balerūnai. Jie jas geria net vasarą, kai atostogauja“. Agurkų sultys reguliuoja kraujospūdį. Jei per didelis – mažina, jei žemas – pakelia. Kartą į sulčių barą atėjo moteris, sirgusi padidinto kraujospūdžio liga hipertenzija. Pradėjusi vartoti agurkų sultis, po keleto dienų pastebėjo, kad jai nebereikia kraujospūdį normalizuojančių vaistų. Agurkų sultyse gausu silicio, tad reguliariai vartojant jų sultis, liaujasi slinkę plaukai, lūžinėję nagai. 

Daržovės ir jų sultys – ne tas pat

Kartais žmonės mano, kad valgyti daržoves ir vaisius yra tas pat kaip gerti šių sultis. Jie nemato skirtumo, todėl pakankamai neįvertina sulčių naudos. Tačiau daržovių valgymas ir jų sulčių gėrimas – skirtingi dalykai. „Tarkime, valgote agurką. Kol jį sukramtote, kol jis virškinamas skrandyje, jis šyla. Ir taip apie 50 procentų vitaminų neįsisavinama, o sotumo galite ir nepajusti. O išgerkite ką tik išspaustų agurkų sulčių – jums akyse prašviesės, užplūs energija“, – sakė žinovė.

Burokėliai – įnoringa daržovė

Tai vienintelė daržovė, kurios sulčių nepatariama gerti šviežių. Jas iš pradžių reikia tinkamai paruošti. Teresėlė: „Man nuo mažų dienų kartodavosi mažakraujystė, suaugusieji pilte pildavo į mane grietinėlę, burokėlių sultis. Nežinojome, kad burokėliai tiesiai iš sulčiaspaudės – ne vaistas ir ne maistas. Dabar visiems sakau: netaupykite sveikatos sąskaita, negerkite neparuoštų sulčių su nuosėdomis ir kitomis dalelėmis“. Išspaustas burokėlių sultis būtina supilti į stiklinį indą ir 4-5 valandoms padėti į šaldytuvą. Per tą laiką indo paviršiuje susidarys putų ir lengvųjų dalelių sluoksnis. Visa tai reikia nugriebti šaukštu ir išmesti. Indo apačioje susidarys maždaug 2-3 centimetrų storio į klijus panašios lipnios masės sluoksnis. Šių „klijų“ vartoti taip pat negalima. Vartoti tinka vidurinis skaidrus sulčių sluoksnis, kuris perpilant į kitą indą lengvai atsiskiria nuo „klijų“. Geriant tinkamai neparuoštas, tai yra neišvalytas burokėlių sultis, gali sutirštėti kraujas ir žmogus net gali patekti į ligoninę, nė nežinodamas, kad dėl trombozės kaltos nevalytos burokėlių sultys.

Moterys neretai Teresėlės teiraujasi, ar nuo burokėlių salotų gali užsikimšti kraujagyslės. Sulčių žinovė tikina, kad nereikia painioti skirtingų dalykų: salotų ir sulčių. Salotoms naudojami burokėliai  apdoroti termiškai, tai yra išvirti ar pakepinti aliejuje. Tai – ne tas pats produktas kaip sultys.

Gydantis augalų kraujas

Morka – tai tarsi organizmo šluota, jos sultys turtingos naudingų medžiagų, kad net  prilyginamos žmogaus kraujui. Anot Teresėlės, morkų sultys šluoja viską: valo ir kraują, ir žarnyną.

Pastarnokas – lietuviškasis ženšenis. Nors pastarnokų šaknyse nedaug kalcio, tačiau gausu silicio, sieros, kalio. Pastarnokų sultys padeda išlaikyti gražius ir sveikus nagus. Šių augalų sultys dar vadinamos smegenų duona, mat padeda pagerinti atmintį, darbingumą, ypač tinka kompiuteriu dirbantiems žmonėms. Teresėlė juokauja, kad pastarnokas net durnių gali paversti protingu. Pastarnokų sulčių nereikėtų gerti daugiau kaip 10 ml per dieną.

Salierų, petražolių, pastarnokų, kviečių želmenų sulčių nereiktų vartoti daugiau kaip po 10 mililitrų per dieną. Vartojant didesnį kiekį, naudos bus mažai: organizmas neįsisavina daugiau medžiagų, nei jam reikia, tad perteklinis kiekis yra pašalinamas.

Moliūgas, anot žinovės, turi tokių savybių, kurių neturi nė viena kita daržovė ar vaisius. Moliūgų sultys stabdo vėžinių ląstelių susidarymą organizme. Panašų poveikį turi ir kiti moliūgo giminaičiai – cukinijos, patisonai, aguročiai. Dar viena puiki moliūgų savybė: tinkamai saugomi, jie ne tik ištveria žiemą, bet ir sulaukia kitos vasaros, tad moliūgų sulčių galima turėti beveik ištisus metus. Teresėlė tikina, kad pernykščio derliaus moliūgai išsilaikė iki liepos vidurio, o liepos pabaigoje pasirodė pirmieji nauji moliūgėliai.

Bulvių sultys taip pat turi puikių savybių. Anot pašnekovės, bulvių sultys puikiai tiks žarnyno ar skrandžio opoms gydyti. Bulvių sultis vartojant su morkų sultimis, po kelių savaičių sveikata labai pagerėja, liaujasi opaligės sukelti skrandžio ar žarnyno skausmai.

Kopūstų sultys išvalo žarnyną, kepenis. Šių sulčių dienos norma – ne daugiau kaip pusė stiklinės. Padauginę šių sulčių rizikuoja netekti gerųjų žarnyno bakterijų. Ponios Teresės teigimu, nuo kopūstų sulčių pučia pilvą tik tiems žmonėms, kurių žarnyne gausu pūvančių neįsisavinto maisto likučių. Žarnyną galima išvalyti taip: kiekvieną vakarą suvalgyti po du apelsinus be žievelės ir kruopščiai nuvalius baltą odelę. Po savaitės žarnyne neturėtų likti pūvančių medžiagų, ir gerti kopūstų sultis bus tikras malonumas.

Obuolių sultyse daug vitaminų, šių vaisių sultys taip pat pasižymi kepenis ir žarnyną išvalančiomis savybėmis.

Autorė: Daiva Sakalė

Autorės ir Ramūno Guigos nuotraukos

Šaltinis: mokslas ir sveikata