infa.lt

Pagrindinio žmogaus organo – širdies – amžius, priklauso nuo gyvenimo būdo, maitinimosi ir paveldimumo. Amerikiečių mokslininkai ištyrė žmogaus dienos režimo įtaką širdies darbui ir išsiaiškino, jog esant kitoms vienodoms sąlygoms, – miego deficitas ir jo perteklius didina širdies amžių. Manoma, jog tyrimo rezultatai padės gydant pacientus sergančius širdies-kraujagyslių ligomis, praneša Aasm.org

Viskas gerai, kas su saiku – auksinė tiesa, kurios reikėtų prisilaikyti kalbant apie dienos režimą. Reguliariai nepakankamas miegas arba jo perteklius neigiamai veikia širdies darbą ir, kaip pasekmė, visą organizmą. Mokslininkai iš Amerikiečių miego medicinos akademijos (AASM) išsiaiškino, jog „prieš laiką pasenusių“ širdžių rodiklis (senėjimo rodiklis) buvo žemesnis pas tuos, kas miegojo 7 valandas į parą. Jeigu miegas buvo trumpesnis ar ilgesnis nei septynios valandos – tai darė neigiamą įtaką širdies biologiniam amžiui.

Kiek reikia miegoti?

Tyrime dalyvavo beveik 13 tūkstančių žmonių. Mokslininkai tyrė dienos režimo įtaką 5-iose kategorijose: kas miegojo 5 ar mažiau valandų per naktį, 6,7,8 ir 9 arba daugiau valandų. Be to, buvo naudojami specifiniai vyrams ir moterims algoritmai.

Pasekoje, optimalia visiems žmonėms mokslininkai įvardijo 7 valandų miego trukmę.

„Tyrimo rezultatai labai svarbūs, kadangi iš profilaktikos požiūrio taško sudaro galimybes sumažinti širdies-kraujagyslių susirgimų riziką, o iš terapijos pusės – optimizuoti pacientų, su jau išaiškintomis problemomis gydymą“, – sako pagrindinė tyrimo autorė Džulija Diurmer.

Tuo pačiu mokslininkai išsiaiškino ne tik ryšį tarp dienos režimo ir biologinio širdies amžiaus, bet ir apskaičiavo tiriamųjų širdies-kraujagyslių susirgimų rizikas artimiausiems 10 metų.