infa.lt

Tymai Rusijoje ir pasaulyje. Skiepų šalininkai ir jų priešininkai

Tymai Rusijoje ir pasaulyje. Skiepų šalininkai ir jų priešininkai

27 balandžio
22:14 2019

 

Tymai

Per praėjusius metus Rusijoje tris su puse karto išaugo susirgimų tymais skaičius. Pagrindine tokio augimo priežastimi šalies ekspertai laiko sąmoningą žmonių atsisakymą skiepytis.

Rusiškas BBC pasakoja apie tai ar tymai laikomi pavojinga liga, kodėl rusai bijo komplikacijų nuo vakcinų ir kaip valdininkai norėtų bausti tuos, kas priešinasi vakcinacijai.

BBC rašo apie Aukštosios ekonomikos mokyklos medijų komunikacijos fakulteto studentą Danilą Grigorenką, užsikrėtusį tymais nuo savo jaunesnės sesers, kuris visai nebijojo užsikrėsti, kadangi buvo jau dukart pasiskiepijęs nuo tymų – paskutinį kartą 2010 metais.

Kai kūną nusėjo tipiniai išbėrimai – abejonių, kad tai tymai neliko. Galutinę diagnozę Danilui užtvirtino gydytojas, paaiškinęs, kad jis susirgo dėl to, kad buvo labai glaudžiame kontakte su savo 14-mete seserimi, kuri irgi buvo skiepyta. Tačiau kažkuriuo momentu grįžo iš mokyklos su ištinusia galva, didžiuliais skausmais akyse ir griuvo į lovą.

Danilas ir jo sesuo – du iš 872 rusų, užsikrėtusių tymais 2019 metais. Beveik pusė iš jų – suaugę žmonės.

„Sakoma, kad tymai – kaip meilė, nieko nepraleis pro šalį, – juokauja Nikolaj Briko Maskvos valstybinio medicinos universiteto epidemiologijos ir medicinos katedros vedėjas, vyriausiasis Rusijos sveikatos ministerijos epidemiologas. Liga labai užkrečiama, perduodama oru paprasto pokalbio metu. Nereikalingas joks ilgalaikis kontaktas. Pakanka būti toje patalpoje kur neužilgo prieš tai buvo ligonis“.

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) pažymi, jog patys savaime tymai nėra tokie pavojingi organizmui. Mirties atvejai pagrinde susiję su ligos komplikacijomis: encefalitas, pneumonija, dehidratacija, rašo BBC.

Be to, tymai gali turėti ilgalaikių pasekmių, rašoma straipsnyje. Pasak Prinstono universiteto imunologų tyrimo, kurio rezultatai publikuoti žurnale Science 2015 metais, tymai daro neigiamą įtaką organizmo imunitetui dar du tris metus po susirgimo.

2017 metais visame pasaulyje nuo tymų ir jų komplikacijų mirė 110 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų – vaikai iki 5-erių metų amžiaus. Rusijoje, PSO duomenimis, per penkerius metus nuo tymų mirė du žmonės, rašo leidinys.

Pastaraisiais metais globalus mirtingumas nuo tymų sumažėjo 80%, kaip teigiama straipsnyje – pirmoje eilėje masinės vakcinacijos dėka.

Tačiau jau 2019 metais, PSO duomenimis, sergamumas tymais išaugos pasaulyje tris kartus. Europoje didžiausias protrūkis, štai jautris metus stebimas Ukrainoje. Tik per šiuos metus nuo tymų, 44, 8 mln gyventojų (2017 m duomenys) turinčioje Ukrainoje, mirė 15 žmonių.

Pagrindine tymų paplitimo priežastimi išsivysčiusiose šalyse gydytojai įvardija tėvų atsisakymą skiepyti vaikus. Jie sudaro 78,6% bendroje priežasčių nesiskiepyti struktūroje, praneša Maskvos sveikatos apsaugos departamentas.

Grėsmė žmonijai

„Būtent šiais metais kova su žmonėmis pasisakančiais prieš skiepus peraugo į isterijos stadiją, kai PSO paskelbė mus grėsme žmonijai“, – pasakoja BBC 35-erių metų amžiaus Olga.

2019 metų pradžioje PSO iš tiesų pirmą kartą įtraukė sąmoningą atsisakymą skiepytis į 10-ies globalių grėsmių žmonijos sveikatai sąrašą, kartu su oro užterštumu, ŽIV, Ebolos karštine ir tokiomis neinfekcinėmis ligomis kaip vėžys. […]

Pasak tarptautinės apklausos, vykdytos The State Vaccine Confidence 2016 metais apie savo nepasitikėjimą skiepais pareiškė 27% rusų – aukštesnį lygmenį šioje apklausoje pasiekė tik Prancūzija (virš 40%), o taip pat Bosnija ir Hercegovina.

Rizikos nesulyginamos“

Nežiūrint į nedidelę riziką, kasmet su neigiamomis vakcinų pasekmėmis susiduria dešimtys žmonių. PSO duomenimis apie imunizacijos šalutinių efektų pasireiškimo skaičius, 2016 metais Rusijoje buvo užregistruota 245 keliantys įtarimą ir patvirtinti atvejai. Tada, Rospotrebnadzor išsiaiškino, jog 20% komplikacijų po vakcinacijos atvejų, įvyko dėl to, kad gydytojai nesilaikė vakcinų saugojimo sanitarinių taisyklių ir neteisingai suleisdavo preparatus.

Komplikacijos po skiepų dažniausia sąlygojamos genetiniais faktoriais, aiškina epidemiologas Briko, tačiau numatyti jų beveik neįmanoma. „Vakcinacija gali būti paleidžiamuoju trigeriu, tačiau juo gali būti ir bet kuris svetimas antigenas, alergenas maiste. Tai žmogaus savybė, kuriam atitinkamą poveikį gali padaryti kažkoks faktorius, pažadinti atitinkamą geną ir iššaukti grandinę reakcijų“.

„Būdavo ir ginčai su gydytojais, kurie ragino mus skiepytis, prisimena Olga. – Aš jiems siūlydavau prisiimti atsakomybę sau ir suteikti saugumo garantijas, užfiksuotas ant popieriaus. Tuo visos kalbos ir pasibaigdavo“. \

Rusijoje oficialiai patvirtintas galimų komplikacijų po skiepų sąrašas – tai tai anafilaktinis šokas, encefalitas, sunkūs nervų sistemos pažeidimai, vedantys link invalidumo, sudėtingos alerginės ir kitokios reakcijos, rašo BBC.

Esant komplikacijoms nukentėję turi teisę gauti išmokas nuo 10 000 iki 30 000 rublių (iki 370 eurų) esant letalinei baigčiai, tvirtina leidinys.

Dauguma atsisakymų skiepytis (74%) kyla būtent dėl komplikacijų baimės, liudija rusų gydytojų apklausa, kurią vykdė Aston Group. 18% tėvų laiko skiepus bereikalingais, o dar 6% paklausė pažįstamų ir giminių patarimų.

Skiepų priešininkai, su kurias bendravo BBC įvardino ir kitą atsisakymo skiepytis priežastį: daugelis įsitikinę, jog taip vadinamas natūralus imunitetas, kurį žmogus įgyja persirgęs, sakykime tymais, apsaugo jį visą likusį gyvenimą, tada kai vakcina turi „galiojimo laiką“.

Pasak epidemiologo Briko, retais atvejais užsikrėsti tymais iš tiesų gali net skiepytas žmogus.

Mes visi esame skirtingi, aiškina Brikas. – Jautrumas kinta, o organizmo reaktyvumas – reakcija į vaistą – keičiasi su amžiumi. Yra žmonių, kurie turi hiporeaktyvumą, ty jų organizmas reaguoja į vakciną blogiau, o ilgalaikis imunitetas gali ir nesusiformuoti“.

Ekspertas teigia, kad tai galėjo įvykti ir studentui Daniilui Grigorenko, kuris susirgo tymais, nors buvo skiepytas, be to, studentas buvo artimai susijęs su sergančia (irgi skiepyta) seserimi.

Tymų vakarėliai

Ažiotažą socialiniuose tinkluose iššaukia ir diskusijos apie taip vadinamus „tymų vakarėlius“. Vasario mėnesį keletas Rusijos MIP (masinių informacijos priemonių) paskelbė medžiagą, kurioje buvo pasakojama, kaip rusai užkrečia savo vaikus infekcinėmis ligomis.

Tokių vakarėlių tradicija užgimė JAV. Nesant vakcinų tėveliai vesdavo savo vaikus pas bendraamžius, susirgusius tymais ar vėjaraupiais, kad tie kontroliuojamai persirgtų šiomis ligomis jauname amžiuje. Populiarumo tokiems vakarėliams suteikia įsitikinimas, kad vaikiškame amžiuje tokiomis infekcijomis persergama lengviau.

Įrašų šiomis temomis galima rasti rusiškose tėvų grupėse, praneša BBC: „Ieškau raudonukės jaunesnei vienuolikmetei seseriai. Sesuo labai alergiška ir skiepyti negalima. Visas galimybes ir rizikas išstudijavome. Jeigu kas sergate raudonuke, tai džiaugsimės kvietimu arbatai – saldumynų atsivešime“.

Įrašo autorė papasakojo BBC, kad surasti vaiką sergantį raudonuke jai taip ir nepavyko.

Kalbant apie tymų vakarėlius – jų pėdsakus taip pat galima aptikti tik socialiniuose tinkluose. Pasak Ukrainos gyventojos Natalijos, vienos iš grupių prieš skiepus dalyvės, kuri tyčia užkrėtė vaiką tymais, sergančiųjų kontaktais su ja pasidalino jos gydytojas.

„Mano neskiepytas štai tik ką persirgo, bėrimas jau nubluko. Vaiką susargdinome tyčia. Vedėme pas susirgusius vaikus. Tarp kitko, mūsų pediatrė nurodė tą šeimą“.

Tokių vakarėlių praktika labai pavojinga, įsitikinęs epidemiologas Brikas, remdamasis ta pačia statistika, pasak kurios komplikacijų rizika po persirgtos ligos gerokai viršija galimų komplikacijų nuo skiepų riziką.

Tymų protrūkis Rusijoje sužadino valdininkų norą įvesti atsakomybę skiepų priešininkams.

Dar prieš metus apie tai pasisakė Rusijos prezidentas V. Putinas. Atsisakymą nuo skiepų jis tada pavadino „mada“, tačiau pasiūlė kol kas nesiimti griežtų priemonių.

Šiandien Rusijoje atsisakyti vakcinacijos galima be kažkokių pasekmių – skiepijimasis vyksta grynai savanoriškai.

Kai kuriose Europos šalyse neskiepytų vaikų nepriima į mokyklas, vaikų darželius, Prancūzijoje tėvams skiriamos keleto tūkstančių eurų baudos, o Vokietijoje mokyklos turi pranešti valdžiai apie tėvus, atsisakančius skiepyti savo vaikus, primena BBC.

Jungtinėse Valstijose beveik neįmanoma leisti neskiepytą vaiką į mokyklą.

Įdomus faktas, primena BBC – 2016 metais Tarptautinės ekspertų komisija patvirtinanti ir registruojanti raudonukės ir tymų eliminaciją paskelbė apie visišką pergalę prieš tymus.

Kova su skiepų priešininkais verda ir internete. Šių metų vasarį Youtube paskelbė, jog atsisako reklamuoti kanalus, pasakojančius apie vakcinacijos žalą.

Kovoti su skiepų priešininkais pažadėjo ir Facebook. Socialinis tinklas planuoja pašalinti turinį apie vakcinacijos žalą iš rekomendacijų ir paieškos rezultatų.

Balandžio pradžioje Rusijos sveikatos ministerijos vadovo pirmoji pavaduotoja Tatjana Jakovleva pranešė, jog žinyba ruošia įstatymus, draudžiančius platinti raginimus atsisakyti skiepytis.

Kiti Rusijos valdininkai siūlo drausimus, jau egzistuojančius kai kuriose Europos šalyse, tarp kurių draudimas neskiepytiems vaikams lankyti mokyklas ir vaikų darželius, baudos už raginimą nesiskiepyti ir panašiai.

Vakcinacijai pasiekus virš 95% apimtis (Rusijoje skiepų nuo tymų apimtys šiandien viršija 97%) – visuomenė laikoma beveik nepažeidžiama, sako epidemiologas Brikas.

Tačiau tie, kas pasisako prieš vakcinaciją turi apie tai kitą nuomonę.

„Kolektyvinis imunitetas – tai mitas, – sako Olga. – Juolab su neaiškiu vakcinų galiojimo laikotarpiu kiekvienu individualiu atveju. Tai ne benzino kiekis, kurį užpylus į automobilį žinai kiek galėsi nuvažiuoti“.

Pasak moters, daugelis tų, kas pasisako prieš vakcinaciją jau pasiruošė tam, ko imsis, jei būtų įvesti privalomi skiepai. Tie, kas pavargo kovoti su šiuo beprotišku spaudimu, tiesiog perka pažymas, apie pasiskiepijimą, štai ir viskas.

Daugiavaikė motina Svetlana sako BBC, jog laiko draudimus eiti į mokyklą neskiepytiems apskritai beprasmiais. Jeigu visi vaikai mokykloje paskiepyti – tai ko bijotis? Jeigu skiepai efektyvūs – jie visi saugūs. Tada bijotis reikia tiems, kas neskiepyti. O už ką tada juos bausti, izoliuoti, represuoti jų šeimas?

Toliau straipsnyje pasakojama apie apskritąjį stalą, prie kurio susėdę bendrą kalbą bandė rasti oficialiosios medicinos ir nusiteikusių prieš skiepus žmonių atstovai. Deja, jiems nepavyko. Nusileisti nežada nė viena, nei kita pusė.

Plačiau: bbc.com (rusų kalba)

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, jog medžiaga apie tai, kad D. Grybauskaitė mokėsi KGB mokykloje yra patikima?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Tymai Rusijoje ir pasaulyje. Skiepų šalininkai ir jų priešininkai* - nuoroda: https://infa.lt/32333/tymai-rusijoje-ir-pasaulyje-skiepu-salininkai-ir-ju-priesininkai/