infa.lt

foto: vpncrew.com

Viena iš sudėtingų istorijos pamokų yra tai, jog besivystančios finansų sistemos įtakoja autoritarinę politiką. Deja, šiandienos pasaulis juda link šio scenarijaus, kadangi augančios skolos veda link griaunančių politinių pakitimų beveik kiekvienoje šalyje, kurioje vyksta laisvi rinkimai. Fašizmas ir socializmas vėl rimtai vertinami žmonių, kurie kitu metu laikytųsi centristinių pažiūrų.

Tačiau, šiandiena turi vieną vieną svarbą ypatybę: aukštą socialinės kontrolės išsivystymo lygį. Praeityje vyriausybės, bandydamos numaldyti kitaminčius, būdavo priverstos naudoti grubius instrumentus, tokius kaip komendanto valanda, telefono pokalbių klausymasis ir neįtinkančių žiniasklaidos priemonių veiklos draudimą.

Šiandienos potencialūs „Vyresnieji Broliai“ savo dispozicijoje turi gerokai platesnes galimybes. Daugeliu atvejų jie nedelsdami pasinaudos ateinančia finansine ir politine krize kaip pretekstu tam, kad žengtų tuo pačiu Orwelo „batu“ ant savo bendrapiliečių sprando.

Štai keletas pavyzdžių iš nesenai paskelbto Wall Street Journal (WSJ) straipsnio, pavadinto „Naujas instrumentų rinkinys diktatoriui“.

– Šiuo metu kinų valdžia taiko algoritmus, naudojančius dideles apimtis duomenų, siekiant aptikti nuokrypius nuo „normalaus“ elgesio tarp musulmonų Xinjiang regione, o vėliau siekiant išsiaiškinti kiekvieną numanomą „neteisingą“ žmogų ir tolesnį jo stebėjimą iš valstybės pusės.

– Šių metų pabaigoje Egipto vyriausybė planuoja persikelti iš Kairo į vis dar neįvardintą naują sostinę, kurioje, kaip išsireiškė projekto atstovas „visur bus sumontuotos kameros ir davikliai“; be to, ten bus „komandinis viso miesto kontrolės centras“.

– Maskvoje jau sumontuota apie 5 tūkstančius stebėjimo kamerų, aprūpintų veidų atpažinimo technologija, kuri gali sulyginti veidus, dėl kažkokios keliančios susidomėjimą priežasties, su fotografijomis iš asmens dokumentų (pasų, asmenybės kortelių) duomenų bazių, policijos archyvų ir socialinių tinklų.

Tačiau, kai bauginančiai beskambėtų šie faktai, jie tėra tik „žiedeliai“, lyginant su tuo, kas laukia pasaulio netolimoje ateityje. Grįžkime vėl prie minėto WSJ straipsnio.

Kaip pažymi leidinys, strategija, pavadinta „microtargeting“, leidžia vyriausybėms daryti asmeninius piliečių vertinimus ir adaptuoti propagandą į psichologiškai pažeidžiamas aukos vietas. Pavyzdžiui, Rusijos interneto tyrimų Agentūra (Trolių fabrikas), pasak kai kurių duomenų, rinko Facebook naudotojų duomenis, siekdama kurti individualius pranešimus atskiriems rinkėjams JAV prezidento rinkimų kampanijos metu 2016 metais. Privačios kompanijos užsiima dirbtinio intelekto (DI) kūrimu, siekdamos automatizuoti minėtą adaptaciją su specifinėmis atskirų žmonių savybėmis, skleisdamos ją visų gyventojų tarpe.

Botai – algoritmai, kurie imituoja interneto naudotojų veiksmus – neužilgo taps neatskiriami nuo tikrų žmonių, tai yra įgaus savybę visiškai realistiškai smerkti aktyvistus, protestuojančius prieš kažkokį režimą, kritikuoti konkurentus ir sustiprinti propagandinius pranešimus savo palaikymu.

Skaitmeninės klastotės. Dabar jau tapo įmanoma kurti skaitmeninius atvaizdus, garsą ir vaizdo įrašus, kurie praktiškai neatskiriami nuo tikrų. Žmonės neturės galimybės sužinoti ar tai, ką jie mato ir girdi yra realių įvykių liudijimas, ar yra vyriausybės sukurta klastotė.

Psichologinio portreto sukūrimas dirbtinio intelekto pagalba. DI mokosi nuskaičiuoti „santykius, emocijas ir ketinimus“ iš naudotojų pranešimų socialiniuose tinkluose, suteikdami vyriausybėms galimybę pastebėti augantį kitaminčių skaičių dar iki tol, kol tai galėtų išsilieti į neramumus.

Pažangi kortelė su įtaisyta mikroschema. Venesuela pristatė savo nuosavą «carnet de la patria» („tėvynės kortelę“), tai yra asmens pažymėjimą su įtaisytu čipu, kas reikalinga piliečiams, norint gauti valstybės paslaugas, tokias kaip sveikatos apsauga ir subsidijuojamas maitinimas. Kaip praneša žmogaus teisių stebėjimo organizacija Human Rights Watch, kortelė taip pat gali išsaugoti žmogaus balsavimų istoriją.

Antžmogiškos veido atpažinimo galimybės. Žmonės neblogai moka atpažinti pažįstamus veidus, tačiau rytdienos kompiuteriniai tinklai tą sugebės kur kas geriau. Pavyzdžiui, kinai jau pradėjo akinių, skirtų veidų atpažinimui gamybą, ir parduoda šiuos įrenginius Afrikoje bei Europoje. Tokius akinius galima panaudoti nusikaltėlių atpažinimui, pavyzdžiui, vagių ir narkotikų prekeivių – arba aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir demokratijos šalininkų medžioklėje.

„Išmanūs“ miestai. Apjungus internetinio-valdymo sistemas su analitika, vykdoma remiantis gaunamų metaduomenų pagrindu, gausis ištisi miestai, kur vaizdo stebėjimo kamerų apžvalga padengia kiekvieną centimetrą už asmeninio būsto ribų, o tam, kad galima būtų pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, važiuoti autobusu, reikalingas biometrinis identifikatorius. Kai kuriuose kinų restoranuose jau sumontuotos „nusišypsok, kad sumokėtum“ sistemos, kurias domina veidų išraiška.

Žurnalas daro išvadą, jog šiandien duomenys dar išbarstyti internete, tačiau nauji technologiniai pasiekimai gali sukoncentruoti šią potencialią galią nedaugelio rankose. Laukiama, jog link 2020 metų pre interneto bus pajungta daugiau kaip 30 mlrd įrenginių, kiekvienas iš kurių generuos naujus duomenis, ir tie, kas galės kontroliuoti, apdoroti ir pasinaudoti šiuo informacijos srautu, įgaus milžinišką pranašumą. Režimas, orientuotas į stabilumo palaikymą, gali jaustis faktiškai priverstu naudotis tokiomis priemonėmis.

Kas gi lieka? Pasirengimas ateinančiai finansinei krizei pareikalaus kažkiek didesnių protinių pastangų, nei praėjusiai. Kaip išsaugoti gerovę, kai apimta panikos vyriausybė gali identifikuoti, atsekti ir nurašyti lėšas iš finansinių sąskaitų? Kaip išsaugoti minties, bendravimo ir veiksmų laisvę, kai atrodytų viskas, asmeniniai pokalbiai ir tarpusavio veiksmai socialiniuose tinkluose perduodama algoritmams, automatiško psichologinio paveikslo sudarymui?

Akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis auksinės ir sidabro monetos tampa kur kas labiau vertingos kaip asmeninio kapitalo išsaugojimo ir anoniminių finansinių transakcijų priemonė. Geografinė diversifikacija (t. y. turto saugojimas skirtingose šalyse) sumažina pilnos konfiskacijos iš kažkurios vyriausybės pusės, riziką.

Svarbiausiu dalyku tampa būdų, skirtų išvengti persekiojimo iš užgimstančių policinių valstybių pusės, paieška.