Išanalizavę daugiau kaip milijono žmonių duomenis, mokslininkai išsiaiškino, kodėl vieni žmonės rūko ir geria daugiau kitų. Tą apsprendžiantys faktoriai – genai, formuojantys polinkį šiems kenksmingiems įpročiams.
Tarptautinė mokslininkų grupė pravedė 1,2 mln žmonių duomenų analizę ir suformulavo genetines sąlygas, kurios įtakoja piktnaudžiavimą alkoholiu ir tabaku. Komanda aptiko genų variantų grupę, vien kurių buvimo pakanka, kad žmogui susiformuotų padidintas polinkis alkoholiui ar tabakui.
Tyrimo autoriai išskyrė 566 genų variantus, 406-iose vietose, kurie padidina polinkio alkoholiui ir tabakui riziką. Iš jų 150 genų darė įtaką iškart abiem, pabrėžia tyrėjai.
Savanorių grupė, turėjusi genetinį polinkį rūkymui taip pat turėjo eilės susirgimų riziką – nutukimo, diabeto, psichinių susirgimų. Tačiau linkę į alkoholį, atvirkščiai, turėjo sumažintas rizikas.
„Tai nereiškia, jog alkoholio vartojimas pagerina sveikatą, tačiau nurodo į visų tarpusavio ryšių sudėtingumą“, – pažymi mokslininkas Kristian Hveem. Šiuos mechanizmus komanda planuoja ištirti ateityje.
Tyrime buvo analizuojami įvairaus amžiaus ir daugelio regionų žmonių duomenys, tačiau koreliacija tarp genetinių faktorių ir ligų išsivystymo rizika nesikeitė tarp skirtingų gyventojų grupių.
Svarbu pastebėti, jog žmogui pakanka tik turėti vieną ar kitą genų tipą, kad jis būtų linkęs į atitinkamas priklausomybes.
Genas neturi būti ryškiai „išreikštas“ ar biologiškai aktyvus, pabrėžia autoriai.
Mokslininkai tvirtina, jog alkoholis kenksmingas vartojant bet kokiais kiekiais, ir netgi reti išgėrimai kenkia sveikatai.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
212
Leidžiama ...
