infa.lt

Digital illustration of Cancer cell in colour background

„Ar galima teisingo maitinimosi pagalba nugalėti auglį? Jeigu tikėtume atskirais tyrimais,straipsniais internete ir maitinimosi instrukcijomis, tai egzistuoja, bent jau viena dieta, kuri iš tiesų teikia vilčių, – rašo vokiečių žurnalas Der Spiegel .

2013 metais sensacija tapo tyrimas su pelėmis, kurioms buvo nustatytas smegenų auglys: kai pelės buvo maitinamos pagal mažai angliavandenių turinčią dietą, su aukštu riebalų lygiu , vadinamą ketogenine dieta, auglių augimas žymiai sulėtėdavo, o gyvenimo trukmė pailgėdavo 56,7%. Per pastaruosius keletą metų įvyko iškart keletas tyrimų su panašiomis sensacingomis išvadomis apie ketogeninės dietos poveikį vėžiniams augliams“.

„Idėja atrodo įtikinama, – pažymi publikacijos autorius Christian Heinrich. – Kaip žinoma, vėžinės ląstelės auga ypač greitai, atitinkamai, joms reikia daug energijos. Tams joms būtini angliavandeniai, pavyzdžiui, gliukozė“.

Ryšium su tuo pacientai iškart užduoda sau klausimą: o, galbūt, tai suveiks ir man?

Ingeborg Rötzer, Heidelbergo Nacionalinio navikinių susirgimų centro mitybos terapijos vadovė nepataria pacientams bandyti šio metodo.

Viena iš pagrindinių priežasčių: „Neegzistuoja nė vieno tyrimo su žmonėmis, kurie įrodytų, jog ketogeninė dieta daro įtaką auglio augimo greičiui“, – cituoja leidinys ekspertės žodžius.

„Stebėti izoliuotas ląsteles laboratorijoje ir peles – tai visiškai kas kita, nei stebėti auglį ir jo gydymą sudėtingame žmogaus organizme“, – pabrėžia ir Jutta Hubner, integruotos onkologijos Jenos universiteto klinikos profesorė.

„2017 metais Vokietijos kovos su vėžiu bendruomenės prevencinės ir integruotos onkologijos darbo grupė paskelbė savo nuomonę ketogeninės dietos atžvilgiu. Mokslininkai įsitikinę: rekomenduoti tokį maitinimosi būdą šiai dienai nėra galimybių“, – pabrėžia leidinys.

„Nuo to meto niekas nepasikeitė, nurodo profesorė Hubner. – Egzistuoja liudijimai to, jog esant gliukozės trūkumui vėžys kažkurį laiką auga lėčiau, tačiau po kai kurio laiko jos gali prisitaikyti prie tokių sąlygų ir netgi augti greičiau“.

Todėl, pažymi leidinys, argumentas apie tai, jog bandymas prisilaikyti dietos nepakenks, – nepagrįstas. Be to, kai kurių tyrimų iš šis srities nepavyko atlikti iki galo, nes krūvis pacientams pasirodė per didelis. „Trečdalis sergančių vėžiu pacientų ir be to maitinasi nepilnaverčiai. Ketogeninė dieta gali dar labiau pabloginti situaciją“, – įspėja Hans Hauner, Miuncheno techninio universiteto dietologijos Instituto vadovas. Pasak jo, dieta susilpnina organizmą, todėl onkologiniams ligoniams ji ne tik kontrproduktyvi, bet ir pavojinga.

„Kaip bebūtų, – reziumuoja straipsnio autorius, – mokslininkai toliau seka laboratorinių eksperimentų eigą. „Pilnai gali būti, jog ketogeninė dieta gali turėti prasmės esant atitinkamoms mutacijoms. – Tačiau šias auglių rūšis, jeigu jos egzistuoja, būtina dar nustatyti“.