infa.lt

Europos Komisijos darbo grupė parengė rekomendacijas, kaip maisto produktų gamintojai gali sumažinti akrilamido (kenksmingos medžiagos, susidarančios aukštoje temperatūroje skrudinant tam tikrus maisto produktus) kiekius. Šioms rekomendacijoms pritarė visos ES valstybės, todėl jos turi būti taikomos vienodai visose šalyse. Maisto produktų gamintojų ir viešojo maitinimo įmonių patogumui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jas parengė lietuvių kalba.

Akrilamidas – cheminis, sveikatai kenksmingas (kancerogeninis, genotoksinis poveikis) junginys, susidarantis aukštoje temperatūroje (daugiau kaip +120 °C) kaitinant maisto produktus, kurių sudėtyje daug angliavandenių (krakmolo, gliukozės, fruktozės ir kt.). Akrilamidas susidaro karštyje reaguojant cukrui ir amino rūgščiai (asparaginas).

Pagal minėtas rekomendacijas, maisto tvarkymo subjektai, gaminantys ir tiekiantys rinkai rizikingiausius akrilamido susidarymo produktus (gruzdintas bulvytes, bulvių traškučius, sausainius, vaflius, duoną, meduolius, kitus smulkius konditerijos gaminius, grūdų trapučius, sausus pusryčius, tirpią ir skrudintą kavą, kavos pakaitalus, perdirbtus grūdinius maisto produktus kūdikiams ir mažiems vaikams ir kt.), turi taikyti akrilamido mažinimo priemones ir tiekti produktus, kuriuose ši medžiaga neviršytų kiekių, nustatytų ES reglamente (ES) 2017/2158.

Laboratoriniai įvairių maisto produktų tyrimai parodė, kad sveikatai kenksmingą medžiagą – akrilamidą galima veiksmingai sumažinti gamybos metu. Šio cheminio junginio kiekis maiste priklauso nuo žaliavos rūšies, auginimo būdo, o gamybos metu – nuo kepimo temperatūros ir laiko, galutinių produktų drėgmės. Todėl rekomendacijose pateiktos nuostatos, kurias savo veikloje pritaikę skirtingus maisto produktus gaminančios įmonės gali užtikrinti, kad gaminami produktai bus saugūs ir kokybiški.

Teisės aktuose numatyta prievolė maisto produktų gamintojams – kartą metuose ištirti gaminamos produkcijos mėginius dėl akrilamido. Gautus rezultatus įmonės privalo ne tik registruoti, bet ir stebėti, kad kenksmingos medžiagos kiekiai neviršytų nustatytų kiekių, o esant neatitikimams – koreguoti gamybos procesus pagal minėtas rekomendacijas.

Reikėtų žinoti, kad įmonėms, gaminančioms nedidelius kiekius produkcijos (ne daugiau 16 t per metus), numatytos naštą mažinančios išimtys. Pavyzdžiui, mažoms kepykloms neprivaloma atlikti produktų laboratorinių tyrimų, tačiau įpareigojimas taikyti akrilamido mažinimo priemones gamybos procese išlieka.

Gaminantys produktus, kuriuos vartotojas dar turi papildomai apdoroti, ženklinimo etiketėse turi pateikti vartotojams aiškias instrukcijas ir paruošimo būdus, leidžiančius sumažinti akrilamidų susidarymo riziką. Pavyzdžiui, užšaldytų gruzdintų bulvyčių pakuočių etiketėse turi būti nurodytas jų kepimo laikas ir temperatūra.

Rekomendacijas ruošę mokslininkai taip pat akcentuoja, kad ne visi maisto produktai, kuriuose akrilamido kiekiai viršija leistinus, turėtų būti nedelsiant pašalinti iš rinkos. Kiekvienu atveju kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką produkto saugai ir vartotojų sveikatai, ir tik tuomet imtis tolesnių veiksmų.

Išsamiau su rekomendacijomis galima susipažinti: http://vmvt.lt/…/rekomendacijos_del…2158_igyvendinimo_lt.pdf