infa.lt

N. Puteikis: „Du iš trijų LAT teisėjų, priėmusių sprendimą užstatyti prekybos centru Trakų prieigas, negalėjo būti nešališki“

04 sausio
22:00 2019

puteikis.lt nuotrauka

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-160-186/2019, kuris reabilitavo sandorį, atveriantį kelią užstatyti prekybos centru Trakų prieigas, nes du iš trijų šį sprendimą priėmusių teisėjų kolegijos narių – šios kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Egidijus Žironas bei Danguolė Martinavičienė – negalėjo būti nešališki ir objektyvūs.

2019 m. sausio 3 d. sprendimu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo šis teismas buvo visiškai patenkinęs viešąjį interesą ginančios Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį, pateiktą išnagrinėjus Seimo nario N. Puteikio prašymą, t. y. pripažinęs negaliojančia mainų sutartį tarp UAB „Trakų autobusai“, kurios vienintelis akcininkas yra Trakų r. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“, bei nurodęs taikyti restituciją.

Pirmosios instancijos teismas buvo įvertinęs šį mainų sandorį kaip apsimestinį, savo turiniu atitinkantį koncesijos esmę ir pažeidžiantį valstybės interesus, nes privati įmonė įgijo teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę. Šį sprendimą panaikinusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė naują sprendimą – atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Šiandien prokuratūrai išsiųstame prašyme dėl kasacinio skundo N. Puteikis nurodė, kad teisėjai E. Žironas ir D. Martinavičienė negalėjo būti šioje byloje nešališki ir objektyvūs, nes prokuratūra ją inicijavo po N. Puteikio kreipimosi (tai nurodyta prokuratūros ieškinyje ir kituose bylos dokumentuose), o teisėjai E. Žironas ir D. Martinavičienė turi rimtą priežastį nemėgti šio Seimo nario.

2015 m. N. Puteikis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir Teisėjų garbės teismą dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio ir, jo įsitikinimu, pasitikėjimą teismais menkinančio tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono bei dešimties kitų šio teismo teisėjų, tarp jų ir D. Martinavičienės, elgesio, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje, teismo kancleris Juozas Akstinas žurnalistams teigė sąskaitą už maždaug 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika“) ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“.

N. Puteikis prašė įvertinti, ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas ėjęs E. Žironas ir kiti šio teismo teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjo etikai keliamų reikalavimų, toleruodami neformalią vidinę atsiskaitymų specifiką; ar vienuolika teisėjų, dalyvaudami privačioje įmonėje surengtose vaišėse, kurias už juos grynaisiais pinigais apmokėjo kitas asmuo, neišsaugojęs apmokėjimą patvirtinančio dokumento, o po to priimdami dovanas iš tos įmonės savininko, nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams; ar tuometis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas E. Žironas, sakydamas žurnalistams netiesą, esą jo vadovaujamo teismo teisėjai nenagrinėjo bylų, susijusių su A. Radvila ir jo įmonėmis, nenusižengė skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo, padorumo ir pavyzdingumo principams.

Pagal šį N. Puteikio teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisija atliko tyrimą ir iškėlė drausmės bylą šio teismo pirmininko pareigas ėjusiam E. Žironui, o Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą (jo kopija paskelbta čia: https://puteikis.lt/naglis-puteikis-praso-panaikinti-teiseju-garbes-teismo-sprendima-del-teisejo-egidijaus-zirono-kaip-nepagrista-leidzianti-isvengti-atsakomybes-ir-pateisinanti-kysiu-emima-primenancia-praktika/), kuriuo pripažino, kad teisėjas E. Žironas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 5 punktą ir turi atsakyti drausmine tvarka,  tačiau atsižvelgdamas į tai, kad „pats teisėjas iš dalies pripažino savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas“, padarė išvadą, „jog teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjui Egidijui Žironui drausminė nuobauda neskirtina ir apsiribotina tik drausmės bylos svarstymu“.

Be to, Teisėjų garbės teismas nutraukė E. Žironui iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimo nesilaikymo. Manydamas, kad toks Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas leido E. Žironui išvengti drausminės atsakomybės už nusižengimą, pateisino kyšių ėmimą primenančią teisėjų praktiką ir todėl gali dar labiau sumenkinti teismų autoritetą, N. Puteikis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti šį sprendimą kaip nepagrįstą, tačiau šis paliko galioti sprendimą, kuriuo E. Žironas buvo pripažintas pažeidęs etiką tik dėl vienos Teisėjų etikos kodekso nuostatos.

„Neabejoju, kad ši istorija, kurią plačiai aprašė žiniasklaida, buvo nemaloni tiek teisėjui E. Žironui, kuris buvo pripažintas pažeidęs etiką, tiek ir kitiems minėtose vaišėse dalyvavusiems jo kolegoms, tarp jų ir teisėjai D. Martinavičienei, o mano atžvilgiu jie gali turėti neigiamą nuostatą, nes principingai reikalavau įvertinti jų veiksmus. Todėl manau, kad E. Žironas ir D. Martinavičienė negalėjo būti nešališki priimdami 2019 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-160-186/2019, nes Vilniaus apygardos prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą išnagrinėjusi mano kreipimąsi, tai yra nurodyta ir bylos dokumentuose.

Todėl prašau, teikiant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-160-186/2019, be kitų argumentų nurodyti ir tai, kad yra pagrindo abejoti dėl šį sprendimą priėmusių teisėjų nešališkumo“, – rašoma šiandien prokuratūrai išsiųstame Seimo nario rašte.

Pažymėtina, kad sandoris, kurį 2019 m. sausio 3 d. sprendimu reabilitavo Lietuvos apeliacinis teismas, yra vienas iš sandorių, kuriuos Centrinė projektų valdymo agentūra įvardijo kaip ribojančius sąžiningą konkurenciją ir turinčius korupcijos apraiškų, nurodydama, kad tokio sandorio objektas – valstybės/savivaldybės turtas valdomas pažeidžiant visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus (CPVA raštas, adresuotas Seimo Audito komitetui, ir su juo susiję dokumentai paskelbti čia: http://lietuvos.link/bandoma-isgyvendinti-neskaidru-ir-visuomenei-nuostolinga-valstybes-turto-perleidima-privatiems-asmenims-apeinant-viesojo-ir-privataus-sektoriu-partnerystei-keliamus-reikalavimus/).

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 701

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Klausimas būtų, su kuo derėtis ir dėl ko? Jeigu Jus turite omenyje žmogėdras, tai su...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...