infa.lt

Andrius Kubilius: „Vilties nuojauta „Anti-tiap-liap sukilimui”

03 gruodžio
00:24 2018
Andrius Kubilius

© infa.lt nuotr.

Seimo narys Andrius Kubilius savo Facebook paskyroje su savo sekėjais dalijasi savo nuojauta:

VILTIES NUOJAUTA

Keistos apklausos pradėjo rodytis. Būsimuose prezidentiniuose rinkimuose tvirtai pirmauja Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Jie artėja vienas prie kito ir tolsta nuo visų kitų, įskaitant Premjerą Saulių Skvernelį. Abu – ir Ingrida, ir Gitanas deklaruoja, kad išpažįsta centro dešinės vertybes ir yra matomi, kaip centro dešinės kandidatai. Centro dešinė tvirtais žingsniais veržiasi į priekį, tuo tarpu kairė ar centro kairė atrodo pasimetusi, chaotiška ir be aiškių lyderių ar idėjų. Nei S.Skvernelis, nei V.Andriukaitis, nei A.Juozaitis, nei N.Puteikis kol kas nėra panašūs į tuos, kurie galėtų mobilizuoti stiprią kairiąsias vertybes išpažįstančių rinkėjų paramos bangą.

Kyla klausimas – ką tai reiškia?

Tai tikrai nereiškia, kad kairėje pusėje būtų trūkumas potencialių lyderių, aplink kuriuos tokia banga galėtų burtis. Ko gero, kairės pusės problema yra ne su lyderių pasiūla, bet su paklausa rinkėjų tarpe.

Jau kurį laiką nuojauta kužda, kad esame kažkokių tektoninių pokyčių Lietuvos politinėje sistemoje išvakarėse. Ir tą pokyčių trajektoriją apibrėžčiau ne per tradicinės „kairės/dešinės” takoskyros natūralų pasislinkimą į dešinę, bet per vis labiau juntamą poreikį poslinkiui, kuris garantuotų Lietuvos grįžimą prie normalios politikos. Tokia yra šiandieninė rinkėjų paklausa: ne vien tik mažesnių kainų ir didesnių atlyginimų yra norima (kas yra normalu ir ką atspindi visos apklausos), bet pasąmonėje norima, kad Lietuvos politika ir valstybės valdymas grįžtų ar pagaliau ateitų prie normalesnės politikos standartų.

Tie standartai nėra labai aiškiai apibrėžti, tačiau galima spėti, kad dabartinė valdžia ir dabartinė politika tokius standartus nelabai atitinka. Dabartinės valdžios vis dažniau demonstruojamas pseudoprofesionalumas, „tiap-liap” stilius įgyvendinant bet kokias reformas (mokytojų etatinio apmokėjimo ar vaiko teisių priežiūros „reformų” pavyzdžiai), permanentinė priešų politikoje paieška – yra akivaizdi priešingybė „normalios” politikos ir „normalaus” valstybės valdymo standartams. Tai nėra koks nors personalinis kaltinimas Premjerui, Seimo Pirmininkui ar kuriam nors kitam šios valdžios lyderiui. Kiekvienas iš jų paimtas atskirai (su retomis išimtimis) yra neblogi žmonės, gal net ir neblogi savo nepolitinės veiklos profesionalai, tačiau atsitiktiniu būdu suburti ir tegali pasiekti atsitiktinių rezultatų: kai kur atsitiktinai pasiseka, bet dažniau viskas gaunasi „tiap liap”.

Ir atrodo, kad Lietuvos žmonės jau tikrai pavargo nuo tokio savo valstybės valdymo. Ne tik nuo šitos valdžios valdymo. Iš vienos pusės jau visą eilę metų, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą, jaučiame, kad daugelyje gyvenimo sričių europinė integracija mus artina prie europietiškų mūsų ekonominio gyvenimo standartų: gaminame europietiškų standartų produkciją ir ją eksportuojame į Europos rinkas, parduotuvėse perkame europietiškų standartų prekes (nors pykstame dėl jų kainų ir dėl to, kad Vokietijoje pagaminti to paties pavadinimo skalbimo milteliai, jeigu juos perki Vokietijoje, yra geresnės kokybės, nei tie, kuriuos perkame Lietuvoje); atlyginimai dar atsilieka nuo europietiškų atlyginimų, tačiau kiekvienais metais auga po 10% (žymiai sparčiau nei daugumoje Europos senbuvių). Tačiau iš kitos pusės, valstybės valdymas, valstybės politikos „darymas” Lietuvoje ir toliau išlieka toks pat neprofesionalus, postsovietinis savo principais, atsitiktinis ir visiškai neartėjantis prie europietiškų valstybės politikos „darymo” standartų.

Kai kas gali sakyti, kad politikos „darymas” ir Europoje, ar visuose Vakaruose šiuo metu nėra pavyzdinis: Britanijos Brexit, Italijos populistų valdžia, Prancūzijos LePen, AfD Vokietijoje, Švedijos porinkiminis politinis paralyžius – visa tai gali lengvai atbaidyti nuo tariamų europietiškos politikos standartų. Europoje tokia politinė raida yra „piktų rinkėjų” sukilimo prieš elitą pasekmė, kai vis daugiau žmonių jaučiasi socialiai užmiršti ir likę be vilties. Lietuvoje toks sukilimas lėmė 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus. Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos valstybių, kuri pilna apimtimi išbando tokio sukilimo rezultatą – po 2016 metų rinkimų suformuotą valdžią.

Du metai tokios valdžios valdymo Lietuvoje duoda aiškų rezultatą – apklausos rodo, kad žmonės vis labiau nori „normalios” valdžios: intelektualios, su aiškiomis pažiūromis ir vertybėmis, su aiškia dalykine ar valstybės valdymo patirtimi. Žmonės nori, kad valdžia savo veiksmais ar neveiksmingumais nebejuokintų ir nebesiutintų. Žmonės nori vakarietiškos valdžios kultūros, kuri Vakaruose formavosi per šimtmečius, kaip miesto kultūros produktas. Istoriškai taip jau susiklostė, kad lietuvių tauta vakarietišką miesto kultūrą ėmė pažinti ir formuoti tik prieš 100 metų ir todėl mes vis dar vejamės Vakarus tokios miesto kultūros pažinime ir jos pavertime lietuviška politine kultūra.

Apklausos rodo vilties ženklus: „piktų rinkėjų” sukilimas baigiasi „tiap-liap” rezultatais. Žmonių sąmonėje bręsta palankus metas sisteminiam „anti-tiap-liap” sukilimui: sugrįžimui prie valdžios, kuri pasižymėtų normaliais valstybės valdymo ir politikos „darymo” gebėjimais, kuri atitiktų bent šiokius tokius protingumo standartus. Ir svarbiausia, kad ateina metas, kai to vis labiau nori ir „viršūnės”, ir „apačios”, nes net ir tie, kurie ir 2016 metais, ir dabar jaučiasi užmiršti, vis labiau savo viltis ima sieti su tokios normalios ir protingos valdžios gebėjimais įgyvendinti reikalingas permainas.

Štai todėl apklausose pirmauja Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, nes jie leidžia vis platesniam rinkėjų ratui patikėti, kad Lietuva gali sugrįžti prie normalaus ir protingo valdymo. Žmonės ima gyventi su tokia vis realesne viltimi. Todėl jie ir yra vis labiau pasiruošę „anti – tiap-liap” sukilimui. Proto sukilimui. Vakarietiškos politinės kultūros sukilimui. Pasiruošę tokiems lyderiams, kurie išdrįs visus pakviesti į tokį sukilimą.

Akivaizdu, kad tokios žmonių nuotaikos dabartinei valdžiai yra nepalankios. Yra visos galimybės, kad jos darysis dar nepalankesnėmis. Ne todėl, kad opozicija būtų labai gabi įtikinti žmones nusisukti nuo tokios valdžios, bet todėl, kad pati „tiap-liap” valdžia yra didžiausia savo populiarumo priešė. Todėl dėl šiek tiek skirtingų, bet ir panašių priežasčių artėjantys prezidentiniai rinkimai gali būti nepalankūs ir S.Skverneliui, ir N.Puteikiui. Lygiai taip pat ir A.Juozaičiui, ir net V.Andriukaičiui. Nes nei vienas iš jų, deja, negali būti lyderiu „anti-tiap-liap” sukilime.

Tačiau opozicijai tokia situacija taip pat yra didžiulis iššūkis. Prezidentinių kandidatų populiarumas rodo, kad žmonės yra pasiruošę pokyčiams. Jie tiki jau dabar matomais tokių pokyčių lyderiais. Tačiau lyderiai tokius pokyčius galės realizuoti tik tada, jeigu jie neliks vienišais lyderiais. Per atvirus pirminius rinkimus pasirodė, kad šimtai ir tūkstančiai iki šiol nedalyvaujančių partinėje politikoje yra pasiruošę sekti iš paskos tokiems lyderiams. Bent vienai lyderei. Sukilimai pavyksta tada, kai sukilimai turi ne tik lyderį, bet ir lyderio suburtą, sukilimo tikslui ir savo lyderiui pasišventusią kariuomenę.

„Anti-tiap-liap” sukilimas gali ir turi visas galimybes virsti ilgalaikiu ir sisteminiu „anti-tiap-liap” judėjimu. Už kitokią valstybės valdymo kultūrą, už kitokią politinę kultūrą. Už protą ir išmintį politikoje. Už rezultatyvią ir žmonių viltis realizuojančią politiką. Tai judėjimas, kuris ilgainiui performatuotų visą Lietuvos politinę sistemą: ir kairę, ir dešinę. Ypač kairę. Tokiam judėjimui vien tik populiarių lyderių neužtenka. Tam reikia, kad prie lyderių burtųsi visa kariuomenė, visas sąjūdis.

Apklausos rodo, kad visuomenė yra pasiruošusi sukilimui. Ir vis labiau patiki tokio sukilimo lyderiais. Bet opozicija padarys esminę klaidą, jeigu galvos, kad už pergalę sukilime yra atsakingi tik vis populiaresni lyderiai.

Vilties ženklai turi pažadinti visus, kurie yra neabejingi. Ir visus turi kankinti vienas ir tas pats klausimas: o kaip aš pats prisidėjau prie to, kad tie vilties ženklai taptų tikra vilties realybe? Kitokia mūsų gyvenimo realybe.

Realybė iš vilties yra padaroma „darymo” būdu.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 303

Žymos:

Atsiliepimų 4

  1. Cha    -  2018-12-03, 06:09

    Kam tiek daug teksto? Galima sutrumpinti iki- kiaulė nori grįžti prie lovio.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Myndė    -  2018-12-03, 08:16

    net įdomu – kiek kainuoja apklausos?

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Asas    -  2018-12-04, 02:28

    Apklausos papirktos yra.kol žmonės nesukils,tol niekas nesikeis.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. xxxx    -  2018-12-11, 02:37

    Manau, kad gyvename blogai dėl to, kad renkame ne pagal protą, o pagal emocijas. O emocijos – blogas patarėjas. Štai du kandidatai į prezidento postą: vienoje pusėje diplomatas, turintis patirties užsienio politikoje (tai pagrindinė prezidento veiklos sritis) ir ekonomistė (gal ir gera). Ir ką gi pasirinko konservatoriai ir jų rėmėjai? O kodėl? Manau dėl to, kad televizijoje dažniau buvo rodoma būtent ši kandidatė. Kada išmoksime galvoti? Kada pradėsime rinkti ne gražią moterį ekonomistę (taip grindė pasirinkimą Grybauskaitės rinkėjai) ar gražų vyrą – ekonomistą, taip kalbėjo apie Brazauską. Kada pradėsim vertinti kandidatą ne pagal MIP sukurtą įvaizdį, o pagal jų darbus? O Kubilius turėtų sėdėti ausis suglaudęs ir tylėti. Tai ką jis pridirbo per savo kadenciją, nesugebama atitaisyti iki dabar. O PVM sumažinimo iki buvusių 18% pensininkai jau nebesulauks.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....