infa.lt

uduba.com

Iš tiesų viskas labai paprasta, tačiau informacija ne iš maloniųjų. Skirtumai nėra labai pastebimi nepatyrusiems.

Pirmiausia, kas krenta į akis, – pasiklausyti mokytojų susirenka pilnos salės žmonių. Tai normalu, protas reikalauja atsakymų, pramogų, vilčių, perspektyvų ir nuotaikų kaitos. Ir žmonės renkasi ten su džiaugsmu bei malonumu…

Jeigu mokytojai ir griauna senas dogmas, tai mainais visada pasiūlo naujas, gražesnes ir įmantresnes, kuriomis galima pasidalinti su draugais. Jūs paliekate susitikimą lyg ant sparnų, dvasiškai pakylėti, žinantys, pilni naujų koncepcijų, planų, tikslų ir vilčių!…

Meistrai nėra mėgstami, jie yra nesuprantami, jie erzina ir net siutina. Pas juos irgi eina žmonės, tačiau, „ne todėl kad“, o „nežiūrint į nieką“. Nežiūrint į tai, nuo ko vimdo, širdis šoka iš krūtinės, baimę, nuo kurios šiaušiasi plaukai ir norisi bėgti.

Meistrai nekoketuoja su jūsų viltimis ir planais. Jie sugriauna visus tikėjimus ir dogmas, nieko nepasiūlydami mainais. Jūs prarandate atramą gyvenime, krentate į bedugnę, jums nekomfortabilu, jūs išgąsdinti.

Po susitikimo jūs išeinate lyg išsunkta citrina, ištuštintas, pasimetęs, beviltiškas. Pasidalinti su draugas nėra kuo. Jus „ištrina“, jūs tirpstate akyse, vis mažiau svarbumo, nebėra į ką įsikibti.

Tačiau sulig kiekvienu susitikimu jūs šviesėjate vidumi, jumyse prabunda kažkas tikro, seniai užmiršto, paslėpto po tonomis falšo. Kaip lukštai nuo svogūno, nuo jūsų nusilupa įsitikinimai iki tol laikomi faktais.

Ir kažkada kyla didžiulis juokas, kuris nuplauna jūsų „svarbos“ likučius. Jūs atrandate visiškai paprastą faktą: tai kas yra – paprasčiausiai yra! Ir tai nereikalauja nei patvirtinimo, nei paneigimo, nei priėmimo.

Tą akimirką jums tampa suprantami meistrų žodžiai, ir „pameistrių“ paklydimai.