infa.lt

Neurobiologijos daktarė, Ženevos Universiteto medicinos fakulteto docentė, psichologė-psichoterapeutė Ženevos universitetinėse ligoninėse Fabienne de Bilbao sveikina Prancūzijos sprendimą nepadengti išlaidų vaistams prieš Alzheimerio ligą, laikomiems brangiais, nenaudingais ir pavojingais. Savo straipsnyje leidinyje Le Temps ji ragina Šveicarijos sveikatos apsaugos valdžios organus pasekti šiuo pavyzdžiu.

Prancūzijos solidarumo ir sveikatos ministrė Agnès Buzyn paskelbė nutraukiant išlaidų medikamentams skirtiems Alzheimerio ligai gydyti kompensavimą. Drąsus sprendimas šalyje, kurioje dėl įvairių lobistų artumo prie valdžios į atsargą siunčiami aktyviausi ministrai, vertina straipsnio autorė.

Ar susvyruos Alzheimerio imperija? Didelę tokių medikamentų kainą, nežmoniškumą ir pavojų atskleidžia profesorius Olivier Saint-Jean ir d’Eric Favereau knygoje „Alzheimerio liga: didelė apgaulė“, išleistoje 2018 metais.

Tuomet, kai Alzheimerio grėsmė siautėja ir toliau, ši vertinga knyga patikslina: medicina tarnauja kentėjimų palengvinimui, o ne jų apsunkinimui. Ji sukurta ligoniams, o ne gydytojams. Ta pačia dvasia išsako savo nuomonę žinomas profesorius Bruno Dubois, kovos su Alzheimerio liga tyrimo iniciatorius. 2015 metų sausio mėnesį TV kanale France Inter, manydamas, jog jis ne eteryje, Dubois prisipažino: „Yra kaži kiek kur kas svarbesnių dalykų, nei kalbos apie vaistus, kurie niekam nėra tinkami! Aš žinau, jog jie neduoda jokio rezultato, nors aš esu priverstas sakyti, kad jie kažkiek padeda, todėl, kad kitu atveju tai priveda ligonius prie nevilties. ..“

Amerikos psichiatrų asociacijos parengtas „Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas“ (Diagnostic and Statistics Manual, DSM) įveda kategoriją ligų, turinčių atpažįstamą patologinį pagrindą, kas yra pritaikoma pirmam sutiktam: pripažinti senatvę liga – labai pelninga rinka. Tai ekonominė skylė labai blogos kokybės toksiškiems vaistams, komentuoja de Bilbao.

„Turint omenyje pašalinius tokių vaistų efektus, aš esu įsitikinęs, jog žmonių, kurie nuo jų numirė, yra kur kas daugiau, nei tų, kuriems pagerėjo atmintis“, – pareiškė paskutinis, Prancūzijos Aukščiausio sveikatos apsaugos organo skaidrumo Komisijos prezidentas.

„Alzheimerio liga liga tiesiogine šio žodžio prasme, – tai socialinio konstrukto senstant rezultatas“, – rašė 2013 metais Le Temps leidinyje Mario Cifali.

Nežiūrint į pažeidimo konstatavimą ir tai, kad farmacijos kampanijos atsisako savų klinikinių bandymų, kai kurie mohikanai be jokio sąžinės graužimo toliau spyriojasi. Jų argumentas – jeigu medikamentai neveikia, tai todėl, kad nebuvo skirti pakankamai anksti…

Iš čia jau kyla aršumas skiriant vaistus, neatsižvelgiant į galimas rizikas, o taip pat atkaklus, medijų plėtojamas atsisakymas pripažinti „kognityvinį jėgų smukimą“ kaip neatskiriamą mūsų normalumo dalį. O gal triukšmingas medijų reklamavimas tėra tik nesutarimų tarp pernelyg egozentriškų ekspertų atspindys? – užduoda klausimą straipsnio autorė.