infa.lt

2017 metais amerikiečių plastikos chirurgai pirmą kartą paskelbė, jog pas juos vis dažniau kreipiasi norintys pasidaryti plastinę operaciją, kuri pagerins žmogaus išvaizdą darant asmenukę (selfi), o taip pat fotografijoje ar vaizdo įraše skirtame socialiniams tinklams, rašo La Vanguardia žurnalistas Albert Альберт Molins Renter, remdamasis kasmetine Amerikos veido ir atstatomosios plastinės chirurgijos akademijos apklausa.

Apie tokius pacientus pranešė 55% apklaustų chirurgų. „toje pat apklausoje buvo pastebėta, jog prisidėjo pacientų, kurie dalinasi socialiniuose tinkluose informacija apie savo chirurgines operacijas ir jų rezultatus“.

„Akivaizdu, kad grožio standartai evoliucionuoja nenutrūkstamai, tačiau šis faktas, jog papildiniai kaip Instagram, Snapchat ar Facetune virto norma, keičia pačiu labiausiai nerimą keliančiu būdu grožio suvokimą tarp žmonių visame pasaulyje”, – perpasakoja autorius neseniai paskelbtą straipsnį mokslo leidinyje Journal of the American Medical Association.

Dar daugiau, žmonių gyvenimo kokybei pradeda daryti įtaką „Pasidalijimai“ , „Patinka“ ir komentarai socialiniuose tinkluose. „Šis ydingas išorinio vertinimo ratas, kai žmogui būtini kiti žmonės, kad patvirtintų jo tapatybę, tam, kad pajaustų save vertingu, o pats vidumi nejaučia kažkokios tvirtos, stabilios ar pozityvios tapatybės“, – aiškina psichologė Mireia Cabero

Gydytoja Neelam A. Vashi, straipsnio autorė Journal of the American Medical Association leidinyje, tvirtina, jog anksčiau pacientai į konsultacijas su plastikos chirurgais atsinešdavo įžymybių fotografijas, o dabar akivaizdi „Snapchat dismorfija“: pacientai nori daryti operaciją, kad būtų panašūs į savo pačių selfi fotografijas, praleistas pro Snapchat filtrus. N.A.Vashi sunerimusi, kadangi dažnu atveju retušavimas sukuria atvaizdą nepasiekiamą realiame gyvenime, o taip pat išplauna ribas šių žmonių sąmonėje tarp realybės ir fantazijų“.

Vashi išskyrė keletą šios tendencijos pasekmių. Pirma – grožio standartų įsikūnijimu dabar gali tapti ne tik įžymybė, bet ir bendraklasis ar bendradarbis. „Antra – visuotinis šių retušuotų atvaizdų buvimas gali suduoti smūgį savivertei, įteigti nepasitenkinimą savimi tuo, kad realiame pasaulyje tu atrodai kitaip, ir netgi išprovokuoti dismorfinį kūno sutrikimą“, – rašo leidinys.

Mokslo tyrimai paauglių duomenų srityje „veda prie minties, jog žmonės su dismorfiniu požiūriu į savo kūną gali ieškoti socialiniuose tinkluose galimybės patvirtinti savo patrauklumą, o padidintas aktyvumas socialiniuose tinkluose, tame tarpe nuolatiniai bandymai sukurti sau konkretų įvaizdį ar svetimų fotografijų analizė ir jų komentavimas, gali būti padidinto nepasitenkinimo savo kūnu požymiu“, – teigiama straipsnyje.

„Chirurgija – ne išeitis, ji nesusilpnins latentinio dismorfinio kūno sutrikimo ir netgi gali jį sustiprinti“, – daro prielaidą N.A. Vashi.