infa.lt

Rugpjūčio 14 d., antradienį, 14 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) įvyks Sakartvelo ambasados parengtos parodos „Fotografijų istorijos: praėjus 10 metų nuo Rusijos karinės agresijos Sakartvele ir jo žemių okupacijos“ atidarymas bei kartvelų rašytojos Salomės Benidzės ir fotomenininkės Dinos Oganovos nuo okupacijos nukentėjusių moterų istorijų knygos „sHEROes“ ir jos nuotraukų parodos pristatymas.

Atidarymo renginyje dalyvaus abiejų fotografijų parodų globėjas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Sakartvelo ambasadorė Lietuvos Respublikoje Katuna Salukvadzė ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupės narys Emanuelis Zingeris.

Parodoje „Fotografijų istorijos: praėjus 10 metų nuo Rusijos karinės agresijos Sakartvele ir jo žemių okupacijos“ didžiausias dėmesys skiriamas vienai sudėtingiausių šiuolaikinio pasaulio humanitarinių problemų – priverstiniam gyventojų perkėlimui. Fotografijos pasakoja maždaug pusės milijono šalies viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių iš Sakartvelo regionų Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija), tapusių ne vienos etninio valymo bangos aukomis, istoriją.

Viduje perkeltųjų asmenų padėtis Sakartvele tapo aktuali dar XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai dėl skausmingų konflikto padarinių šimtai tūkstančių įvairiausioms etninėms grupėms priklausančių Sakartvelo piliečių buvo priversti palikti savo namus. Šalies viduje perkeltųjų asmenų padėtis toliau blogėjo po 2008 m. kilusio Rusijos ir Sakartvelo karo, kuris sukėlė dar vieną priverstinio perkėlimo bangą, palietusią dešimtis tūkstančių žmonių, ypač iš Sakartvelo regiono Cchinvalio, išskyrusią šeimas ir sukėlusią dar daugiau skausmo bei negandų.

Nuolatos tveriamos spygliuotos vielos tvoros ir pagal okupacinę liniją pastatyti vadinamosios „valstybės sienos“ ženklai verčia gyventojus palikti savo namus. Tokiu būdu kuriama dar viena šalies viduje perkeltųjų asmenų karta.

Fotografijų parodoje siekiama didinti visuomenės informuotumą šiuo labai svarbiu klausimu ir priversti mus visus pagalvoti, ką galėtų padaryti tarptautinė bendruomenė, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šios problemos sprendimas.

Kartvelų autorių knyga „sHEROes“ – tai pasakojimas apie herojus, kurie lieka Rusijos ir Sakartvelo karo užkulisiuose. Jie prisimena dešimties metų senumo įvykius ir pasakoja, kaip gyvenimas ten atrodo po 10 metų – kaimuose, kur vis dar galima išgirsti šūvių garsus, kompaktiškai išsidėsčiusiuose namukuose ir senuose pastatuose, apie kuriuos visi pamiršo. „Pagrindinės mūsų pasakojimo herojės yra moterys. Tai įvairios kilmės, amžiaus, profesijos atstovės, sukaupusios skirtingą patirtį, kurių gyvenimus karas pakeitė visam laikui; tai moterys, kurios kovojo, kurios nepalikdavo degančių kaimų ir nepasitraukdavo karo baisumų akivaizdoje; kurios išgelbėjo daug gyvybių ir prarado savo pačius brangiausius – vaikus, sutuoktinius, tėvus, seseris ir brolius. Nepaisant tragedijos, kurią joms teko iškentėti, šios moterys sugebėjo pradėti savo gyvenimus nuo pradžių – ant griuvėsių jos statė naujus namus ir padėjo gyventi kitiems“, – sako knygos autorės rašytoja Salomė Benidzė ir fotomenininkė Dina Oganova.

Paroda „Fotografijų istorijos: praėjus 10 metų nuo Rusijos karinės agresijos Sakartvele ir jo žemių okupacijos“ ir nuotraukos iš knygos „sHEROes“ Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojamos iki rugpjūčio 20 d. Jas apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

infa.lt papildymas:

Didžiosios Britanijos dienraštis The Daily Telegraph savo 2009 metų straipsnyje pacitavo ES tyrimo išvadas skirtas šiam keleto dienų karui tarp Rusijos ir Gruzijos, kuriose ES aptakiai apkaltino abi kariavusias puses dėl karo priežasčių – Rusiją, provokavus, o Gruziją (šiandien tremtyje esantis jos prezidentas Saakašvilis – red past) – neleistinai, žvelgiant iš tarptautinės teisės pozicijų, sureagavus į Rusijos provokacijas ir pradėjus karą prieš Pietų Osetiją.