infa.lt

© Arvydas Daunys | infa.lt

Skaitmeninė realybė tampa visaapimančia, taškydama į visas puses mūsų gyvenimo laiką. Klausimas dabar skamba taip: kada išmanieji telefonai tampa ginklu, nukreiptu prieš mūsų emocinę būseną?

Pirmiausia tėvai sau užduoda klausimą apie tai, kas atsitiks, jei bus prarasta kontrolė laiko, prarasto socialiniuose tinkluose, pokalbių svetainėse, kompiuteriniuose žaidimuose, susirašinėjimuose pokalbių papildiniuose ir kabojimu YouTube tinkle?

Ar pernelyg visaapimantis mūsų panirimas į skaitmeninę realybę kenkia mūsų psichikai, ar griauna mūsų vaikų dvasinį vystymąsi? – svarsto vokiečių leidinys Frankfurter Allgemeine Zeitung.

Žurnale Jama, išleidžiamame Amerikos medicinos asociacijos, nesenai buvo publikuotas tyrimas, kurį pravedė Pietų Kalifornijos universiteto padalinys. Dviejų metų eigoje buvo stebimi paaugliai nuo 15 iki 16 metų amžiaus. Tyrime dalyvavo virš 2600 žmonių. Jų tarpe buvo tokių, kurie praktiškai neišleidžia telefono iš rankų dienos bėgyje, ir tie, kurie naudojasi telefonu ne tiek dažnai.

Vidutiniškai, rašo straipsnio autorius, remdamasis Nacionalinio ligų ir jų profilaktikos Centro (CDC) duomenimis, daugiau nei 43% amerikiečių vyresniųjų klasių moksleivių praleidžia 3 ir daugiau valandų bendraudami internetu, žaisdami žaidimus ir kitiems užsiėmimams, susijusiems su telefono naudojimu.

Tyrimo dalyvių, kiekvieną pusmetį buvo prašoma atsakyti į klausimus apie tai, „kiek laiko jie praleidžia internete naudodamiesi įvairiomis platformomis, kokios būsenos yra jų socialiniai kontaktai tinkle, buvo prašoma pasidalinti savo emocijomis ir problemomis“, – praneša leidinys.

„Pagrindinis tyrimo akcentas buvo daromas siekiant išryškinti paauglių elgesyje dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromą (DDHS)“, – rašoma straipsnyje.

„Tai, ką pavyko išsiaiškinti Kalifornijos tyrėjams, verčia, pasak jų, kalbėti apie akivaizdų DDHS ryšį su aktyvumu internete. Iš 114 paauglių 9,5% (tai yra beveik kas dešimtas), kasdien naudojusių nors dalį [nurodytų aprašyme] interneto platformų 2 metų eigoje, įgijo simptomus, atitinkančius DDHS.

Iš 51 paauglio, valandomis sėdėjusio su savo išmaniuoju ir besinaudojusio visomis platformomis, minimus simptomus demonstravo taip pat kas dešimtas paauglys. Palyginimui: pas 500 jaunuolių, tik kartas nuo karto žvilgtelėjančių į išmanųjį, tipiškų DDHS simptomų lygmuo siekė 4,5%“, – sakoma straipsnyje.

Kalifornijos mokslininkai, darydami savo tyrimo išvadą rašo apie tai, jog „nežiūrint į kitus susiklosčiusio paveikslo variantų paaiškinimus, o taip pat į tai, kad nėra priežasties-pasekmės ryšio [tarp išmaniojo naudojimo ir DDHS simptomų], yra visiškai tikėtina, kad šiuolaikinis interneto siūlomų galimybių naudojimas gali vaidinti atitinkamą vaidmenį DDHS simptomų formavimuisi“.