infa.lt

Agnė Bilotaitė | bilotaite.lt nuotr.

Neeiliniame Seimo plenariniame posėdyje penktadienį priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kurio viena esminių pataisų – numatyta reali materialinė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei.

Įstatymo 38 straipsnyje numatoma, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti visą tiesioginę materialinę žalą, kurią padarė savo neteisėtais veiksmais, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Seimas taip pat priėmė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio pataisas, kurios numato asmeninę materialinę atsakomybę ir kitiems valstybės pareigūnams – ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokuratūros ar teismo pareigūnams, teisėjams, savo tyčiniais veiksmais padariusiems žalos valstybei. Pataisytame įstatyme numatoma valstybės pareiga įgyvendinti regreso atgręžtinio reikalavimo teisę – ji privalės teismo tvarka išieškoti iš žalą padariusio pareigūno ar valstybės tarnautojo tokią sumą, kokią sumokėjo atlygindama žalą, bet ne daugiau nei 9 vidutinius pareigūno darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia – visą sumą.

Tarnautojų asmeninę atsakomybę numatančias įstatymų pataisas Agnė Bilotaitė su kolegomis Seimo nariais teikė 2013 ir 2016 metais. Tai, kad visų be išimties valdžios tarnautojų neišvengiamą atsakomybę įtvirtinančios įstatymų nuostatos galiausiai priimtos, Seimo narė vadina lūžiu.

„Matome išties daug atvejų, kai valstybės tarnautojai ir pareigūnai savo neteisėta veikla pridaro didelės žalos valstybei, kurią atlyginti tenka visiems mokesčių mokėtojams. Tai, kad iki šiol jiems pavykdavo išsisukti nuo atsakomybės ir likti nenubaustiems, buvo viena svarbiausių priežasčių, skatinančių nusivylimą ir neteisingumo jausmą mūsų šalyje. Pagaliau įsigalios įstatymo pataisos, ties kuriomis dirbau ne vienus metus“, – teigia A. Bilotaitė.

infa.lt komentaras:

Įsivaizduokime, kad valstybės tarnautojas (ar jų grupė) savo neteisėtais veiksmais padarė, sakykime, 500 mln eurų nuostolį valstybe. (Čia tik pavyzdys) Padarykime prielaidą, jog tas sandoris ištisai korupcinis ir neteisėtas, padaręs didžiulę materialinę žalą ir darantis ją toliau.  Kadangi, pagal konservatorės A. Bilotaitės pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymo projektą maksimaliai kiek galima išskaičiuoti iš valstybės tarnautojo yra iki 6 mėn atlyginimo – tai galima nesunkiai paskaičiuoti kiek iš tikro atgaus valstybė iš kaltininkams apskaičiuotos žalos. Ne daugiau nei 12-15 tūkstančių eurų iš žmogaus, kuris, galimai, padarė materialinę žalą už šimtus milijonų. Kitaip tariant – valstybės tarnautojai iš valstybės gali vogti milijonus  – vis tiek daugiau, nei 20 tūkstančių sugrąžinti nereikės (A.Bilotaitės pastangomis, kurias ji, kaip pati sako, dėjo nuo 2013 metų, – o juk buvo verta). Nebent bus įrodyta, jog tai padaryta tyčia – kas realiai neįmanoma.  O štai bankams, kažkodėl, prasiskolinę žmonės privalo sugrąžinti viską, net jei dėl to tektų parduoti paskutinį stogą virš galvos ir su vaikais išeiti į gatvę. Klausimas – kodėl padarę žalą valstybei žmonės neprivalo jos sugrąžinti pilna apimtimi?