• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Gimstame pagonimis, krikščionimis tampame vėliau (1)

Gimstame pagonimis, krikščionimis tampame vėliau (1)

06 balandžio
01:04 2018

Gaiva PaprastojiPradžioje braidome po pievas, klausome paukščių, stebime gėles… kartais išsigąstame žaibo, kartais džiaugiamės vasaros lietučiu – tai būna mūsų pasaulis, o mes jaučiamės natūrali jo dalis: dievas Panas ramiai ir šviesiai neutralizuoja proto veiklą… Ir tik po kokių dešimties metų pakliūvam į nagus socialinei ir dvasinei nomenklatūrai, kuri užsiima mus perdaryti iš tiesių į kreivus.

Vaikystė mūsų tai nebuvo tik miestiečio poilsis gamtoje ar koks nors ten laikina priešcivilizacinė būsena. Tai buvo beribė panteistinė meilė, nuoseklus „taip“ supančiam pasauliui, akimirksniui panaikinantis totalų „pasikėlusį“antropocentrizmą, kurį mokykloje, dresiruojant mūsų pasaulėžiūrą, mums išvysto ypač geografija ir astronomija.

Tiek dangaus skliauto žvaigždėlapiai, tiek žemės žemėlapiai yra sudalinti į meridianus ir paraleles – į perspektyvos iškreipiamus keturkampius, sudarančius du pusrutulius, Žemės ar dangaus skliauto… O kur stovi žmogus, į tuos žemėlapius (ir žvaigždėlapius) žiūrintis? – kabo kažkur visatos tamsioje tuštumoje šalimais? Yra niekur nedalyvaujantis, nesantis stebėtojas? – kai šitaip iš esmės esi nuo visko atskirtas, telieka save manyti esant už visa tai didesniu, beveik milžinu, kitaip gyventi būtų per baisu ir neįmanoma, nes gyventi kur?

Visa laimė, jog šitokie braižymai, žemėlapių, žvaigždėlapių ir t.t. radosi visai neseniai – kartu su Švietimo epocha, enciklopedistais, Niutonu, Dekartu… Iki to laiko vyravo visai kitas principas – lokalus, spiralinis. Kur buvo žmogus, ten buvo centras, kiek akys užmatė – apylinkės: žmogus juda ir centras juda su juo kartu, tokiam žmogui iš pasaulio iškristi neįmanoma, neįmanoma gauti depresijos, kad jis vienišas, nuo viso ko atskirtas, nereikalingas ir menkas – žmogus visada yra gamtos dalis, socialinio audinio dalis, kosmoso dalis. Senieji miestai ir senamiesčiai, – visi turi centrą iš kurio toliau vystosi į visas puses, dažnai spiralės principu, kaip Paryžius ar Maskva… Tai čia naujamiesčiai sudaryti iš kvadratų, kvartalų…

Jei saulės sistemos planetos žmonėms atrodė savos ir naudojamos, medicinoje, filosofijoje, astrologijoje ir alchemijoje – mikrokosmosas buvo makrokosmoso atspindys, tai dabar mokslas su savo atstumų matavimu šviesmečiais, kvantinėm teorijom ir pan., atmeta visatą už bet kokio mūsų žmogiško pajautimo sferos ribų. To pasekoje dangus praktiškai tampa fantominis ir randasi kažkur anapus… Civilizacija tuo būdu atsisakė tiek žemės, tiek dangaus.

Tai, jog žmogus vadinamas mikrokosmosu, jau XVIII a. tapo grynai teoretiniu dalyku, nes realus ryšys su dangumi išnyko, o savą vidinį kūno gyvenimą jausti kaip mikrokosmoso sistemą nebeliko kuo – siela, subtilus jos kūnas liko su dangumi už materialinio žmogaus pasiekiamumo ribų. Paracelso išmintis liko uždara sekančių kartų suvokimui.

Reiktų suprasti, jog kažkaip suvienyti pagonybę ir krikščionybę – monoteistines religijas – į vieną nuoseklią eigą ar visumą yra beprasmiška. Netgi monoteizme vartojama dvasios sąvoka ir pagonybėje žinomas subtilus dvasios kūnas yra visiškai ne tie patys dalykai. Skirtingai nuo pagoniškų dievų, kurie žmogaus formą prisiima tik su kažkokiu tikslu, monoteistinių religijų dievai yra antropomorfiniai iš principo. Kas negali neiššaukti dviprasmiškumo: ar tai jie sukūrė žmogų pagal save, ar tai žmogus juos pagal save?… Gero norėję teologai, nekentę pagonybės, bet mylėję ir gerbę senuosius poetus ir filosofus, nusprendė politeizmą traktuoti kaip savotišką vienybės įvairiapusiškumą, kur grynai dėl vaizdingumo dievai ir deivės simbolizuoja tam tikras savybes ar galimybes…

Ir tokį centralistinį požiūrį į pagonybę turime mes visi, net ne religinio monoteizmo, bet mokslinio metodo polinkio viską sistematizuoti į vieningas sistemas pasekoje – mes kabome neaiškioje erdvėje šalia viso žemės rutulio ir dangaus skliauto, viską vienu žvilgsniu apžvelgdami, ir mūsų akyse visi įmanomi, iš legendų ir padavimu užrašyti dievai privalo surikiuoti į vieningą sistemą pagal svarbumą, senumą – pirmumą, galingumą ar gal giminystės ryšius. Privalo. Ir mūsų protas juos rikiuoja, rikiuoja, ieško atitikimų skirtingose mitologijose ar skirtinguose laikmečiuose ar vietovėse… Nes sistema – t.y. monoteizmas – juk turi būti. Ji turi juk būti visur!

O jos nėra. Vienas dievas kilęs iš vienur ir valdęs atitinkamą teritoriją atitinkamą laiką, paskui pakitęs ar pamirštas… kitas vėl iš kitur, turėjęs didesnę teritoriją, egzistavęs ilgiau, todėl turintis vaikų ir anūkų. Paskui ir tas pamirštas… Arba jam vienoj saloj vienokias galias priskyrė, šalimais buvusioj – truputį kitokias, arba pavadino jo vardu visai kažką kitą. Pasaulyje buvo daug centrų, jį reikia įsivaizduoti ne kaip dvimatę erdvę – paveikslėlį, vaizduojantį žemėlapį, kurį studijuoji, pasiėmęs į ranką. Pasaulį reikia vaizduotis savo akių lygyje, stovint taške A ir žiūrint, kuriuo keliu tau bus patogiau pasiekti tašką B. Ir toliau savo horizonto tuo momentu tu nematai, ir žemė tau plokščia kaip blynas ir dangaus skliautas gaubia tave iš viršaus…
Monoteistų ir pagonių religiniai įsitikinimai skirtingi, kuria tematika bekalbėtume. Monoteistinės religijos yra atvirai istoriškai fiksuotos, todėl atviros tik sekančioms kartoms. Vieno vienintelio dievo preogatyvos yra tolygios rytietiškam despotui, tikintieji yra tik jo vergai, daugiskaitoje, ir jų dvasinis, emocinis ir fizinis gyvenimai reguliuojami jo įsakymais ir paliepimais… Begalinis dangus yra „sutraukiamas“ apie vieną tašką ir monoteizmas kupinas agresijos prieš visa kita, kas su jo mokymu nesutinka.

Jei pagonybė yra hierarchiška, tai monoteizme viešpatauja subordinacija – skirtumas esminis. Subordinacijos režimas reikalauja dresūros, disciplinos, paskatinimų ir bausmių, žmogus tolygus „perdirbamai materijai“, gyvenimas – kova dėl išlikimo, lenktynės dėl to, kas bus paskelbtas idealiu pavyzdžiu pamėgdžiojimui… gerai pasiruošti gyvenimo kovoms, reikia autoritetų ir trenerių, žmogus visada kažkam pajungtas – ir jo būties centras visada už jo paties ribų!

(laukite tęsinio)

Gaiva Paprastoji

Infa.lt
Parama - Ačiū!  
žiūrėjo 137

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Reklama

Apklausa

Ar dalyvausite "Didžiajame Šeimos Gynimo Marše 2021"?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas