infa.lt

autoriaus nuotrauka

Mindaugas Jonušas

Į redakciją kreipėsi pagyvenęs sodybos savininkas ir pateikė problemą podraug su gan racionaliu pasiūlymu.

Orinius elektros laidus daugelyje vietovių keičia į požeminius, tačiau jų dar esti nuošalesnėse gyvenvietėse dar pasitaiko oro ir oro kabelių linijos. Šalia tų linijų auga medžiai, kurių laja augdama pavojingai priartėja prie laidų. Tokiu atveju medžius reikia genėti. Tačiau kas ir kaip tai atlieka?

Medžių genėjimas reikalauja įrangos, kompetencijos, darbo saugos žinių, nes, jei tai atlieka tokiam darbui nepasirengę žmonės, jie gali susižaloti, sukelti avarinę situaciją. Deja, „AB Energijos operatorius” specialistai atlieka apžiūrą ir, vadovaudamiesi LR Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr 1-93 ( pakeitimai 2012m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr.1-267), įpareigoja želdinius prižiūrinčias organizacijas arba želdinių savininkus nugenėti želdinius. Tokios organizacijos ar savininkai privalo atlyginti elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų laiku nenugenėti, neiškirsti medžiai.

Griežti reikalavimai galioja ir seniems, ir jauniems, ir didesnes pajamas gaunantiems, ir socialiai remtiniems asmenims.

Įmonės, galinčios saugiai atlikti darbus, kuriasi ten, kur gali tikėtis daugiau darbo. Todėl, jei medis, kurį būtina genėti, auga nuošalios vietovės sodyboje – specialistus tenka kviestis iš toli. Po laidais auga ir uosiai, ir klevai, ir liepos, ir jų laja priartėja prie laidų ne vienu metu. Įmonės nelabai noriai vyksta ten, kur nedidelės darbų apimtys. Taigi, mažesnes negu vidutines pajamas gaunantiems asmenims tokia situacija – tikras galvosūkis: saugi paslauga per brangi, firma nenori imtis darbo, o nurodytas terminas artėja.

Tokia genėjimo tvarka tiesiog skatina nesaugų darbą. Žmogus, nerasdamas kitokios išeities, gali sumanyti pats lipti į šimtametį medį arba pasikviesti tokį „specialistą”, kuris nei Dievo, nei Velnio nebijo.

Gal, siekiant išvengti socialiai remtiną žmogų paversti pažeidėju, paakinti žmones nesaugiam darbui, reikėtų organizuoti socialines genėjimo paslaugas, kurias organizuotų vietovės seniūnaičiai arba pačios elektros tinklus prižiūrinčios įmonės, kurios gali net išdėstyti tam tikrais klientui patogiais terminais mokestį už atliktą paslaugą.

Specialisto išaiškinimas

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – Elektros energetikos įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, nustato skirstomųjų tinklų operatoriui pareigą užtikrinti jam priklausančių elektros tinklų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei įpareigoja techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti elektros tinklus, užtikrinant patikimą elektros tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų elektros energijos tiekimą.

Elektros tinklų apsaugos zonų dydžius ir jų tvarkymo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus.

Taip pat Taisyklių 23 punkte apibrėžta, kad jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai nesilaiko Taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais elektros tinklų proskynose neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus atlieka savo lėšomis, dėl kurių atlyginimo (kompensacijos) vėliau gali kreiptis į želdinius prižiūrinčias organizacijas arba želdinių savininkus. Pažymėtina, kad savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų taip pat kitų asmenų teisių. Siekiant, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas ir nenutrūktų elektros energijos tiekimas, kiekvienas elektros energijos vartotojas bei žemės nuosavybės valdytojas turi laikytis tam tikrų įpareigojimų, nustatytų teisės aktuose.

Patikimiausias būdas užtikrinti, kad dėl gamtos sukeltų reiškinių šalia medžių einančios elektros oro linijos nebūtų pažeidžiamos – pastarųjų keitimas į požeminius kabelius. Todėl Energetikos ministerijos atnaujintame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad iki 2030 m. visos senos elektros skirstomųjų tinklų oro linijos (0,4–10 kV įtampos) būtų pakeistos į požemines kabelines elektros linijas.

Jeigu turite klausimų dėl konkrečių atvejų, kreipkitės į ESO atstovę Akvilę Adomaitytę, akvile.adomaityte@eso.lt