infa.lt

Romo Juškelio Sąjūdžio laikų fotografijos: “ Partizanų perlaidojimas“

Romo Juškelio Sąjūdžio laikų fotografijos: “ Partizanų perlaidojimas“

vasario 08
01:05 2018

Tekstų mozaika.

Romas Juškelis 2„Kovos už laisvę istorija kartu esanti ir pilietinė istorija, anot senosios lietuvių literatūros tyrinėtojo Dariaus Kuolio, laisvės geismas – lemtinga galia, vedanti tautą istorijos žygiuosna. Laisvės siekimas laiduoja amžiną šlovę ir istorinį nemirtingumą. Vytautas Kavolis sąvoką laisvės kovos pagrindė, glaudžiai siedamas jas su laisvės pajautimu, laisvės viltimi ir vizija, taip pat lietuviškom revoliucijom, kurios esančios ne kas kita kaip istorijos poezija!

Pav: dalyvaudamas Klaipėdos sukilime Petras Povilas Mickevičius iš Mačiūkių kaimo buvo susijuosęs šeimoje išsaugotu giminaičio, 1863m. sukilimo dalyvio diržu… Tyrinėjant Dainavos apygardos partizanų bunkerį Zervynų- Palkabalio miške buvo rastas medalionas 1831 ir 1863 m. sukilimams atminti. Kai kurie Aukščiausios Tarybos gynėjai 1991m. sausį buvo ginkluoti išsaugotais Lietuvos partizanų ginklais.

Romas Juškelis 3

Partizanai kovojo. Ne kariavo, bet kovojo tikėdamiesi laisvės. Kovojo už laisvę. Už laisvą Lietuvą, ane? -Kodėl jūs pakeičiate žodį kariauti į kovoti? – Kariauti. Kariauti – kada su priešu susitinki ir priešas į tave šauna, ir tu šauni į priešą, ane? (…)

O kada kovoti, kova yra visai kitas dalykas. Kova. Juk nekovojo partizanas prieš partizaną, nenekariavo, nekovojo. Jie kovojo už Lietuvą ( -Jums tas pasakymas “kovoti už” yra?… – Šventas! Šventas. Kito žodžio neturiu. O kaip daugiau kitaip pavadinti? Ir dabar tebėra jisai šventas, ir aš kaip kitaip nemoku.

Jeigu jau tavo šaknys yra tokios, jeigu tu pradėjai eiti tuo keliu, nesustok žmogau, eik tuo keliu. O jeigu jau sustosi, tai tu parkrisi ir neprisikelsi“.

Romas Juškelis 8Pamažu, geografinės savos – kovotojų – laisvės salos mažėjo, kol sutirpo, beliko tikėjimo nepraradusių žmonių širdyse. Pabrėžtina, kad dvi minėtos laisvės ne tik padalija žemės plokštumą, laukus ir miškus, jos taip pat turi vertikalią projekciją: su kovotojais bunkeriuose sava laisvė atsidūrė po žeme. Gyvi žemėn įlindę, žeme prakvipę kovotojai ilgai saugojo mūsų laisvę, kartu ir patys tą aiškiai suvokė, priartėjo prie mirties slenksčio.

Kovotojai, dauguma dvidešimtmečiai – trisdešimtmečiai su begaliniu tikėjimu žengė pavojų kupinu keliu ir už mūsų laisvę aukojo gyvybę. Straipsnio išvada skamba kaip priesakas – laisvė yra prigimtinė lietuvių kultūros vertybė, per amžius Tėvynės laisvė yra svarbiausia ir siekiamiausia laimingo gyvenimo sąlyga.

ištraukos iš straipsnio A.Petrauskienė, V.Vaitkevičius „Kur laisvė eina, ten laimė seka“ Liaudies kultūra, 2014/1

Romas Juškelis 4„Dž. Bergeris kalba apie žmones taip, kad jo nuomonės negalima ignoruoti. Pagrinde jis mini du žmonijos išsigelbėjimo kelius ar būdus, pirmas – žmonių sugebėjimas broliautis netgi pačiose baisiausiose sąlygose, ir antra – nenumaldomas poreikis kurti meno kūrinius, kurie išliktų.

I Pasaulinis karas turėjo Dž.Bergeriui didelę įtaką ir buvo artimas, nepaisant to, jog jis gimė jau jam pasibaigus: jis kaip tik ir gimė iš to karo pasekmes. Kai Valteris Bendžeminas matė šį karą, kaip skelbiantį pabaigą pasakojimų pasakojimui, nes pasakotojui reikalingi įgūdžiai, – klausymas, įsigilinimas, patirtis, kantrybė – yra naikinamos technologijų ir kraujo praliejimo, kad viskas minimalizuojama tik į informaciją… „Ar nepastebit, kad karo pabaigoje iš frontų grįžę žmonės grįžo nutilę – ne praturtėję, bet nuskurdę bendravimo patirtimi?“(V.Bendžiaminas)

Visas Dž. Bergerio rašytinis palikimas gali būti matomas kaip tik pasipriešinimo šiam teiginiui šviesoje…Kažkada paklaustas, koks yra įspūdingiausias jo gyvenimo prisiminimas, jis atsakė, jog „kartą būdamas Istambule, pabėgėlių kvartale, lūšnyne, kur laikėsi ekonominiai migrantai, jis lankėsi svečiuose, gėrė su jais kavą, ir ant kreivos lentynos, pamatė savo knygą („Pocets of Resistense“)… Tie žmonės nežinojo nieko apie tai, kad jis – jos autorius. Tai Dž. Bergeriui reiškė broliškumą: net ir emigracijos vienatvėje, nežiūrint dehumanizuojančios kapitalistinės realybės ar karo, jungtys tarp žmonių gali susiformuoti, skirtumai sumažėti…“- viskas, ką Dž.Bergeris rašė, buvo kartu subjektyvu, estetiška ir politiška. Europietis, gimęs Anglijoje, turėjęs migruoti į civilizacijos paribį, kad jaustūsi namie“

iš straipsnio Philip Maugham In Memoriam John Berger .

Romas Juškelis 5„Šiandien vaizdų yra visur. Niekada dar nebuvo šitiek daug rodoma ir žiūrima. Visa ko išorė užregistruojama ir perduodama šviesos greičiu. Bet šiame procese yra kažkas nepastebimai pakitę. „Išvaizda“ seniau buvo sakoma apie vaizdus, nes jie fiksavo solidžius kūnus. Dabar išvaizda yra bekūnė. Technologijos padarė įmanoma lengvai padalinti ją į du, išrodymą ir egzistavimą. Ir tai yra tiksliai tai, ko dabartinės sistemos mitologijai pastoviai reikia išgyvenimui.

Ji paverčia išvaizdą į kaleidoskopą, į miražą, atspindžiu ne šviesos, bet norėjimo, alkio, apetito sunaudoti kuo daugiau. Iš to seka, ir keista, turint omeny fizines sąvokos „apetitas“ pasekmes – jog egzistuojantis kūnas išnyksta, mes gyvename, nuogo karaliaus ir kaukių, po kuriomis nieko nėra spektaklyje. Šiandien sistemos spektaklyje nei tvirtumas, nei ribos nebeegzistuoja. Todėl tai, kas pajausta, pergyventa, neperduodama. Visa, kas liko pasidalinimui, yra spektaklis: žaismas, kurio niekas nežaidžia, nėra jo dalyviu, o visi tik žiūrovai.

Kaip dar niekada nebuvo nutikę, žmonės patys turi bandyti savo rankomis sutalpinti savo egzistenciją ir savo skausmą į laiko ir visatos areną.“ – Nes jis tai niekur nedingo, jo vis daugėja, nes menas jo nebe padeda nei suprasti, nei su juo tvarkytis.

Negyvas paveikslas yra rezultatas to, jog autorius neturėjo drąsos prisiartinti pakankamai arti, kad bendradarbiavimas prasidėtų. Jis lieka kopijavimo atstume. Ar, manierizmo periodais, kaip šiandien, jis lieka meno istoriniame atstume, naudoja stiliaus triukus, kurie modeliui yra svetimi.

Priartėti arti reiškia pamiršti konvencijas, reputaciją, argumentavimą, hierarchijas ir save patį. taip pat tai reiškia inkoherencijos ar net išprotėjimo riziką. Nes, gali atsitikti, kad prieisi per arti ir bendradarbiavimas nutrūks ir menininkas išnyks modelyje. Gyvis praris jį ar sutryps į žemę.

„Laikas nuo laiko, dienos bėgyje, aš ėjau į (portretą) pasižiūrėti, ir vis iš naujo likau patenkintas. Nes aš nupaišiau nedidelį portretą? – Ne, dvasinis pakylėjimo jausmas atėjo nuo ko kito – nuo to, kaip veidas išrodė, nutapytas… Bogenos veidas atidavė tai, ką jis galėjo palikti nuo savęs, man.

Panašumas yra tai, kas lieka iš to, kas buvo nematoma.“

John Berger „The Shape of a Pocket“

Romas Juškelis 1

Vienas savičiausių Lietuvos meninės fotografijos kūrėjų Romas Juškelis, – jo kūrybą kolegos apibūdina kaip atskirą Lietuvos fotografijos reiškinį, – savitai vaizdavo žmogaus emocinį santykį su istorija. Fotomenininkas tarsi slaptas ir nematomas stebėtojas ėjo keliu laisvės link palikdamas ateinančioms kartoms neįkainojamą vizualinį prisiminimą – nuo partizaninių kovų iki Laisvės triumfo.

„Romo Juškelio kūrybiniame palikime svarbią vietą užima Sąjūdžio tema. Liko nemažai šios temos autorinių atspaudų ir visa galybė negatyvų. Fotografuota mitinguose, Sąjūdžio suvažiavimuose, kituose su Lietuvos atgimimu susijusiuose renginiuose“, – skelbia Romo Juškelio kūrybos fondas, įkurtas po jo mirties ir besirūpinantis fotomenininko kūrybinio palikimo išsaugojimu bei viešinimu.

Inventorizuojant netikėtai mirusio kauniečio R. Juškelio kūrybinį palikimą, archyvus, galima sakyti, sugriuvo mitas apie R. Juškelį kaip estetą, žaidėją abstrakčiomis formomis, viražo technikomis. Nes jis fotografavo ir žmones, kuriems buvo svarbu pakilti ir masiniais renginiais viešai skelbti savo laisvės troškimą, R. Juškeliui buvo natūralu ne tik išplėsti savo organizacinius gebėjimus šia linkme, bet ir kartu dalyvauti, užfiksuoti fotoaparatu.

Ir tais laikais, ir dar dabar Lietuvos fotografijos mokykloje reportažinė kryptis buvo labai stipri, pakako jos meistrų – būti geru fotoreporteriu tuomet buvusi vos ne duotybė. Gal tuomet R. Juškeliui norėjosi, kad Lietuvos fotografijoje būtų daugiau pusiausvyros, daugiau eksperimentų ar modernumo… Tačiau dabar, žiūrint ir jo rengtus reportažus, matyti autoriaus išsiugdytas įprotis pastebėti detales, fragmentus, kuriuos galima suvokti ir kaip simbolius, ir kaip apie visumą kalbančias detales, galima matyti, kaip tai praturtina jo žmonių ir įvykių fiksavimą cikluose. Kaip tai suteikia tiesiog amžinybės dimensiją tam, kas tada buvo matoma kaip aktualija, kaip akimirka, nors ir skirta istorijai.

Simbolinės kalbos, estetikos, formų geometrijos įsijungimas R. Juškelio Sąjūdžio laikotarpio cikluose ne tik padidina jų dokumentinę, meninę vertę, bet ir suteikia galimybę ateinančioms kartoms įsijungti į tą simbolinį energijos lauką ir suprasti, apie ką kalbama – simbolių, mitų, legendų, grožio kalba yra amžina ir visiems bendrai suvokiama. Būtent tokia kalba ir kalba R. Juškelio reportažai, tik dabar tai lengviau pastebima ir įvertinama.

„Romas Juškelis: fotografuota istorijai“

Romas Juškelis 6Ne mūsų pasaulyje, šaltu lauku žemyn,
Jauni žmonės eina kartu, gražūs, aukšti,
Ir, nors jie šypsosi vienas kitam, tyla išlieka
Čia nėra garsų, kaip garsiai jie nesušuktų.
Jie kalbasi apie tai, ką jie veltui mylėjo,
bet oro per mažai, kad jų kalba girdėtųsi.
Jie buvo jauni ir auksiniai, bet į čia jie atėjo pilni skausmo
Ir jų jaunystė dabar jau sena, ir auksas pražilęs.
Tik jų širdys nepasikeitę, ir jie kreipiasi vienas į kitą,

„Ką nuveikė jie su gyvenimais, kurių mes atsisakėm?
Ar jie jauni mūsų jaunyste, auksiniai mūsų auksu, mano broli?
Ar jie šypsosi mirčiai į veidą, todėl, kad mirėme mes?“
– Šaltu lauku žemyn pasaulyje neišsakytame
Jauni žmonės ieško vienas kito, klausdami…
Jų akys žvalgosi – jauni, širdys auksinės –
tyliajame rojuje ieško pasaulio, kuriuo jie buvę apiplėšti.
(prasminis vertimas, Humbert Wolfe „The Soldiers“)

parinko ir išvertė Gaiva Paprastoji

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Romo Juškelio Sąjūdžio laikų fotografijos: “ Partizanų perlaidojimas“* - nuoroda: https://infa.lt/20334/romo-juskelio-sajudzio-laiku-fotografijos-partizanu-perlaidojimas/