infa.lt

Barselonos gatvėse visą naktį vyko žmonių susibūrimai | REUTERS

Ištremtasis Katalonijos lyderis Carles Puigdemont pavadino vakar praėjusių parlamento rinkimų regione rezultatus „Katalonijos Respublikos pergale ir Ispanijos valstybės pralaimėjimu“, kadangi daugumą vietų parlamente gaus separatistines nuotaikas palaikančių partijų atstovai.

Rinkimuose dalyvavo ir partijos reikalaujančios Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos, ir partijos, pasisakančios už autonomijos išsaugojimą Ispanijos sudėtyje.

Balsavimo biuletenių skaičiavimas parodė, jog trys partijos, pasisakančios už nepriklausomybę, – „Kartu už Kataloniją (JxCat), „Katalonijos kairieji respublikonai“ (ERC) ir „Tautos sąjunga“ (CUP) – gaus regioniniame parlamente 70 vietų iš 135, tai yra – daugumą.

Tačiau pirmauja partija „Piliečiai“ (Ciudadanos), pasisakanti už Katalonijos likimą Ispanijos sudėtyje. Ji surinko 25% balsų, kas duos jai 36 mandatus.

Viso to pasekoje neaišku kuri iš partijų užsiims vyriausybės formavimu.

Tačiau, pasisakydamas Briuselyje Carles Puigdemont’as (buvęs Katalonijos premjeras), jau pavadino rinkimų rezultatus separatistų pergale, „kurios niekas nebegalės užginčyti“, ir pareiškė, jog balsavimas „rodo, kad katalonai atsikovojo teisę būti išgirsti“.

Europos Komisijos atstovai, savo ruožtu pabrėžė, jog rinkimų rezultatai niekaip neįtakos ES pozicijos, ir „katalonu klausimas“ Briuselyje kaip ir anksčiau bus laikomas Ispanijos vidaus reikalu.

„Regioninių rinkimų Ispanijoje atžvilgiu mes komentarų neturime, pasakė vienas EK atstovas.

Išėjimas iš krizės?

Kaip mano apžvalgininkai, rinkimų rezultatai vargu ar išspręs Katalonijos politinę krizę.

Įprastai partija, kuri gauna balsų daugumą, formuoja vyriausybę. Šiuo atveju kalba eina apie partiją „Piliečiai“, kuri nori išsaugoti Kataloniją Ispanijos sudėtyje.

Tačiau separatistiškai nusiteikusios partijos gali pareikalauti teisės pabandyti suformuoti naują provincijos vyriausybę, kadangi sumoje jos užsitikrino balsų daugumą.

Primename, jog spalio mėnesį Ispanijos vyriausybė Madride atstatydino visą Katalonijos vyriausybę, po to, kai pastaroji pravedė neteisėtą – Madrido požiūriu – referendumą dėl regiono nepriklausomybės.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas vakar įvykusiuose rinkimuose siekė rekordišką skaičių – 80%.

Kol kas neai6ku, kuri partija bus stambiausia vietos parlamente – proispani6koji „Piliečiai“ ar separatistiškai nusiteikusi „Katalonijos kairieji respublikonai“.

Sprendžiant pagal rinkėjų apklausas jiems išeinant iš balsavimo punktų (Exit poll), buvusio Katalonijos lyderio Carles Puigdemont’o partija „Junts per Catalunya“ patenka į trečiąją vietą.

Tai reiškia, jog nė vienai partijai nepavyko gauti absoliučios daugumos, ir jog vyriausybės formavimui prireiks papildomų derybų tarp visų pagrindinių partijų.

BBC korespondentas praneša, jog ir Katalonijos nepriklausomybės šalininkai ir jos priešininkai, sprendžiant pagal viską, gaus panašų balsų procentą, kaip ir anksčiau, kas niekaip neišsprendžia politinės problemos, kylančios provincijoje.

Kodėl buvo paskelbti rinkimai?

Separatistai, kurie turėjo daugumą vietų regiono parlamente, paskelbė Katalonijos nepriklausomybę spalio 27 dieną – po įvykusio provincijoje referendumo.

Bandydama uždrausti įvykti referendumui Ispanijos valdžia policijos pagalba konfiskavo balsavimo biuletenius daugelyje rinkimų apylinkių.

Tai, savo ruožtu, privedė prie susidūrimų su Katalonijos nepriklausomybės šalininkais.

Pasak referendumo organizatorių, 90% rinkėjų nubalsavo už nepriklausomybę, nors balsavime dalyvavo mažiau nei pusė rinkėjų.

Carles Puigdemont’as paskelbė, jog šis rezultatas suteikia jam įgaliojimus paskelbti Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Po to, kai Katalonijoje buvo įvestas tiesioginis Madrido valdymas, pats Puigdemont’as ir dar keturi Katalonijos politikai pabėgo į Belgiją.

Ispanijos vyriausybė kaltina juos ir kitus tuometinės Katalonijos vyriausybės narius maišto organizavimu.