infa.lt

Ar gali Rusijos povandeniniai laivai palikti pasaulį be interneto?

Ar gali Rusijos povandeniniai laivai palikti pasaulį be interneto?

19 gruodžio
01:01 2017
interneto kabeliai juros dugne

ALAMY

Didžiojoje Britanijoje vėl buvo išreikšti nuogąstavimai, kad Rusijos povandeniniai laivai kelia grėsmę šalies saugumui. Ekspertai mano, jog Rusija gali pasinaudoti optinių interneto kabelių, nutiestų vandenyno dugnu, pažeidžiamumu, kad pakenktų salų ekonomikai ir komunikacijoms. Gali dingti internetas. Kiek pagrįsti šie nuogąstavimai, – užduoda klausimą BBC

Kas atsitiko?

Britanijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadovas Stuart Peach pareiškė, jog Rusijos karinis jūrų laivynas (KJL) kelia grėsmę Vakarų šalims.

Pasak jo, povandeninių kabelių sunaikinimas ar pažeidimas suduos momentinį ir potencialiai katastrofišką smūgį NATO šalių ekonomikai.

„Rusija gamina naujus viršvandeninius ir povandeninius laivus, ir be to, toliau tobulina savo galimybes informacinio karo srityje bei kitose naujose karo vedimo metodikose“, – pažymėjo Peach.

Šis pasisakymas kelia du svarbius klausimus.

♦ Kokia tikimybė, kad Rusija tą padarys?

♦ Kas atsitiks, jei Rusija – arba bet kas kitas – tą padarys?

Klausimas apie povandeninių komunikacijų saugumą ir Rusijos KJL vaidmenį kylą ne pirmą kartą.

Pereitą savaitę Times publikavo interviu su buvusiu Britanijos vyriausybinio ryšio Centro vadovu Robertu Hanniganu.

Ekspertas teigia, jog vienu iš hibridinio karo instrumentų gali tapti karo laivai turintys galimybę nupjauti povandeninius kabelius, tuo pilnai arba iš dalies atimdami Britanijos saloms prieigą prie interneto.

Tai, pasak Hannigano, juntamai apsunkins gyvenimą ir darbą šalyje, ir gali rimtai paveikti jos ekonomiką.

Deputatas nuo Konservatorių partijos Rishi Sunak taip pat parengė ataskaitą, kurioje sakoma, jog silpnai apsaugoti optiniai interneto kabeliai, kurių buvimo vietos viešai žinomos, daro Britaniją pažeidžiama, turint omenyje jos kaip salų padėtį.

Kam reikalingi kabeliai ir kas už juos atsakingas

Britanijos tyrimų centras Policy Exchange pateikė tyrimo duomenis, pasak kurių pasaulyje egzistuoja apie 213 nepriklausomų kabelių sistemų.

Povandeninių optinio pluošto kabelių ilgis visame pasaulyje, centro duomenimis, siekia daugiau, nei 900 tūkstančių kilometrų. Šiais kabeliais, sudarytais iš stiklo pluošto ne storesnio nei popieriaus lapas kiekvienas, kas sekundę perduodama neįsivaizduojamas įvairiausių duomenų kiekis

Piniginės transakcijos taip pat tiesiogiai priklauso nuo internetinių kabelių nutiestų vandenyno dugnu. Policy Exchange duomenimis, kasdienė tokių finansinių operacijų apimtis sudaro 10 trilijonų dolerių.

Tačiau ne visada kabelių tinklai randasi valstybės valdymo sferoje, kas pastebimai apsunkina vieningos tarptautinės teisės dėl jų apsaugos sukūrimą.

Kaip laivai gali pakenkti kabeliui

Povandeninių interneto kabelių schemos

TeleGeography

Kabelių išsidėstymo vieta iš tiesų tiksliai nurodyta jūrų žemėlapiuose ir navigacinėse sistemose.

Tai padaryta tam, kad laivai atsitiktinai nepažeistų komunikacijų, nuleisdami inkarą. Pasak Britanijos telekomunikacijų kompanijos „JT“, žemėlapiuose pažymėtos vietos, kur inkarą nuleisti draudžiama. Ši priemonė skirta apsaugoti interneto komunikacijas ir išvengti avarinių išjungimų.

Nežiūrint į tai, kad duomenų perdavimo technologija pati savaime yra labai patikima, povandeniniai kabeliai fiziškai yra gan lengvai pažeidžiami. Stiklo pluoštas padengtas metaliniu tinklu, iš viršaus apgaubtu plastiko sluoksniu – tačiau daugelio kabelių diametras neviršija net trijų centimetrų.

Kaip aiškina „JT“ specialistai, didžioji kabelių dalis yra užkasta, tačiau kai kuriose atkarpose jie gali gulėti jūros dugno paviršiuje. Kabelio padėtis šiuo atveju jo nė kiek neapsaugo. Užkastas dugne kabelis taip pat gali būti pažeistas paprasto inkaro.

2016 metais laivų inkarai nutraukė tris kabelius tarp Normandijos salų ir Britanijos pakrantės. Tai sukėlė pertrūkius internete ir mobiliojo ryšio atjungimą salose.

Kariškių nuogąstavimai susiję būtent su tuo, jog povandeninės komunikacijos silpnai apsaugotos. Jų akimis žiūrint, potencialus nedraugas gali tikslingai pažeisti kabelius, kad, pavyzdžiui, išvestų iš rikiuotės finansinę ir informacinę sistemas.

„Tai ne palydovas aukštai danguje, o vamzdžiai, pakloti vandenyno dugnu, ir nuo jų priklauso pasaulinė ekonomika“, pareiškė James G. Stavridis, buvęs JAV karinių jūrų pajėgų admirolas ir buvęs vyriausiasis NATO vadas.

Tarp šalių, keliančių potencialią grėsmę, neskaitant Rusijos, jis įvardino Kiniją ir Iraną.

Kas atsitiks, jei bus nutraukti kabeliai?

Ekspertas Rusijos informacinio karo klausimais Keir Giles iš Chatham House, mano, jog ši grėsmė iš principo nėra nauja.

Pasak jo, toks pavojus pakankamai menkai tikėtinas, kadangi jo ekonominės pasekmės pridarys nuostolių ir pačiai Rusijai, tačiau toks scenarijus, be jokių abejonių, yra modeliuojamas Maskvoje.

Ir, jeigu tas nutiktų, žala būtų pakankamai juntama.

„Tas faktas, jog interneto naudotojai negalės užeiti į „Facebook“ ar patikrinti savo pašto, bus tik menkas, smulkus aspektas to chaoso, kuris kils, jeigu su šiais kabeliais kas nors nutiks“, – tvirtina ekspertas.

Pasak Giles, vos ne visa tarptautinė prekyba ir finansinės transakcijos vykdomos povandeniniais kabeliais, ir ekonominiai nuostoliai jų pažeidimo atveju bus momentiniai ir milžiniški.

Jis įsitikinęs, kas Rusija siekia apsaugoti save nuo galimų tokio žingsnio pasekmių, bandydama sumažinti savo priklausomybę nuo nenutrūkstamo pasaulinio interneto tinklo veikimo, sukurdama paralelines sistemas.

Prie ko čia Rusija?

Baimės dėl to, kad Rusija tikslingai perpjaus strategiškai svarbias komunikacijas ir toliau auga.

NATO karinė vadovybė pažymi ne tik didėjantį Rusijos KJL pajėgų po vandeniu aktyvumo didėjimą, bet ir galimus ketinimus panaudoti nekonvencinio karo priemones.

Kariniai ekspertai užfiksavo padidėjusį rusų povandeninių laivų aktyvumą šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, netoli Grenlandijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos.

Generalinio štabo viršininkas Stuart Peach pripažino, jog Didžioji Britanija, kaip ir jos NATO sąjungininkės, yra blogai pasirengusios tokio pobūdžio atakai.

Britanija tikrai neturi pakankamo laivų, povandeninių laivų ir lėktuvų skaičiaus, kurie galėtų nuolatos kontroliuoti situaciją.

Sekančių dešimties metų eigoje į ginkluotąsias pajėgas bus gauti nauji patruliavimo lėktuvai, tačiau iki tol, svetimų submarinų sekimui, Britanijai teks tikėtis NATO aviacijos pagalbos.

„Mes praleidome pažeidžiamumą statydami gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, ir dabar tai turi kelti mums didelį nerimą“, – pareiškė admirolas Stavridis.

Jis paragino sukurti uždarą rezervinę „pilkųjų“ kabelių sistemą, kad būtų padidintas povandeninis NATO šalių saugumas.

Rusija ne vienintelė valstybė, rodanti dėmesį povandeninėms ryšių sistemoms. Šaltojo karo metais, pavyzdžiui, JAV prijungė pasiklausymo įrenginius prie tarybinio kabelio, kad gautų daugiau duomenų apie TSRS submarinų ir branduolinių raketų galimybes. (ir apie viską kitą – vert past)

Tačiau, kaip pabrėžia Keir Giles, Rusija – vienintelė šalis, turinti galingą programą, nukreiptą į tai, kad izoliuotų savo taikinius nuo informacijos.

Ar bandė Rusija kažkada anksčiau pažeisti britų interneto kabelius? Mes nežinome – ši informacija įslaptinta.

Kokia Rusijai iš to nauda?

Kalbant trumpai: informacijos kontrolė.

„Jie ieško pažeidžiamų vietų civilinėje ryšių infrastruktūroje, – aiškina Giles. – Kuo jie užsiima po vandeniu mes žinoti negalime. Tačiau mes galime matyti, ką jie daro sausumoje ir/ar kosmose.

„Pamoka, kurią Rusija gavo Kryme slypi tame, jog tam, kad įgautų priešininko ryšio priemonių kontrolę, nereikia brangia kainuojančios kiber-ginkluotės, nereikia garsių ir sudėtingų technologijų, tokių kaip DDOS atakos. Viskas, ko jums reikia, tai fizinė prieiga prie ryšio infrastruktūros ir supratimo telekomunikacijų srityje, kurį turi jūsų specialūs daliniai“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, rusų kariškiai svarsto ir studijuoja bet kokias galimybes.

„Sausumoje mes matėme tai Jungtinėse Valstijose, matėme Rytų Europoje. Bet kam, kas ateityje gali atsidurti priešiškuose santykiuose su Rusija, derėtų saugotis šio jų fiksuoto veržimosi į informacinį dominavimą“, – pabaigia ekspertas.

1 Atsiliepimas

  1. skaitytojas    -  2017-12-19, 14:44

    plačiau tema: svpressa.ru/war21/article/188761/

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar 2019-ieji atitiko jūsų lūkesčius, ar iš valstiečių to ir tikėjotės?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Ar gali Rusijos povandeniniai laivai palikti pasaulį be interneto?* - nuoroda: https://infa.lt/19285/ar-gali-rusijos-povandeniniai-laivai-palikti-pasauli-be-interneto/