infa.lt

Arūno Bernacko koliažas

Uostamiestyje trejus metus stūksantis SGD terminalas – amžiaus afera, galbūt išaiškėsianti tik tuomet, kai visos ją rėmusios šalies valdžios nugrims į nebūtį. Nė šuo nesulojo, kad iš Lietuvos žmonių ir įmonių, prisidengus energetine nepriklausomybe, vagiamas milijardas eurų. Jau trečia valdančioji koalicija flirtuoja su dujų aferistų grietinėle ir tęsia viražus, tuštinančius tautiečių pinigines.

Trigubo dydžio, nei Lietuvai reikėjo, FRSU laivas su išdujinimo įranga tiekia pačias brangiausias dujas, kurių purtosi mūsų kaimynai estai ir latviai, tad dengti terminalo ir jį aptarnaujančių „prielipų“ sąnaudas prievartaujami Lietuvos žmonės bei verslas. Šio monstro čiuptuvai kuo toliau, tuo giliau skverbiasi į mūsų kišenes. Šiemet vadinamoji SGD saugumo dedamoji, „priklijuota“ prie dujų perdavimo kainos, siekė 473,6 MWh/parą/metus ir buvo trečdaliu didesnė negu praėjusių metų antrą pusmetį – iš viso planuota surinkti 88 mln. eurų. Kiek pagal įstatymą išreketuos kitąmet, dar nežinia, bet nuo sausio 1 d. saugumo dedamoji padidinta iki 487,38 Eur (MWh /parą/metus).

„Gazprom“ moka mažiau

Panašios talpos plaukiojantis SGD terminalas „Maršal Vasilevskij“ lapkričio 15-ąją turėjo būti pradėtas naudoti Rusijos Kaliningrado srityje. Nepaleistas – kalbama, kad bandymo metu įvyko avarija, o laivo savininkė Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ komentarų neteikia.

Tačiau užkliūva kitkas – toje pačioje statykloje „Hyundai Heavy Industries“ Pietų Korėjos uoste Ulsane pastatytas laivas kainavo 295 mln. JAV dolerių. Jis yra „Gazprom“ nuosavybė, liks ja ir po 40 metų, kiek paprastai tarnauja tokie objektai. O Klaipėdos SGD terminalo laivas, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai pakrikštijo „Independence“, nepriklauso nei terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, nei mūsų valstybei, nors kainuoja daugiau kaip dvigubai brangiau – per 614 mln. eurų. Už tokią kainą – litais tai buvo 1,8 milijardo! – „Klaipėdos nafta“ „Nepriklausomybę“ išsinuomojo 10 metų.

Kodėl Rusija laivą jau turi, o aukso kainą už tokį patį daiktą sumokėjusi Lietuva liks prie suskilusios geldos, teiraujamės Seimo nario Artūro Skardžiaus, vadovavusio parlamentinei komisijai, kuri 2014 m. tyrė „Independence“ aferą.

„Viešojo pirkimo konkursas buvo pirkti laivą, bet paskui tai virto į nuomos pirkimą. Argumentai – Pietų Korėjos įmonė tokius laivus parduoda tik SGD versle patyrusioms įmonėms, be to, iš anksto užsisakius, – teigė A.Skardžius. – Tokia patyrimo turinti įmonė ir buvo norvegų „Hoegh LNG Ltd“, registruota Bermuduose. Ją „Klaipėdos nafta“ pasirinko iš trijų pretendentų, be konkurso – konkurencinio dialogo būdu“.

Kaip mus apvaginėja

Minėto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, be Vyriausybės ir Seimo pritarimo ir be jokio ekonominio pagrindimo.

„Kai viskas jau buvo sutarta su „Hoegh LNG Ltd“, 2012 metų sausio pabaigoje „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis atlėkė prašyti Vyriausybės įgaliojimo pasirašyti sutartį su SGD terminalo laivo nuomotoju, – prisimena A.Skardžius. – Teisingumo ministerija prieštaravo – taip negalima, reikia skelbti tarptautinį konkursą. Tada premjeras Andrius Kubilius, kuris buvo ir SGD terminalo grupės vadovas, „sužaidė“ kitaip – Vyriausybės nutarimo derinimo pažymoje buvo įrašyta: „kadangi „Klaipėdos nafta“ savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą, ji ir laikoma de facto projektą įgyvendinančia bendrove“.

Nutarimui įsigaliojus 2012 m. vasario 29 d., jau kovo 2 d. „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su „Hoegh LNG Ltd“ dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų, kuria įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ 10 metų mokėti už kiekvieną dieną po 189 tūkst. JAV dolerių (beveik 140 tūkst.eurų).

Jeigu „Klaipėdos nafta“ būtų tiek mokėjusi, gal jau būtų bankrutavusi. O iš tiesų SGD terminalas, kurio operatoriumi įmonė išdidžiai prisistato pasaulyje, finansuojamas visų dujų vartotojų.

„Šio komercinio projekto kaštai buvo socializuoti, tai reiškia – perduoti vartotojams, – apvogimo mechanizmą aiškino A.Skardžius. – Tai irgi A.Kubiliaus ir to meto valdančiųjų nuopelnas: 2012 m. birželį priimtas SGD terminalo įstatymas, kuriuo projekto sąnaudos ir laivo išlaikymas įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą – tai reiškia, kad už SGD terminalo statybą ir eksploatavimą turės mokėti visi dujų rinkos subjektai, nesvarbu, ar jie naudosis SGD terminalo paslaugomis, ar ne“.

Negana to, anot A.Skardžiaus, afera dar labiau praplėsta jau po 2012 m. Seimo rinkimų, kuriuos konservatoriai gėdingai prapylė. Paskutinėmis A.Kubiliaus Vyriausybės darbo dienomis priimtas nutarimas, kokiomis sąlygomis perkamos SGD terminalo dujos – vartotojams buvo perkeltas dujų kainų skirtumas, nes per SGD terminalą paskirtasis tiekėjas UAB „Litgas“ dujas perka brangiau, o parduoda už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą kainą.

Revizija liko be dėmesio

Parlamentinės komisijos atliktos SGD terminalo projekto vykdymo revizijos rezultatai Seimo nutarimu buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. O kas iš to?

„Kodėl tyrimas iš karto įgrūstas į aklavietę, reikėtų klausti tų, kas valdo prokuratūrą ir STT. Bet atsakymų nesulauksite. Iš niekur. Aš manau, kad yra skirti didžiuliai pinigai, kad su valstybės teisiniu reguliavimu prasilenkiančios SGD terminalo projekto vykdymo aplinkybės ir šito projekto pasekmės nebūtų viešinamos“, – mano A.Skardžius.

Remigijus ŽEMAITAITIS, seimo narys:

„Manau, čia yra suinteresuotų asmenų, kurie arba uoste, arba terminale vartosi kaip inkstai taukuose, žmonėms įvaryta baimė. O užkulisiuose, panašu, ruošiamasi naujai aferai“, – įtaria parlamentaras, vertindamas dabartinį sukrutimą dėl galimybių studijos, ar verta Lietuvai išsipirkti akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą SGD terminalo laivą.

Ar ne paradoksalu, kad turėdama akmenį po kaklu – SGD terminalą – „Klaipėdos nafta“ deklaruoja būtent iš jo gaunanti didžiąją dalį pajamų, uždirba didžiulius pelnus ir moka akcininkams (per 70 proc. akcijų valdo valstybė – red.past.) milijoninius dividendus – už 2015 metus daugiau kaip 17 mln. eurų, už 2016 – per 9 mln. eurų?

„Mano galva, čia yra bandymas užglaistyti, parodyti, kad viskas puiku, uždirbamas pelnas, – mano R.Žemaitaitis. – Žvelgiant pro verslo prizmę, tokia situacija yra nesuvokiama, bet pakeitus požiūrio kampą, tampa aiškiau: iš politinės pusės galima suprasti, kad minusiniai SGD terminalo rezultatai valdžiai nereikalingi. O jeigu yra sutarimas ar politinis sprendimas išsipirkti tą laivą – mes gi nežinome! – tai aišku, kad pelningas projektas visada bus vertas daugiau. Kai planuojama daryti aferą, tai ir einama tuo keliu, kaip įmanoma kuo daugiau pinigų iš valstybės paimti. O pagunda didžiulė – sėkminga afera galima užtikrinti gerą gyvenimą kelioms giminės kartoms…“

Jis atmeta prielaidas, kad naujoji valdžia, neturėdama jau minėtos riboto naudojimo informacijos, galbūt dar nesuvokia, į kokią aferą įklampinta valstybė: „Viską jie supranta, nes dabartinės valdžios vyrai labai dažnai lankydavosi Palangos sanatorijoje „Baltija“, kur būdavo sprendžiami įvairūs reikaliukai. Nepamirškime, kad pagrindinės personalijos iš to meto dabar užima aukštus postus – ir R.Masiulis, ir Mantas Bartuška, ir kiti šiandien puikiai sukasi. Mano galva, neatsitiktinai po šios dujinės aferos R.Masulis buvo paskirtas energetikos ministru – tuo metu energetikos ekspertai jau badė pirštais, kokios košės su terminalu privirta, o jis viską užglaistė, nutildė. Tada pasuko į susisiekimo sritį ir iškart M.Bartušką pasodino į „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus postą. Panašu, atėjo eilė „patvarkyti“ ir geležinkelius…“

šaltinis: respublika.lt