infa.lt

NASA reaktyvinio judėjimo Laboratorijos darbuotojai Kalifornijos Pasadenoje sukūrė kvadrokopterį su autonominiu valdymu ir sulygino jo galimybes su profesionalaus piloto valdomo drono funkcijomis. Apie tai pasakojama spaudos konferencijoje paskelbtoje Laboratorijos tinklapyje.

Kaip vyko varžybos

Fizikai iš NASA Laboratorijos remiami Google, pagamino tris įprastus skraidymo aparatus ir sukūrė jiems kompleksinis algoritmus, suteikiančius galimybę skraidyti dar didesniais greičiais ir lengviau įveikti kliūtis. Šie algoritmai buvo integruoti į Google Tango projektą – aplinkinio pasaulio atpažinimo platformą ir trimačių objektų transformavimą į virtualius vienetus. Siekdami patikrinti savo sistemos efektyvumą mokslininkai sulygino ją su profesionalaus piloto Ken Loo įgūdžiais.

Kvadrokopteriai skraidė trasoje su stulpais ir arkomis, kurias buvo būtina aplenkti lanku. Pasekoje autonominis aparatas vieną ratą įveikė per 13,9 sekundės, o pilotuojamas – per 11,1 sekundės.

Kas geriau susitvarkė su valdymu: dronas ar pilotas

„Mes priešpastatėme savo algoritmus žmogui, valdančiam droną, kuris labiau remiasi savo pojūčiais, – sako projekto vadybininkas, Laboratorijos darbuotojas Rob Reid. – Pasirodo, kad kompiuterio pilotavimas vyksta švelniau ir tolygiau. Tuo tarpu gyvas žmogus yra labiau linkęs į staigius ir trūkčiojančius judesius“.

Pilotas Loo prisipažįsta, jog ši trasa – viena iš sudėtingiausių, kuriomis jam teko skraidyti. „Viena iš mano silpnųjų pusių – tai greitas pervargimas ir koncentracijos praradimas, – pasidalino jis po rungtynių. – Kai mano smegenys išsekusios, aš pradedu daryti klaidas netgi ten, kur iki tol praeidavau 10 kartų iš eilės“.

Tyrėjai planuoja tobulinti bepiločio drono algoritmus ir, galbūt, ateityje panaudoti juos pramoninių sandėlių tikrinimui, gelbėjimo operacijų vykdymui gamtinių kataklizmų atvejais ar netgi pagalbai robotams kosminėse stotyse.