infa.lt

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusi tvarka, leidžianti slaptiems pirkėjams lankytis vaistinėse, jiems dar net nepradėjus savo darbo, jau atskleidė vaistinių veiklos ydas, kurios kaupėsi ir buvo nesprendžiamos daugelį metų. Išryškėjo tai, kad dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.

„Suprantama, kad žmonės dabar jaučiasi pasimetę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka, tačiau iš tiesų, tiesiog farmacijos specialistai, bijodami sankcijų, pradėjo atsakingiau  žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Deja, ministro teigimu, šioje situacijoje labiausiai nukentėjo Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad perka receptinius vaistus be recepto, nors jo reikia. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jei vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.

SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, tik gydytojas, o ne vaistininkas ar, juolab, pats žmogus, gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai jam reikalingi.

„Jau tapo įprasta, kad be recepto nusipirkti antibiotikų ar psichotropinių vaistų negalima, tad pacientams reikėtų suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinius vaistus, juos turi paskirti ir receptą išrašyti gydytojas. Šiuo metu farmacijos specialistas gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą“, – sako G. Krukienė.

Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), vadovaudamasi europiniais kriterijais, įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.

Tuo tarpu VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė sako, kad dar nė vienoje vaistinėje nesilankė nė vienas slaptas pirkėjas, t. y. nebuvo atliktas kontrolinis pirkimas.

„Jie atliekami tik gavus skundus arba kitos institucijos pavedimą ar prašymą patikrinti konkrečius atvejus. Tačiau jau teko girdėti, kad vienoje ar kitoje vaistinėje neva lankėsi slapti pirkėjai ir prie kasos išrašė baudas bei liepė susimokėti. Tačiau reikėtų žinoti, kad prie kasos mokėti baudų nereikėjo ir nereikės, nes tam yra veikianti sistema, o tie, kas prašo tai daryti, tikėtina, yra apsimetėliai ir nori pasipelnyti. Todėl kviečiame būti budriais ir vaistines bei visus jų darbuotojus“, – teigia D. Leleckaitė.

Be to, ministro A. Verygos teigimu, yra peržiūrimos esamos tvarkos, kaip kai kuriais atvejais būtų galima sušvelninti reikalavimus.

„Pavyzdžiui, artimiausiu metu, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje planuojama įdiegti naujovę – šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiems arba nekompensuojamiems vaistams. Žinoma, visais atvejais yra ir bus laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje“, – sako ministras A. Veryga.

Todėl SAM labai prašo žmonių ir medikų supratingumo ir kantrybės, o vaistinių ir jų darbuotojų – objektyviai paaiškinti, kodėl tokie pokyčiai įvyko, ir nesiųsti pacientų pas ministrą. Jei nutinka pacientams tokių atvejų, kad yra kreipiami iš vaistinių kitur išsiaiškinti ir jiems nesuteikiama reikiama informacija, farmacinė paslauga, nepasiūlomi alternatyvūs vaistai, raginame netylėti ir parnešti nemokamu telefonu 8 800 73568 VVKT apie tokius atvejus arba šiai institucijai pranešti el. paštu.

SAM inf.