infa.lt

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė | V. Skaraičio / BFL nuotr.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija antradienį kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydama kuo skubiau įvertinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės darbą ir gebėjimus toliau eiti savo pareigas.

Vadovaujant M. Vainiutei, net keturios Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos dirba be vadovų. Konkursų ar atrankų rezultatai į vadovaujančias pareigas dėl neaiškių priežasčių netenkina ministerijos vadovybės, o tai meta dėmę ne tik ministerijai, bet ir visai Vyriausybei. Visoje Teisingumo ministerijos kuruojamoje sistemoje vyrauja stagnacija ir neveiklumas.

Socialdemokratams nutraukus koalicijos sutartį M. Vainiutė liko vadovauti Teisingumo ministerijai asmeniniu S. Skvernelio siūlymu.

„Valdančioji mažuma ne kartą deklaravo skaidrumo siekį ir akcentavo savo profesionalumą, tačiau nesuprantamas teisingumo ministrės elgesys kuria priešingą įvaizdį: ministerija nesugeba rasti tinkamų vadovų pavaldžioms įstaigoms, nuolat keičiamos konkursų ir atrankų taisyklės nesukuria skaidrumo ir sudaro įspūdį, kad ieškoma savų kandidatų, tik tie savi vis būna netinkamai pasiruošę“, – teigia socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Vadovų šiuo metu neturi šios Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos:

• „Registrų centras“;

• Vartotojų teisių apsaugos tarnyba;

• Kalėjimų departamentas;

• Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Registrų centras“. 2017 m. gegužę įvyko konkursas „Registrų centro“ direktoriaus pareigoms užimti. Konkursą laimėjo advokatas Gintautas Bartkus, tačiau mįslingai pakeitė savo nuomonę ir atsisakė užimti pareigas. Pagal konkurso taisykles pareigas turėjo pradėti eiti antras pagal užimtą vietą asmuo – Arvydas Bagdonavičius, tačiau į pareigas ministrė jo neskyrė, nes Seimo Antikorupcijos komisija atlieka tyrimą dėl e-sveikata įgyvendinimo. Laikinai vadovauti „Registrų centrui“ paskirta Vaidui Valikoniui, tačiau jis apskritai paliko darbą „Registrų centre“.

Negana to, ministrė taip ir nepaaiškino, kaip „Registrų centro“ direktoriaus pavaduotoju buvo paskirtas anksčiau iš Seimo kanceliarijos atleistas Gediminas Vilkelis. Žiniasklaidoje teigta, kad G. Vilkelio karjera rūpinosi Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė, kuri, kaip teigiama, gali būti G. Vilkelio gyvenimo draugė. Užuot paaiškinus, Vyriausybėje svarstoma galimybė perduoti „Registrų centrą“ valdyti Susisiekimo ministerijai.

Socialdemokratų nuomone, jeigu teisingumo ministrė M. Vainiutė negeba užtikrinti tinkamo „Registų centro“ funkcionavimo, Vyriausybės vadovas turėtų keisti ne valstybės įmonės pavaldumą, bet Teisingumo ministerijos vadovę.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 2017 m. gegužę įvyko konkursas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pozicijai užimti. Laimėtojai buvo trys, surinkę vienodai balų. Pagal konkursų taisykles, pirmenybę užimti pareigas esant vienodam balų skaičiui turi tas kandidatas, kuris yra atlikęs karinę tarnybą. Vienas iš laimėtojų – Gintas Kimtys – tokios tarnybos atlikimą patvirtino. Tačiau į pareigas jis nebuvo paskirtas, o Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama paaiškinti, ar pirmumo suteikimas karinę tarnybą atlikusiam kandidatui nėra diskriminacinis.

Socialdemokratų manymu, kreipimusi į Konstitucinį Teismą siekiama vilkinti naujo vadovo paskyrimą.

Kalėjimų departamentas. 2017 m. birželį įvyko atranka į Kalėjimų departamento direktoriaus poziciją. Laimėtoju tapo Artūras Norkevičius, kuris yra anksčiau vadovavęs šiai įstaigai. Teisingumo ministrė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Savo sprendimą ministrė motyvavo būtinumu siekti esminių pokyčių. A. Norkevičius ministrės sprendimą neskirti jo į pareigas ir paskelbti naują atranką yra apskundęs teismui.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Į šios inspekcijos vadovo pareigas buvo surengta atranka, kurioje dalyvavo du kandidatai – laikinoji vadovė Dijana Šinkūnienė ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Darijus Beinoravičius.

D. Šinkūnienė, surinkusi 8,6 balo, atrankoje pasirodė geriau nei 6,6 balų gavęs D. Beinoravičius, tačiau teisingumo ministrė M. Vainiutė vis tiek priėmė sprendimą į pareigas skirti D. Beinoravičių, su kuriuo yra dirbusi universitete ir Prezidento Valdo Adamkaus komandoje. Nenorą į pareigas skirti D. Šinkūnienę ministrė motyvavo tiriamais skundais prieš tarnautoją. Galiausiai, D. Beinoravičius atsiėmė savo kandidatūrą inspekcijos vadovo pareigoms dėl interpretacijų žiniasklaidoje.

„Jei sakysite, kad atranka buvo „pakazucha“, būtumėte visiškai teisus. Galėjo jos ir nebūti. Matyt, atranka tikėjosi daugiau žmonių pritraukti. Išėjo kaip „pakazucha“, tačiau veikiausiai noras buvo pritraukti daugiau žmonių“, – apie atranką interviu „Vakaro žinioms“ kalbėjo D. Beinoravičius.

Be to, teisingumo ministrė šį asmenį delegavo į naujos sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Šiuo atveju taip pat kyla klausimas dėl skaidrumo ir nepotizmo.

Teisingumo ministerija nerodo jokios iniciatyvos teisėkūroje reglamentuojant antstolių veiklą. Šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais“. Ji lemia, kad Teisingumo ministerija neturi pakankamų svertų reglamentuoti socialiai atsakingą skolų administravimą.

Nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, pabrėžia, kad socialiai neatsakingas skolų administravimas prisideda prie pažeidžiamoms grupėms priklausančių visuomenės narių skurdo arba skatina nelegalų darbą.

Abejonių kelia ir ankstesnio teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių skaičiaus sumažinimo nuo 137 iki 121. Tai prisideda prie konkurencijos mažinimo ir kelia paslaugų kainas. Pabrėžtina, kad 2016 m. vieno antstolio grynųjų pajamų vidurkis siekė 9900 eurų per mėnesį.

Eglė Samoškaitė

LRS