• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Baltasis, vyras, išsilavinęs – ir kristofobas

Baltasis, vyras, išsilavinęs – ir kristofobas

09 lapkričio
01:01 2017
Džordžas Sorosas


George Soros | © Reuters

Konferencijoje Budapešte, skirtoje krikščionių persekiojimui, įžanginę kalbą pasakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Žvilgtelėkime į kai kurias jos dalis, pradeda savo straipsnį theamericanconservative.com portale Rod Dreher.

Šiandien aš nenorėčiau kalbėti apie krikščionių persekiojimą Europoje. Krikščionių persekiojimai Europoje šiandien vyksta įmantrių ir ištobulintų intelektualaus pobūdžio metodų pagalba. Tai neabejotinai, neteisinga, įžeidžiama, o dažnai net skaudu. Tačiau, nors šie pjudymai daro negatyvų atitinkamą poveikį, jie visgi dar pakenčiami. Jų negalima lyginti su tais žiauriais fiziniais persekiojimais, su kuriais tenka susidurti mūsų krikščionių broliams ir seserims Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Šiandien aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šią krikščionių persekiojimų formą.

Šiandien mes suvažiavome čia iš viso pasaulio, kad rastume atsakymą į šią krizę, apie kurios egzistavimą mes pernelyg ilgai tylėjome. Mes atvykome čia iš skirtingų pasaulio šalių, tačiau yra kai kas, kas vienija mus, krikščioniškų bendruomenių lyderius ir krikščionių politikus. Mes tą vadiname sargybinių atsakomybe. Pranašo Ezekielio Knygoje mes skaitome, jog, jeigu sargybinis mato artėjant priešą ir apie jį neįspėja, Dievas privers šį sargybinį atsakyti už visų tų mirtis, kurie žus jo neveikimo pasekoje.

Brangūs svečiai,

Mūsų istorijos eigoje mums, vengrams, teko daugybę kartų kovoti už tai, kad išliktume krikščionimis ir vengrais. Daugelio šimtmečių bėgyje mes kovėmės pietiniame mūsų tėvynės pasienyje, gindami visą krikščioniškąją Europą, o 20 amžiuje mes tapome krikščionių persekiojimo aukomis iš komunistinės diktatūros pusės. Šioje salėje yra žmonių, kurie vyresni už mane ir kurie išbandė savimi tai, kaip gyvena pamaldūs krikščionys esant despotiškiems režimams. Todėl šiandieną tai, kad mums vėl tenka būti nariais tų bendruomenių, kurioms iškilo egzistencijos grėsmė, mums atrodo žiauriu ir absurdišku likimo pokštu.

Todėl, kad, kur mes begyventume, kuo bebūtume – katalikais, protestantais, pravoslavais krikščionimis ar koptais – mes esame vieno kūno dalys, vieningos ir labai įvairios bei skaitlingos bendruomenės nariai. Mūsų misija – išsaugoti ir apginti šią bendruomenę. Ši mūsų pareiga reikalauja iš mūsų, pirmoje eilėje, išlaisvinti savo visuomenių diskusijas dabartinės situacijos klausimais nuo politinio korektiškumo ir žmogaus teisių formulių pančių, kurie priveda prie sąvokų sąmyšio ir tyčinio sumaišymo.

Mes turime naudotis paprasta kalba aprašydami tuos įvykius, kurie vyksta aplink mus, ir apibūdindami tuos pavojus, kurie mums gresia. Tiesa visada prasideda nuo faktų išdėstymo.Mes turime įvardinti tas grėsmes, su kuriomis mes susiduriame, savais vardais.

Pati rimčiausia grėsmė, su kuria mes šiandieną susiduriame – tai abejingumas, apatiškas Europos tylėjimas, kuri jau atsisako savo krikščioniškų šaknų. Kad ir kaip tas atrodytų neįtikėtina šiandien, tačiau krikščionių likimas Artimuosiuose Rytuose turėtų įtikinti Europą, jog tai, kas šiandien vyksta ten, ryt gali atsitikti ir mums.

Tuo tarpu Europa per jėgą primeta tokią migracinę politiką, kuri suteikia galimybę ekstremistams, pavojingiems ekstremistams patekti į Europos Sąjungos teritoriją. Grupė Europos politinių lyderių nori sukurti Europoje maišytą visuomenę, kuri tik keleto gyventojų kartų eigoje iš pašaknų pakeis kultūrinę ir etninę mūsų kontinento sudėtį – ir galutinėje pasekoje, krikščioniškąją tapatybę.

Dar viena ištrauka:

Mums Europa – tai krikščioniškas kontinentas, ir būtent tokiu mes norime jį išsaugoti. Ir, nors mes, galbūt, nesugebėsime išsaugoti jo pilnai krikščionišku, mes galime išsaugoti krikščioniška tą jos dalį, kurią Dievas patikėjo vengrų tautai. Paėmę tai už pagrindą, mes nutarėme padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtume mūsų krikščionims broliams ir seserims už Europos ribų, kuriems tenka susidurti su persekiojimu.

Norėčiau pastebėti – tam atvejui, jeigu jūs nematėte to naujienose – kad Džordžas Sorosas (George Soros) neseniai pervedė 18 milijardų dolerių į savo „Atviros visuomenės“ fondus. Soroso sukurtas labdaros tinklas aktyviai propaguoja imigraciją į Europą ir kovoja su tokiomis vyriausybėmis, kaip Orbano vyriausybė, kuri šiuos fondus laiko antidemokratiškais ir kenkiančiais pilietinei visuomenei. Iš pirmo žvilgsnio visa tai gali pasirodyti labai gerai, bet jeigu žvilgtelėtumėte giliau, jūs pamatytumėte, jog Sorosas – padedant JAV vyriausybei prie Obamos administracijos! – užmokėjo už leidinio „Taisyklės radikalams“ vertimą ir išplatinimą Makedonijoje – klasikinį kairiųjų maištininkų vadovą, parašytą Saulo Alinskio (Saul Alinsky). Orbano vyriausybė ir Sorosas ilgą laiką griežtai kritikavo vienas kitą.

Orbanas spaudė Soroso finansuojamus institutus Vengrijoje, pasinaudodamas tokiais metodais, kurie amerikiečiams atrodė atvirai antidemokratiški ir neliberalūs. Orbano šalininkai mano, jog jie neturi kitos išeities, turint omenyje gilias finansininko Soroso kišenes, o taip pat jo siekį sugriauti Vengrijos suvereniteto pagrindus. Turint omenyje 18 milijardų dolerių dovanėlę, su Soroso veikla susijusios grėsmės persekios Rytų Europos valstybes dar labai ilgai.

Grįžkime prie krikščionių persekiojimo klausimo. Sociologas Džordžas Jansi (George Yansey) rašo apie savo tyrimą to, ką jis vadina „kristofobija“ (krikščionių fobija). Jis aptiko, jog visumoje Jungtinėse Valstijose antikrikščioniškų nuotaikų sustiprėjimo nėra, tačiau antikrikščioniškų nuotaikų pliūpsnis matomas turtingų ir įtakingų amerikiečių tarpe. Pacituosiu ištrauką:

Viena iš priežasčių, dėl kurių aš užsiėmiau kristofobijos JAV klausimu, slypi tame, jog beveik niekas iš mokslininkų jo netiria. Aš įsitikinęs tuo, jog, jeigu mes neištirsime šio religinio prietaro, mes negalėsime iki galo suprasti, kas vyksta mūsų visuomenėje. Tam tikra prasme, mano naujos išvados padeda paaiškinti dabartinius kultūrinius karus.

Daugelis tikinčiųjų skundžiasi antikrikščioniškų nuostatų lygmens mūsų visuomenėje augimu. Tyrimo metu man nepavyko aptikti jokių kiekybinių šio augimo įrodymų. Tačiau aš aptikau, kad jo fokusas krypsta socialinės galios didėjimo pusėn tarp tų, kurie nekenčia konservatyvių krikščionių. Tuomet, kai šviesi oda, vyriška lytis ir aukštasis išsilavinimas padeda žmogui pasiekti socialinį autoritetą, turtas žymiai padidina tos žalos, kurią šis žmogus gali suteikti kitiems, apimtis. Tokiu būdu, antikrikščioniškų nuotaikų augimo pojūtis paaiškinamas ne tuo, kad krikščionių nekenčiančių žmonių atsirado daugiau. Tai paaiškinama tuo, jog krikščionių ėmė nekęsti daugiau žmonių, turinčių valdžią ir pasirengusių tą valdžią panaudoti prieš krikščionis.

Dar viena ištrauka:

Tai reiškia, jog kultūriniame kare vyksta kardinalūs pokyčiai. Už antikrikščioniškos bangos stovi įtakingi ir turtingi žmonės. Anksčiau buvo laikai, kai galima buvo pasakyti, jog verslas, ypač stambus verslas palaikė krikščionis. Dabar gi, susidaro įspūdis, jog stambus verslas greičiau jau pasirengęs kenkti krikščionims, nei padėti jiems. Mano naujojo tyrimo rezultatai patvirtina šią versiją.

Tai veda mus prie labai svarbios išvados: stambus verslas nėra krikščionių draugas. Neskaitant keleto išimčių, suprantama, turtingieji kristofobai nepalaiko konservatyvių krikščionių.

Kai kurie labai mėgsta vaizduoti dabartinę kultūrinę kovą kaip kovą tarp įtakingų krikščionių ir persekiojamų aukų. Jeigu kalbėtume apie ekonominę pusę, tai viskas yra visiškai atvirkščiai. Šiandien krikščionys, siekiantys išsaugoti įtaką visuomenėje, neturi anei jokio ekonominio pranašumo. Ir aš neturiu priežasčių manyti, jog artimiausiu metu situacija pasikeis į gerąją pusę.

Tokiu būdu, bandymai pasinaudoti finansiniais resursais siekiant įveikti kristofobiją, – pasmerkti žlugti,. Visi jie prives prie priešingų rezultatų.

Bet tai visiškai nereiškia, kad krikščionims reikia paprasčiausiai pasiduoti. Mes galime sukurti ekonomines įmones mūsų bendruomenių viduje. Kiek tai įmanoma, mes turime apriboti mūsų priklausomybę nuo galingų ekonominių institutų. Mes galime pabandyti nustoti palaikyti jų politinius interesus ir atkreipti dėmesį į gerokai smulkesnį vietinį verslą ten, kur tai įmanoma. Galų gale, kam duoti pinigus tiems, kurie pasirengę pasinaudoti savo finansiniais resursais tam, kad pakenktų mums?

Mums būtina susimąstyti apie tai, kaip mes galime pasiekti ekonominio klestėjimo pokrikščioniškoje visuomenėje. Mes tik ką įžengėme į šias neištirtas teritorijas, ir aš neturiu supratimo, kas iš viso to gali gautis. Tačiau tikiuosi, jog pripažinę šią naują ekonominę realybę, mes sugebėsime pradėti diskusiją klausimu – kokią kryptį mums dabar reikėtų rinktis.

„Benedikto pasirinkime“ (The Benedict Option) aš aprašau tą patį fenomeną: konservatyviesiems krikščionims reikia atsisakyti Respublikonų partijos standartinės idėjos apie tai, kad Didysis verslas yra neutralus.

Vertėtų pastebėti, jog Soroso finansuojamos grupės atakuoja tradicines krikščionių vertybes, esą LGBT teisių gynimo pretekstu. Galbūt Viktoras Orbanas jums ne prie širdies, bet, kai jis kalba apie antikrikščionišką politiką, kurią vykdo Sorosas, jis turi omenyje imigraciją, kuria Soroso veikla jokiu būdu neapsiriboja. Sorosas – tai vienas iš tų turtingų, baltųjų kristofobu, apie kuriuos rašo Džordžas Jansi. Ir nėra jokių abejonių tame, kad Sorosas – ne liberalas.

Tačiau, kaip parašė Rišardas Legutko (Ryszard Legutko), kai pokrikščioniškosios liberalios demokratijos mechanizmas naudojamas tam, kad būtų sunaikintos tradicinės kultūros ir religijos, – kažkokiu būdu būtina duoti atkirtį.

Džordžas Sorosas tik ką perdavė savo fondams 18 milijardų dolerių. Susimąstykite ties tuo. Kokiu būdu neturtingiausios Rytų Europos šalys, kurios nenori atsisakyti savo kultūros ir religijos gali duoti atkirtį?

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu

Infa.lt
Parama - Ačiū!  
žiūrėjo 296

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Ar pritariate Vyriausybės politikai nelegalų-imigrantų į Lietuvą atžvilgiu


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...