infa.lt

Mariano Rajoy priėmė sprendimą taikyti 155 Ispanijos konstitucijos straipsnį | EPA

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pareiškė, jog Madridas paleidžia veikti Ispanijos konstitucijos 155 straipsnį, kad „atstatytų teisėtumą“.

Ispanijos valdžia nori pravesti Katalonijoje išankstinius rinkimus šešių mėnesių bėgyje, tačiau šias priemones dar turi patvirtinti senatas – aukštieji Ispanijos parlamento rūmai, kuriuose atstovaujami visi regionai.

Rajoy taip pat tvirtina, jog Madridas neatima iš Katalonijos autonomijos statuso.

♦ Katalonijos valdžia paskelbė – nugalėjo „TAIP“

♦ Referendumas ir susidūrimai Katalonijoje: pranešama apie šimtus sužeistųjų

♦ Europos komisija Katalonijos referendumą pripažino neteisėtu

Šeštadienį ispanų premjeras susitiko su savo kabineto nariais – praėjus beveik trims savaitėms po referendumo įvykusio Katalonijoje.

Ispanijos vyriausybė skelbia, jog balsavimas referendume buvo neteisėtas, tačiau Katalonijos lyderis Carles Puigdemont tvirtina, jog jam buvo suteikti įgaliojimai paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.

Šeštadienio posėdyje Ispanijos vyriausybės ministrai sprendė, kaip įgyvendinti 155 konstitucijos straipsnį, kuris suteikia galimybę apriboti regionų valdžios organų įgaliojimus kažkuriam laikui.

Kas yra 155 straipsnis?

Ispanijos konstitucijos 155 straipsnis leidžia nacionalinei vyriausybei įvesti tiesioginį valdymą autonominiuose Ispanijos regionuose (tai yra pajungti juos tiesioginei Ispanijos vyriausybei) krizės atvejais. Iki šiol šis straipsnis dar nė karto nebuvo taikytas.

Straipsnyje rašoma, jog, jeigu regiono vyriausybės veiksmai „kelia grėsmę bendriems Ispanijos interesams“, Madridas gali „priimti būtinas priemones priversti regiono valdžią paisyti šių interesų“.

Šiuo metu Katalonija naudojasi plačia autonomija Ispanijoje, įskaitant nuosavą policiją, švietimo ir sveikatos apsaugos departamentus.

Prie viso to, 155 straipsnis nesuteikia Ispanijos vyriausybei teisės pilnai panaikinti regiono autonomijos statusą.

Kokias pasekmes gali turėti Madrido veiksmai?

Iš pirmo žvilgsnio, Katalonijos parlamento paleidimas ir priešlaikinių regioninių rinkimų pravedimas gali sumažinti pastaruoju metu susidariusią didžiulę įtampą, tačiau yra daug priežasčių abejoti tuo, kad tokia strategija garantuos sėkmingą išėjimą iš krizės.

Ultrakairioji Katalonijos liaudies vienybės partija (CUP) pažadėjo boikotuoti bet kokius rinkimus, primestus regionui. Kitos politinės jėgos, pasisakiusios už nepriklausomybę gali padaryti tą patį. Taip pat galima laukti masinių gatvės protestų prieš bet kokią tiesioginę Madrido valdymo formą.

Puigdemont’as pažadėjo pravesti oficialų balsavimą už nepriklausomybę Katalonijos parlamente, jei bus pritaikytas 155 straipsnis. Tokiu atveju nepriklausomybės šalininkai galės suformuoti bloką, kuris taps naujosios respublikos steigiamojo susirinkimo pagrindu.

♦ ES dilema susijusi su Katalonija

♦ Ar Katalonija sugebės tapti nepriklausoma valstybe?

♦ Madridas atmetė Katalonijos nepriklausomybės deklaraciją

Išankstiniai rinkimai leidžia dalyvauti visoms pusėms, jie iš esmės taps nauju – ir jau oficialiu balsavimu už Katalonijos nepriklausomybę. Ir jeigu jų pasekoje vėl nugalės atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkai, tai neįmanoma įsivaizduoti, kaip Madridas bandys išsisukti iš šios situacijos.

Krizė šalyje vystosi nuo centrinės valdžios uždrausto ir pripažinto neteisėtu referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės spalio 1 dieną.

90% katalonų – iš tų 43% gyventojų, kurie atėjo į rinkimų apylinkes – balsavo už nepriklausomybę nuo Ispanijos. Dauguma atsiskyrimo priešininkų boikotavo referendumą.

Puigdemont’as ir kiti katalonų lyderiai pasirašė deklaraciją dėl nepriklausomybės, tačiau iškart sustabdė jos veikimą, siekdami pradėti derybas su centrine valdžia.

Tačiau Madridas reikalauja, kad Puigdemont’as aiškiai nušviestų Katalonijos poziciją – ar nepriklausomybė paskelbta, ar ne.