infa.lt

Išsilavinusios Europos centre XXI amžiuje, egzistuoja visi aparteido požymiai. Beje, aparteidas (apartheidas) – tai tiesiog kasdienybė 330-iai tūkstančių Latvijos ir Estijos nepiliečių, rašo vokiečių leidinys Der Spiegel.

„Jie neturi teisės dalyvauti rinkimuose. Jie neturi teisės būti valdininkais, policininkais ar kariuomenės karininkais, o taip pat neturi teisės dirbti daugelyje kitų profesijų valstybės tarnyboje. Jie yra diskriminuojami priskaičiuojant pensiją. Kad galėtų dirbti užsienyje, jiems tenka įveikti milžiniškas biurokratines kliūtis, labai apsunkintos ir kelionės.

Tai tie patys buvę TSRS piliečiai ir jų vaikai, kuriems po šių Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais buvo priskirtas ypatingas statusas, ir kurie vėliau turėjo būti „natūralizuoti“ sudėtingos pilietybės įgijimo procedūros metu“, – rašo straipsnio autorius Keno Verseck.

Ir nors iš pradžių buvo kalbama jog šios priemonės laikinos, šiandien apie tai bevelijama neprisiminti, nežiūrint į pakartotinius priminimus iš ES pusės dėl būtinybės nutraukti diskriminaciją.

Latvijos prezidentas Raimonds Vejonis, kurio motina rusė, neseniai pabandė nors simboliškai pradėti nepilietybės praktikos užbaigimo procesą. Jis pasisakė su iniciatyva nuo 2018 metų birželio 1 dienos suteikti Latvijos pilietybę visiems vaikams gimimo metu. Dabar tai įmanoma tik esant atitinkamam prašymui nuo tėvų-nepiliečių.

Tačiau Vejonis pralaimėjo. Daugelis latvių deputatų nubalsavo prieš tai, kad įstatymo projektas būtų nusiųstas į parlamento komisiją tolesniam svarstymui. Nors kalba eina apie juokingai mažą skaičių – nuo 50 iki 80 vaikų į metus.

„Štai jau 26 metai kaip Latvija yra nepriklausoma valstybė, bet mes vis dar bijomės buvusių tarybinių piliečių vaikų, kurie tik po 18 metų taps rinkėjais“, – sako Latvijos prezidentas. Dauguma latvių (76%), pasak apklausos, palaiko prezidento iniciatyvą. Prieš – politikai. Pavyzdžiui, radikalus „Nacionalinis aljansas“ – viena iš trijų valdančių partijų. NA reikalauja atšaukti dėstymą rusų kalba ir paskelbti latvių kalbą vienintele kalba mokymui mokyklose.

Der Spiegel pažymi, jog Pabaltijo šalyse į rusakalbius iki šiol žiūrima kaip į buvusius okupantus. Rusakalbių mažuma kaltinama nepakankamu lojalumu „naujosios tėvynės“ atžvilgiu ir tuo, jog iš jos pusės nesijaučia užuojautos Pabaltijo nacijų tragedijai po okupacijos. Tuo pačiu nepiliečiai sudaro pakankamai didelę šių šalių gyventojų dalį: Latvijoje apie 35% gyventojų, o Estijoje – 25%. Daugumai iš jų 1991 metais buvo priskirtas nepiliečio statusas. Tik Lietuva atsisakė tokios praktikos, kadangi čia persikėlėlių dalis buvo žymiai mažesnė.

„Dauguma nepiliečių tuo metu „natūralizavosi“, tačiau Latvijoje iki šiol yra 250 tūkstančių nepiliečių, o Estijoje – 80 tūkstančių. Tarp jų daug pagyvenusių žmonių arba tų, kurie negalėjo ar nenorėjo praeiti nelengvo testo pilietybės gavimui su kalbos, istorijos ir konstitucijos žinių egzaminu. Prie visų minusų, kuriuos teikia nepiliečio pasas, jų savininkas gali be vizos vykti į Rusiją. Daugeliui, pas ką ten gyvena artimieji, tai yra pliusas“, – rašo leidinys.

„Prieš 25 metus nepiliečio statusas buvo būtinas sprendimas, siekiant stabilizuoti situaciją Latvijoje ir Estijoje, – įsitikinęs latvių politologas Ivars Ijabs. – Tačiau nepiliečio statusas jau seniai tapo beprasmiu ir dabar kelia tik naują susvetimėjimą“.

Ijabs mano, jog artimiausioje ateityje Latvija negali išspręsti šios problemos: „Jeigu mūsų politinis elitas nesusitvarkys su klausimu, išsprendžiant 50 vaikų per metus situaciją, tada, ko gero, nebus apskritai jokio bendro sprendimo“.

Nors šiuo atveju kalba eina jau „apie principinę problemą – apie tai, kiek Estija ir Latvija laiko savais žmones, kurie gyvena ten štai jau keletą dešimtmečių“, – reziumuoja Der Spiegel.