infa.lt

Kaip dabar turėtų pasielgti baltoji Amerika?

17 rugpjūčio
01:15 2017

baltieji nacionalistai

Šarlotsvilis. Rugpjūčio 12-osios šeštadienis tapo juoda diena Amerikos istorijoje. Baltųjų nacionalistų koalicija pabandė surengti masinį sąskrydį Šarlotsvilyje, Virdžinijos valstijoje. Jauni ir pagyvenę baltieji amerikiečiai su svastika. Pilni būriai piliečių su maskuojančia uniforma ir ginklais, prisiėmę sau už pareigą garantuoti demonstrantų „gynybą“. Įsiutę vyrai ir moterys, išspjaunatys pasibjaurėtinus rasistinius lozungus, rašo Times leidinyje Eddie S. Glaude.

Betvarkė prasidėjo nuo priešinio oponuojančio protesto pasisakymų. Po to, 20-metis amerikietis iš Ohajo, Džeimsas Aleksas Fildsas-jaunesnysis (James Alex-Fields), nutarė savo automobiliu įvažiuoti į minią protestuojančių prieš rasistinius siekius. Moteris iš Šarlotsvilio (Heather Heyer) žuvo, mažiausia 19 žmonių buvo sužeisti. Kornelis Vestas (Cornel West), su dvasininkų grupe prisijungęs prie priešinio protesto, buvo to liudininku ir pasakė: „Aš dar niekada nemačiau tokio neapykantos prasiveržimo“.

Jeigu mes gyventume normaliais laikais – tegu netgi spaudos konferencijos jums atrodo tipišku amerikiečių rasiniu teatru – derėtų laukti beapeliacinio Jungtinių Valstijų prezidento pasmerkimo, susirinkusių Šarlotsvilyje baltųjų nacionalistų skleidžiamos neapykantos ir fanatizmo atžvilgiu. Tačiau mes su jumis negyvename normaliai įprastu metu.

Vietoje to, Donaldo Trampo atsakymas nuskambėjo pakankamai nuosaikiai. „Mes griežtai smerkiame šį iššaukiantį neapykantos, fanatizmo ir smurto pasireiškimą iš visų pusių, iš pačių įvairiausių pusių“.

Trampas nepaminėjo apie baltosios rasės pranašumą ir nepažymėjo atskirai baltojo nacionalizmo. Jis tik apibendrintai išreiškė pasmerkimą pagrįstą melagingu sutapatinimu: apie tai, jog įvykiai Šarlotsvilyje – tai tas pat, kas protestai Kalifornijos universitete, Berklyje, Fergiusone ir Baltimorėje. Lyg būtų galima dėti lygybės ženklą tarp to, kas byrėjo iš tų „baltųjų galvažudžių“ lūpų, ir principų, kuriais vadovavosi tie, kurie išdrįso duoti jiems atsaką.

Iš tiesų, tai jau pažįstamas ėjimas. Retorinis fokusas, skirtas įvilioti į spąstus kritikus ir nuslėpti tikruosius kalbančiojo tikslus. Tamsiaodžiai žmonės tai suprato nuo pat pradžių, kai mes atkreipėme dėmesį į dviveidiškumą tvyrantį šioje šalyje. Šiuo atveju Trampas nenorėjo pasmerkti baltųjų nacionalistų iš Šarlotsvilio, todėl, kad jie yra jo pusėje.

Būtent šie žmonės, kaip priminė prezidentui Deividas Diukas (David Duke), padėjo jį išrinkti. Steve Bannon, Stephen Miller, Sebastian Gorka ir Jefferson Beauregard Sessions III – jų ryškūs atstovai. Ir jeigu tikėtume baltųjų nacionalistų leidiniu The Daily Stormer, šie žmonės pilnai patenkinti tuo, ką pasakė Trampas. „Jis pasakė, jog visus mus myli… Visiškai jokio pasmerkimo. Iš tiesų šaunu. Telaimina jį Dievas“.

Suprantama, daugelis politikų ir ekspertų (įskaitant ir mane – straipsnio autorių) nepraleido progos pasmerkti paties Trampo. Buvęs vice-prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) parašė savo Twitter paskyroje: „yra tik viena pusė. #charlottesville“. Džo Skarboto (Joe Scarborough) savo ruožtu pakvietė: „Pone prezidente, vadinkite daiktus savais vardais! Baltasis šovinistinis terorizmas – štai kas tai“. Senatorius nuo Arizonos, Džefas Fleikas (Jeff Flake) parašė Twitter paskyroje: „#WhiteSupremacy #Charlottesville neatspindi Amerikos, kokia ją pažįstu aš, vertybių. Neapykantai ir fanatizmui nėra vietos šioje šalyje“. Ivankos Tramp pasisakymai Twitter paskyroje skambėjo panašiai.

Tačiau man (straipsnio autoriui – vert past) visi šie smerkiantys pareiškimai skambėjo per daug neįtikinamai. Kokiais bebūtų jų ketinimai, jie atsiduoda tam tikru sentimentalumu. Kaip pastebėjo Džeimsas Boldvinas (James Baldwin), sentimentalumas yra „nesąžiningumo pasireiškimas.. kaukė, už kurios slepiasi žiaurumas“.

Nesunku teisti Trampą ir baltuosius nacionalistus, dalyvavusius demonstracijoje – kalbėti, jog jie blogi žmonės. Bet argi ne mes patys sukuriame jiems palankias sąlygas? Kaip dėl rasiškai užkoduotos kalbos, kuri spekuliuoja baltųjų baimėmis ir štai jau keletą žmonių kartų apsprendžia mūsų politinį diskursą? Šie pasiutę rasistai šūkauja savo nacistinius lozungus, gina Konfederacijos paminklus ir pareiškia, jog Amerika – baltoji nacija, tada kai abiejų pusių politikai aktyviai platina mitą apie tai, jog Trampo išrinkimas – tai baltosios darbo klasės reakcija, lyg tai, kas vyksta su baltaisiais darbininkais, kažkaip skiriasi ar turi didesnę reikšmę, nei tai, kas vyksta su neeuropietiškos rasės darbininkais. Lygtai mes – priežastys, dėl kurių baltųjų darbininkų gyvenimas šioje šalyje tapo kur kas sunkesnis.

Žinoma, paradoksas slypi tame, jog šis taip vadinamas pramonės juostos maištas neatitinka tikrovės. Didesnį Trampo rinkėjų procentą, lyginant su Klinton rinkėjais, sudarė amerikiečiai iš šeimų, kurių metinės pajamos viršijo 100 tūkst. dolerių. Dar daugiau, eilė tyrimų parodė, jog Trampo rinkėjams labiau rūpėjo ne tik ekonominės, kiek socialinės problemos. Žmonės, balsavę už Trampą, buvo susirūpinę tuo, jog nuvertėja amerikietiška kultūrinė ideologija. Kai demokratų ir respublikonų politikai nurodo į „rednekų(redneck) sukilimą“ , tai mažiausiai ką sako apie ekonominį darbininkų nuosmukį, ir daugiau – apie baltąją tapatybę, atitinkamai kuriai, juodaodžiai ir mulatai kartu su imigrantais tampa atpirkimo ožiais.

Šie baltieji nacionalistai sako, jog nori susigrąžinti sau savo šalį, tuomet, kai Kongreso nariai imasi prieš imigrantus drakoniškų priemonių, garantuojančių, jog ši nacija išliks baltąja. Lengva smerkti šių baltųjų šovinistų smurtą, kai politikai svarsto klausimą apie sugrįžimą į policinį režimą, griaunantį spalvotąsias bendrijas, arba gi, meta iššūkį lygių galimybių politikai, todėl, kad juodaodžiai studentai, esą atima vietas pas baltuosius besimokančius, arba bando atimti balso teisę milijonams mūsų tėvynainių, pažeidimų rinkimuose pretekstu. Visi jie, panašu, Trampo pusėje.

Panašūs požiūriai pila vandenį ant baltųjų pranašumo malūno. Ir tomis pačiomis pažiūromis jau seniai papildoma amerikiečių politika. Trampo išrinkimas įkvėpė ir suteikė drąsos tiems, kas jų prisilaiko ir išpažįsta. Dabar mums reikia sąžiningai pripažinti šį faktą: baltieji nacionalistai Šarlotsvilyje ir bet kuriame kitame mieste išauginti tokios pat dirvos kaip ir pelynas ir bizono žolė. Šiandien iš baltosios Amerikos reikalaujama kažko daugiau, nei sentimentalaus šio fakto pasmerkimo. Paklauskite savęs patys: ar galite jūs iš tikrųjų atsisakyti nuo idėjos, jog tai baltoji nacija? Ar galite jūs įsivaizduoti šią šalį kaip iš tiesų daugiarasę demokratiją? Ar jūs pasirengę mesti šį pažeidžiamą eksperimentą į istorijos šiukšliadėžę, todėl, kad atsisakote jo įgyvendinimo kažkokiu kitokiu būdu?

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 284

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...