infa.lt

Pabėgėliai Baltijos šalyse: šaltas priėmimas ir sudužusios viltys apie Europą

Pabėgėliai Baltijos šalyse: šaltas priėmimas ir sudužusios viltys apie Europą

03 liepos
01:01 2017
Pabėgėliai dirba

asociatyvi nuotrauka

Baltijos šalys atrado savo būdą gyventi be pabėgėlių: jos priima visus ieškančius prieglobsčio, išvengdamos Europos komisijos sankcijų. Tačiau daro tai taip, kad pabėgėliai šalyse neužsibūna.

Pastaruoju metu tampa aišku: nusistovėjęs mechanizmas nebeveikia ir grasinasi tapti eiline socialine problema.

Laisvoje šalyje

Meharena – pabėgėlis iš Eritrėjos, – atvyko į Latviją iš Italijos dar prieš metus.

Į Italiją jis pateko per Egiptą, o iki Egipto spėjo pagyventi Ugandoje, Etiopijoje ir Izraelyje. Apie tai, kas yra Latvija jis sužinojo beveik persikėlimo išvakarėse: pasirinkti šalies jam nebuvo leista.

Tai ką pamatė jo nenudžiugino. .

„Eritrėjos gyventojų daug visose Europos šalyse. Jie bendrauja tarpusavyje. Visi žino, kad Vokietijoje pabėgėliui duodamas butas ir 400 €urų kišenpinigių. O Latvijoje jie neturi nieko, išskyrus 139 eurus pašalpos į mėnesį, pasakoja jis BBC.

Rygoje už tokią sumą sudėtinga išsinuomoti net vieno kambario butą. Tačiau didinti pašalpų čia niekas nesirengia.

„Pašalpos pas mus tokios, kokios yra. Ir mes negalime sau leisti mokėti kažkam daugiau. Mes ne tokia šalis“, – teigia BC korespondentui Latvijos parlamento komisijos vidaus reikalams pirmininkas Ainars Latkovskis.

Galima, žinoma, pabandyti susirasti darbą. Tačiau Latvijoje oficialiai įsidarbinti gali tik tie pretendentai, kurie moka kalbėti latviškai, ką norint išmokti tektų, kaip taisyklė, mokytis metų metus.

Pasak Meharenos, būtent žemas pragyvenimo lygis verčia pabėgėlius bėgti iš Latvijos iškart, kai tik gaunamas oficialus statusas: daugelis jo pažįstamų iš ieškančių prieglobsčio tarpo padarė būtent taip.

„Savanoriškai jie nesugrįš, ne. Dauguma čia gyventi neišgalėjo. Jie negali priimti tokio gyvenimo (pajamų skirtumo tarp Latvijos ir Vokietijos). O juk daugelis skolinosi pinigus, kad galėtų pasiekti Europą – juos reikia atiduoti“, – tęsia Eritrėjos gyventojas, kuris pats užmokėjo kontrabandininkams 3000 dolerių.

Latvijos politikai nemato šiuose pabėgėlių persikėlimuose nieko blogo. „Mes gi laisvoje šalyje gyvename, ne Rusijoje. Problema – tai karas ir bloga situacija Sirijos regione. Ją reikia spręsti. O pabėgėliai – tai jau pasekmė“, – tvirtina Ainars Latkovskis.

Visi patenkinti

Pabėgėlių išvykimas – bendra tendencija visose trijose Baltijos šalyse, toliau rašo BBC. Pasak Lietuvos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus, Roberto Mikulėno, iš 349 atvykusių į šalį prieglobsčio ieškotojų, 248 išvyko iš jos tik gavę statusą.

Pašalpos pabėgėliams dydis Lietuvoje svyruoja nuo 102 iki 204 eurų į mėnesį.

Į Latviją pagal paskirstymo programą buvo perkelta 317 žmonių, tačiau nė viena instancija tiksliai nežino, kur jie randasi: šalyje ar už jos ribų. Į tai, kad pabėgėliai vėl pabėgo nurodo, pavyzdžiui, tas faktas, jog gavę oficialų statusą jie nesikreipia į savo mentorius paslaugų, kurios jiems priklauso.

Visuomeninės integracijos Fondo duomenimis, šios paslaugos priklausė 327 perkeltiems asmenims. Tačiau gegužės mėnesį jas gavo tik 31 žmogus.

Estijoje situacija panaši: iš 136 žmonių, atvykusių pagal paskirstymo programą, penki išvyko iš šalies, o 74 klajoja po Europą (mažiau nei tris mėnesius). Pašalpos dydis Estijoje pabėgėliams – 130 eurų per mėnesį.

Akivaizdu, labai mažos pašalpos, kurių dydis nustatytas valstybės lygmeniu, tiesiogiai įtakoja pabėgėlių pasirengimą pasilikti ten, kur juos paskyrė ES tarnybos. Tiksliau – nepasilikti.

Formaliai visi patenkinti: prieglobsčio ieškotojai gauna legalų statusą ir galimybę laisvai klajoti po ES (kad pasekoje persikeltų pas draugu sir giminaičius į Vakarų Europą), o Baltijos šalys vykdo visus Europos komisijos reikalavimus pabėgėlių priėmimo klausimais.

Labiau principingos Rytų Europos šalys – Lenkija, Čekija ir Vengrija – jau liepos 15 dieną turės Europos komisijai pateikti oficialius savo antiimigracinės pozicijos paaiškinimus.

Reikalas tame, jog būdamos oficialiomis paskirstymo programos dalyvėmis, pasak BBC, jos nepriėmė nė vieno pabėgėlio. Dabar joms gresia bauda.

Latvijai, Lietuvai ir Estijai baudos negresia. Tačiau vietiniai nacionalistai abejomis rankomis palaiko regiono kolegas. Prieš porą dienų 23 Latvijos parlamento deputatų pasirašė laišką į Europos komisiją, kuriame prašo sustabdyti sankcijas Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atžvilgiu.

„Sankcijomis nieko išspręsti nepavyks, – sako BBC žurnalistui vienas minėto laiško autorių, „Nacionalinis susivienijimas“ parlamento frakcijos deputatas Karlis Kreslinš. – Ir tai dar klausimas, kas ten: pabėgėliai ar migrantai. Pabėgėliai – tai okupuotos šalies gyventojai, o jeigu ten kažkokia vidinė kova, tai jau migrantai. Jie gi Latvijoje neužsilaiko, beveik visi išvažiavo. Tai reiškia, kad jie atvyko ne gelbėdamiesi nuo karo, o ieškodami lengvesnio gyvenimo“.

Jie sugrįš

Sprendžiant pagal viską, raminti save šia mintimi vietos politikams liko nebeilgai.

Tas pats Meharena užsilaikė Latvijoje jau metus: iki šiol sumokėti už būstą jam padėjo draugai, o neužilgo jis tiksi įsitaisyti dirbti.

„Aš turiu aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, tačiau dirbsiu fizinį darbą statybose. Tikiuosi, jog viskas gausis“, – sako juodaodis Eritrėjos pilietis. .

Jam norėtųsi patekti į Londoną,kur gyvena šeima. Tačiau Meharena neskuba ten, sakydamas, jog gauti legalų darbą už Latvijos ribų jam vargu ar pavyks.

„Jeigu aš persikraustysiu į kitą šalį – manęs ten nepriims. Aš pažįstu keletą žmonių, kurie išvyko iš Latvijos. Visi jie iškeliavo į Vokietiją, tačiau dirbti ten negali niekas iš jų“, – sako Meharena.

Reikalas tame, kad pabėgėlio statusas, gautas Latvijoje, suteikia žmogui teisę gauti pašalpą ir dirbti būtent Latvijoje. Kitose ES šalyse jam niekas nieko negarantuoja: dvigubų persikėlimų ES vadovybė visiškai neskatina. Vienintelis dalykas kurio gali tikėtis išvykęs iš Latvijos pabėgėlis – pakartotinis visų procedūrų tvirtinant pabėgėlio statusą praėjimas. Tačiau sėkmingi atvejai kol kas dar nežinomi.

„Jie (išvykę iš Latvijos pabėgėliai) laukia ten pusmetį, kad vėl pateiktų dokumentus. Per tą laiką jiems padeda draugai. Tačiau tai prarastas laikas“, – sako Meharena.

Pasekoje pabėgėliai sugrįžta. Taip atsitiko su kitu išeiviu iš Eritrėjos, kuris pradžioje rado darbą Latvijoje, po to išvyko į Vokietiją tęsti mokslų, o vėliau sugrįžo atgal – kai paaškėjo, kad Vokietijoje jis ne tik, kad negalės mokytis, bet ir dirbti ar gauti pašalpą.

Analogišką schemą patyrė ir kiti pabėgėliai. Grįžę į Latviją jie susiduria su pažįstamomis problemomis: mažytėmis pašalpomis, kalbos nežinojimu, būsto ir darbo paieškomis. Kaip vietos valdžia žada jas spręsti, nežinia. Nežinia ir ar apskritai žada jas spręsti.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


  • Nereikia (64%, 86 balsavo)
  • Reikia parduotuvėse ir transporte (20%, 27 balsavo)
  • Reikia (16%, 21 balsavo)

Viso balsavo: 134
Pradėta - 2020 27 liepos @ 10:56
Pabaiga - 2020 27 rugpjūčio @ 10:56

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Pabėgėliai Baltijos šalyse: šaltas priėmimas ir sudužusios viltys apie Europą* - nuoroda: https://infa.lt/16400/pabegeliai-baltijos-salyse-saltas-priemimas-ir-suduzusios-viltys-apie-europa/