infa.lt

Apie lietuvių kalbą ir ją mums išsaugojusius protėvius

18 kovo
21:00 2017

kartojama, 2015 sausio 11

kalba

Kalbėkime savąja kalba

Arvydas Daunys

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, o dažniausiai interneto platybėse, sklando teiginiai(gandai), o vietomis ir konkreti propaganda, kad, esą, lietuvių kalbos, kaip tokios ir nebuvo – ji atsirado – neva buvo sukurta J. Jablonskio kartu su lietuvišku raštu. O iki tol lietuviai, esą, bendravo senovine bendra slavų kalba, ką neva įrodo mūsų Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba ir LDK kunigaikščių antspaudų įrašai, kurie irgi yra slaviški.

Neverta neigti akivaizdžių dalykų, todėl to ir nedarysiu, o tiesiog pasistengsiu suprantamai išdėstyti to meto situaciją ir neaiškius kai kuriems žmonėms tų tolimų laikų niuansus.

Pradėkime nuo rusų kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (Rusijos mokslų akademijos tikrojo nario), vieno žymiausių pasaulio baltistų(jo plunksnai priklauso daugiau nei 1700 mokslo veikalų) ir daug nusipelniusio lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai pasakojimo, kur jis aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako apie didelį (apie 800), dabartinės Rusijos teritorijoje baltiškų hidronimų (vandenvardžių) skaičių, kas aiškiai rodo, jog ten anksčiau gyveno baltų gentys. Jis teigia, kad Didžiojo Tautų Kraustymosi laikotarpio metu, baltų apgyvendintų teritorijų pakraščių gyventojai atskilo nuo savų genčių ir nukeliavo į dabartinės Rusijos teritorijos gilumą, kur apsigyveno ir suteikė pavadinimus vietovėms, su laiku vis labiau atitoldami nuo savo baltiškų šaknų.

Štai tuo pereinamuoju laikotarpiu slavų-baltų kalba galėjo būti bendra, nes turėjo bendras šaknis, kurios siekė baltų kraštus.

Tą jis grindžia lietuvių-rusų kalbų panašumu ir čia rusų kalbą kildina iš baltų, o ne atvirkščiai. Vladimiras Toporovas pasakoja, kad kalbininkams, etnografams, dialektologams važiuojant (vakarų kryptimi) pro Rusijos kaimelius (pradedant 50 km. nuo Maskvos) ir klausinėjant kaimų gyventojų – ar pas juos gyvena lietuvių – anie atsakydavo: – „ne, pas mus lietuvių nėra, tačiau štai už tos kalvos už trijų kilometrų yra kitas kaimas, kur gyvena lietuviai“. Nuvažiavus į tą sekantį kaimą istorija pasikartodavo, lietuvių ten nebūdavo, tačiau kaimo gyventojai pasiūlydavo nuvažiuoti į sekantį labiau į vakarus esantį kaimą ir ten „tikrai gyvens lietuviai“. Ir visa tai tesėsi iki pat Lietuvos sienos. Iš to galima suprasti, kad lietuviai ten nebuvo svetimi. Aplink pačią Maskvą yra eilė (40-50) hidronimų (vandenvardžių) turinčių akivaizdžias baltiškas šaknis.

Vladimiras Toporovas teigia, kad pradžioje baltai buvo pasklidę po visą Vidurio Europą, sąlygiškai kalbant – nuo Nemuno iki Oderio, po visą Baltijos pietų pakrantę. Panašiai sako ir lietuvis, mokslininkas ir rašytojas Gintaras Beresnevičius.

žemėlapis

Galima drąsiai teigti, sako akademikas V. Toporovas, kad, žinoma, jog baltai egzistavo jau 1500 metų iki mūsų eros, nors iš tikro gerokai seniau, o kalbant apie slavus – istoriniuose šaltiniuose jie pradedami minėti nuo trečiojo (III) mūsų eros amžiaus. Taip, kad tarpas tiesiog milžiniškas – apie 2000 metų.

Siūlyčiau pažiūrėti lietuvių sukurtą filmą apie akademiką V. Toporovą, kur jis plačiau išaiškina visus šiuos dalykus – “Lietuviai laike ir erdvėje“.

Dabar kalbant apie Lietuvos Statutą, kuris buvo parašytas slavų kalba norėtųsi išreikšti nusistebėjimą mūsų istorikų tylos pozicija, kai paliekama didelė erdvė mūsų identiteto interpretacijoms. Kai žmonės nežino.. kam gi save priskirti, o viešojoje erdvėje sklando tik su slaviškomis šaknimis susijusios insinuacijos, nors ir neturinčios jokio realaus pagrindo, tačiau nesusiprantantiems ar nesugebantiems pažvelgti giliau, darančios didelį įspūdį ir keliančios visiškai patikimo istorinio fakto įspūdį.

Pats faktas visiškai aiškus ir neginčytinas, – Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba. Tačiau tuo stebėtis tikrai nevertėtų, nes visiems puikiai žinoma, kad ano meto Lietuvoje gyvavo mažiausiai trys kalbos – tai rusų, lenkų ir lietuvių. Nekalbant apie kitų, kviestinių tautų amatininkų ar karių (totorių) kalbas. Pavadinau jas kviestinėmis tautomis, nes stiprinant Lietuvos ūkio galią prieš kitus potencialius konkurentus, į ją buvo kviečiami amatininkai-specialistai iš kitur, suteikiant jiems tam tikras teises ir privilegijas.

Tad grįžtant prie Lietuvos Statuto rusų kalba reikėtų prisiminti, kad etniniai lietuviai tuo metu savo rašto neturėjo, tačiau būtinybė užrašyti įstatymus valstybėje jau buvo pribrendusi. Matomai buvo svarstoma kuria kalba pasinaudoti (rusų ar lenkų) ir pasirinkta rusų, kaip kelianti mažiausiai prieštaravimų, nes tarp lietuvių ir lenkų bajorų visais laikais vyko konkurencija visose srityse, o štai su Rusija buvo kitaip. Ten nemažai Rusijos kunigaikštysčių valdė Lietuvos kunigaikščiai. Bet ne atvirkščiai – Lietuvoje rusų kunigaikščiai niekada nevaldė. Tad jokių vidinių konfliktų vartoti rusų raštą neturint savojo, Lietuvos kunigaikščiams nekilo.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalba to meto Lietuvoje buvo laikoma mužikų kalba ir dauguma bajorų ja kalbėti gėdijosi – geriau jau rinkosi lenkų arba rusų, nors vadino save lietuviais, t.y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdiniais. Jie didžiavosi būdami lietuviais, nors lietuviškai ir nekalbėjo. Tais laikais kalba, kaip tautinės-etninės priklausomybės išraiška neturėjo tokios reikšmės, kaip mūsų dienomis, juolab kad egzistuojant daugybei tarmių sudėtinga buvo išrinkti tą vienintelę. Kuri visgi buvo…

Dar nesusikūrus Lietuvos valstybei (LDK) joje jau egzistavo aukštaičių (lietuvių genties) Lietuvos kunigaikštystė, kuri buvo tam tikra prasme lietuvių žemė. Nuo jos kilo ir valstybės pavadinimas. Ir kalba. Vėliau ji žinoma, kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis. Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_kunigaikštystė)

Dabar grįžtant prie lietuvių kalbos, kuri, kaip jau išsiaiškinome visgi buvo, nežiūrint į tai, kad Statutas ir LDK kunigaikščių antspaudai buvo išrašomi slaviškais rašmenimis, kyla klausimas – kaip gi ji buvo išsaugota iki mūsų dienų, jei lietuviško rašto nebuvo, valstiečiai baudžiauninkai buvo apskritai neraštingi, o bajorai lietuviškai kalbėti gėdijosi ir suprantama nieko neužrašinėjo..

Lietuvių kalbą mums išsaugojo mūsų tiesioginiai protėviai, kurių kalba mes kalbame šiandien – tai lietuviai, mūsų artojai žemdirbiai, mužikai sermėgiai, kurių kalba gėdijosi, ar bent jau vengė kalbėti jų valdovai. Tai jie mums išsaugojo tautos sakmes, legendas, dainas, tradicijas ir supratimą apie dorovę – tai tie, kurie gyveno Lietuvos kunigaikštystėje (nepainioti su LDK) ir kalbėjo lietuviškai. Ir mes neturime jų gėdytis – tai mūsų praeitis, ir jei jos nebūtų, mes šiandien kalbėtume lenkiškai, arba rusiškai.

Suprantama – tai, ką lietuviai turėjo perduoti reikėjo kažkur užrašyti, reikėjo lietuviškai mokančių ir norinčių rašyti žmonių, ir tokie žmonės atsirado…

Martynas Mažvydas 1520-1563 – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Buvo artimas bajorų luomui, tačiau nėra šaltinių patvirtinančių, kad jam tiesiogiai priklausė.(jo pusbrolis B. Vilentas tikrai buvo bajoras) Pirmoji knyga lietuvių kalba išleista 1547 m sausio 8 d. šiandien žinoma, kaip Martyno Mažvydo katekizmas.

Kristijonas Donelaitis 1714-1780 liuteronų pastorius. Tolminkiemio klebonas. Gimė laisvų valstiečių šeimoje. Maždaug apie 1765-1775 m. parašė žinomą kūrinį – poemą – „Metai“. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys”

Simonas Daukantas – 1793 – 1864. Gimė eigulio šeimoje. Teisių magistras nuo 1882 (baigė Vilniaus universitetą). 1841 m. iš caro valdžios gavo leidimą steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir plėtojimo. Istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

Vilhelmas Storostas Vydūnas – 1868-1953 – rašytojas, filosofas – savo karjeros metu dirbo mokytoju ir vienas iš dėstomų dalykų buvo lietuvių kalba. Jūsų dėmesiui siūlome labai gerą jo veikalą –
Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, kuris į daugelį dalykų pasiūlys pažvelgti kitaip, nei esate įpratę:
http://biblioteka.gindia.lt/septyni-simtmeciai-vok-liet-santykiu/26-septyni-simtmeciai

Šie žmonės darė viską, kad mūsų protėvių kalba, papročiai, dainos, legendos, apskritai kultūra neišnyktų, kad atsigręžę atgal turėtume į ką atsiremti.. ir tikrai, – dėka jų turime.

Jonas Jablonskis, kurį kai kurie veikėjai dergia aiškindami, kad jis neva sukūrė dabartinę lietuvių kalbą norėdamas sunaikinti senąją, iš tiesų tik adaptavo raštą prie esamos aukštaičių kalbos, tuo padarydamas ją bendrine kalba ir sukūrė lietuvišką gramatiką. Daugiau apie J. Jablonskio darbus čia:
http://ualgiman.dtiltas.lt/jonas_jablonskis.html
Nepatenkintieji J. Jablonskiu matyt nesuvokia, kad lietuvių kalba ir šiandien yra lietuvių kalba senojoje Lietuvos kunigaikštystės teritorijoje, kaip ir anksčiau gimininga sanskritui, kas būtų neįmanoma, jei ji būtų dirbtinė kalba. J. Jablonskis lietuviams suteikė savą raštą, už ką jam galima tik nusilenkti. Išmokime jausti dėkingumą. Šiandien Lietuva savo įstatymus gali leisti sava – lietuvių kalba.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami jos parengimą Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....