infa.lt

Tulpių krizė. Kaip gėlė nugramzdino šalį į bedugnę

Tulpių krizė. Kaip gėlė nugramzdino šalį į bedugnę

18 birželio
18:04 2017

Tulpių krizė

Remigijus Sinkevičius

Spaudoje mes nuolat skaitome: ekonomikos ir finansų pasaulis krizėje. Ir tai nieko naujo. Visi prie to priprato, kaip prie slogos. Bet pakalbėkime apie vieną iš dabartinių krizių užuomazgų, kuri prasidėjo dar XVII amžiuje Olandijoje, kai tos šalies ekonomika nugramzdino tų laikų Olandijos “auksinį šimtmetį“ į jos ekonominės didybės užmarštį. Ir vien tik todėl, kad žmonės apako nuo gležnos gėlės – taip pralošdami visą šalį.

Jeigu kas einasi ne taip, žmonės visada ieško “atpirkimo ožio“: ko nors, ant ko galėtų “sukarti visus šunis“. Nors dėl tos veiklos kalti yra patys. 1637 metais olandai burnojo nenurimdami. Vieni šaukė “sukčių deivė!“, kiti gi – “Ji kalta, kad praradau visus savo pinigus“. Ypatinga šiame įvykyje tai, kad atpirkimo ožiu tapo gležna gėlė – tulpė! Nors dar prieš tai olandai ją dieviškai mylėjo. Tačiau dabar jie buvo linkę apie ją nieko negirdėti.

Vis tik pradėkime istoriją iš pradžių! Ji prasideda XVI amžiuje. Tuomet tulpė iš Persijos per Osmanų Imperiją pateko į Europą. Olandijos žmonės buvo sužavėti egzotišku šios gėlės gražiu, vientisomis spindinčiomis jos žiedų spalvomis. Dažniausiai jos šviečia baltai, raudonai ar geltonai. Tačiau dažnai gėlės pražysta ir su dviem ryškiais atspalviais.

Šiandieną jau žinoma, kad šių atspalvių kaltininkas yra virusas. O tuomet olandams tai buvo kaip stebuklas. Gyventojai augino jas savo gėlynuose, o pirkliai didžiavosi savo turtais. Tačiau ši daili gėlė buvo jautri ir reta.

Ypatingomis rūšimis, tokiomis kaip akinanti Semper augustus (lotyniškai: “amžinai didinga“) buvo prekiaujama prekybos rūmuose. Jau 1623 aukcionierius parduodavo vieną svogūnėlį už 1000 guldenų – už aštuonių jaučių vertės kainą! (tais laikais už vieną guldeną galima buvo nusipirkti 5 olandiško sūrio galvas) Tiek daug pinigų už vieną gėlę! Daugeliui olandų tas atrodė, kaip sapnas. Dažnam tekdavo į dieną “arti“ po 14 valandų. Ir kasdien girdėdavo istorijas apie gėlių pardavimus, kad, esą nuo ryto iki vakaro sėdi Prekybos rūmuose, kemši į pilvą kepsnius, saldumynus, alų – ir su pilnu kapšu pinigų eini namo.

Greitas praturtėjimas tapo visų amatininkų, prekeivių ir jūreivių troškimu. Per keletą metų, tulpių augintojų ir prekeivių jomis skaičius šovė į neregėtas aukštumas.

Kainos vis kyla ir kyla: 1633 metais vienas Semper augustus egzempliorius kainuoja jau 5200 guldenų. Tik už tris svogūnėlius Hoorn mieste buvo parduotas namas.

Nuo 1635 metų jau buvo pardavinėjamos tulpės, kurios dar nebuvo išaugusios (fjučersai). Jos turėjo būt pasodintos ir išaugintos tik sekančiais metais. Jau dabar gėlių prekeiviai turėjo saugotis sukčių. Nes vietoj tulpių svogūnėlių pakišdavo kitų gėlių svogūnėlius.

Olandai tulpių psichozėje. Kainos vis dar kyla aukštyn – bet niekas nenori užbaigti viso šio cirko. Kiekvienas tikisi savo tulpę parduoti dar brangiau. 1637 metų pradžioje prekeiviai reikalauja už vienintelį gėlės svogūnėlį 10 000 guldenų. Už tokią kainą galima nusipirkti namą pačiame Amsterdame!

Jeigu viena prekė parduodama už nerealiai didelę kainą, kalba eina apie “burbulą“. O su juo, kaip ir su muilo burbulu: kažkada jis sprogs. Tai reiškia, kad nuo tam tikro momento niekas jau nebetiki, kad kaina vis dar kils; niekas nesiryžta toliau investuoti; kaina pradeda kristi.

Olandijoje šio pamišimo pabaiga atėjo 1637 metų vasarį. Harlemo aukcione staiga niekas nebenori mokėti prašomų kainų.

Tulpių svogūnėliai nebeparsiduoda! Naujiena lekia vėjo greičiu. Visi, kas turi svogūnėlius, nori jų atsikratyti, netgi su nuostoliu. Per kelias savaites kaina krenta 95%. Svajonės apie turtus subliūkšta.

O kaip gi tulpė? Neapykanta jai truko neilgai, ir po kurio laiko ji tapo tuo, kuo visada ir buvo – tiesiog gražia gėle.

Ši istorija mane sudomino, kai žiūrėjau filmą “Wallstreet“ antrą dalį, kai akcijų biržos ryklys Gordonas Geko viename filmo epizode minėjo apie šią Olandijos istorijos atkarpą, apie akcijų biržos pradžią. Godumo veidas vis dar tas pats, net ir mūsų laikais. Noras gauti daug ir greitai nieko nedirbant – vienas iš pagrindinių rinkos „burbulų“ varomųjų variklių.

Ir jo finalas vis dar toks pat neišvengiamas – suskilusi gelda ir sudužusios greito praturtėjimo viltys.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Tulpių krizė. Kaip gėlė nugramzdino šalį į bedugnę* - nuoroda: https://infa.lt/16089/tulpiu-krize-kaip-gele-nugramzdino-sali-i-bedugne/