infa.lt

2014. Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka – Official White House Photo by Pete Souza

Savo pasisakymo, NATO aukščiausio lygio susitikimo metu, įvykusio praėjusią savaitę, prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nepatvirtino JAV pasirengimo laikytis 5 Straipsnio nuostatos, kur teigiama, jog vienos aljanso šalies-narės užpuolimas laikomas užpuolimu prieš visas, rašo The Washington Post.

Ir kas tame ypatingo? Negi jis savo vizito eigoje nepatvirtino JAV įsipareigojimų visam NATO visumoje? Argi jis anksčiau nebuvo siuntęs savo vice-prezidento, valstybės sekretoriaus ir gynybos ministro, kad tie patvirtintų JAV ištikimybę tam principui, kuris išdėstytas 5-e Straipsnyje?

Ir negi kažkas iš tiesų tiki tuo, jog JAV iš tiesų pradės karą su Rusija – ir sukels sau branduolinio sunaikinimo grėsmę – dėl Estijos?

Tačiau būtent tame ir yra esmė. Atgrasymo strategija tiek delikati, tiek sudėtinga ir tiesiogine prasme neįtikėtina, jog su ja jokiu būdu negalima juokauti. Kam amerikiečių prezidentui galėjo reikėti griauti ir be to silpną atgrasymo politikos autoritetą, demonstratyviai atsisakant patvirtinti savo įsipareigojimą NATO Statuto 5 Straipsnio atžvilgiu?

Atgrasymo politika, savo esme, yra blefas, beveik visiškai neturintis tiesos pagrindų. Net šaltojo karo įkarštyje, kai tokie ryžtingai nusiteikę prezidentai, kaip Eizenhaueris ir Kenedis, grasino Rusijai „masiniu atpildu“ (tai yra pilno masto branduoliniu karu), – bet ar mes (JAV) iš tiesų buvome pasirengę paaukoti Niujorką dėl Berlyno?

Niekas niekada to nežinojo tiksliai. Nei Eizenhaueris, nei Kenedis, nei Chruščiovas – niekas. Tačiau šio netikrumo buvo pakankamai, kad sulaikytų agresorių ir išsaugoti taiką 70 metų – pats ilgiausias periodas be karų tarp didžiųjų valstybių šiuolaikinėje istorijoje.

Atgrasymo politika remiasi visiškai ne 100-procentiniu įsitikinimu tuo, jog priešininkas pereis į puolimą, jeigu jūs peržengsite raudoną liniją. Turint omenyje statymų mastą, net mažiausios tokio įvykių posūkio tikimybės gali pasirodyti daugiau nei pakankamai. Ir 70 metų eigoje to buvo pakankamai.

Todėl lyderiai daro viską ką gali, kad išsaugotų šią sistemą. Pavyzdžiui, išskleidžia priedangos pajėgas – savotiškas minas sprogstančias nuo vielos įtempimo. Šaltojo karo metu mes (JAV) išskleidėme savo pajėgas Vokietijoje, kad jos galėtų priešintis Tarybų Sąjungos tankams. Šiandien 28 tūkstančiai kariškių randasi Pietų Korėjoje, o 12 tūkstančių – tiesiogiai šalia demilitarizuotos zonos.

Dėl ko? Visiškai ne tam, kad atmuštų puolimą. Jie nesugebės. Jiems tiesiog nepakaks jėgų. Jei kalbėtume tiesiai, – tai jie ten randasi tam, kad numirtų. Jie savimi siunčia aiškų pranešimą: jeigu jūs įsiveršite į mūsų sąjungininko teritoriją, jums pradžioje teks nužudyti daugybę amerikiečių. O tai savo ruožtu privers mums pradėti prieš jus plataus masto karą.

Tokios „tempiamos-minos“ – tai pavojingas, rizikingas ir ciniškas žingsnis. Tačiau kaip bebūtų mes imamės tokių priemonių, todėl, kad pažadai duoti ant popieriaus gali sukelti vėliau masę problemų, o „įtempimo-minos“ suveikia automatiškai. Mes darome viską, kas įmanoma, kad garantuoti atgrasymą.

Ir retorikos sferoje taip pat. Pradedant Trumenu, visi JAV prezidentai reguliariai ir tiksliai patvirtindavo JAV įsipareigojimus tiems principams, kurių pagrindu laikosi NATO aljansas. Bet Trampas tapo išimtimi.

Šis jo nenoras atvirai patvirtinti JAV pasirengimą išpildyti įsipareigojimus prieš jų sąjungininkus padarė galingą negatyvų poveikį, sustiprintą jo ankstesniais pasisakymais. Šis žmogus visada žiūrėjo į NATO su panieka. Savo rinkimų kampanijos metu jis ne kartą buvo pareiškęs, jog aljansas paseno morališkai. Savo inauguracinėje kalboje jis sukritikavo JAV sąjungininkus, kurie, jo nuomone, parazituoja naudodamiesi JAV turtais ir dosnumu.

Vienas pagrindinių Trampo patarėjų Newt Gingrich tvirtina, jog „Estija – tai Sankt Peterburgo priemiestis“ – lyg Rusija turėtų pilną teisę elgtis Baltijos šalyse kaip nori.

Dar daugiau, didžiąją dalį savo kalbos Briuselyje – savo pirmosios, kaip JAV prezidento, kelionės į užsienį metu – jis paskyrė tam, jog iš širdies sukritikuotų sąjungininkus už tai, kad jie įdeda nepakankamai svarų indėlį į bendrą saugumo sistemą. Tame nebuvo jokios klaidos ar kažko ypač naujo – prieš pusę amžiaus daugumos lyderis Senate Mike Mansfield tiek nepatenkintas NATO narių nenoru prisidėti teisingu indėliu prie šio aljanso egzistavimo, jog jis paragino žymiai sumažinti amerikiečių karių skaičių Europos teritorijoje.

Tai amžinas Amerikos skundas, Tačiau, jeigu jūs ruošiatės kritikuoti ir barti, būkite taip pat pasirengę patvirtinti savo ištikimybę aljanso principams. Ypač turint omenyje Rusijos grėsmės ir agresijos mastą. Turint omenyje tai, jog visi laukė iš Trampo būtent to. Vienas iš administracijos valdininkų išplatino informaciją apie tai, jog Trampas naudoja šį pasisakymą, kad patvirtintų savo įsipareigojimus 5 -ajam aljanso Statuto Straipsniui. Ir šią kalbą Trampas pasakė ceremonijoje, skirtoje vienintelio 5 Straipsnio panaudojimo atvejo metinėms – ironija, sąjungininkai pasirėmė šiuo straipsniu, kad padėtų Amerikai po rugsėjo 11 terakto.

Bet, kaip bebūtų, Trampas sąmoningai atsisakė tą pasakyti: „Amerika visada vykdys savo įsipareigojimus atitinkamai 5 -ajam Straipsniui“.

Reikalas ne tame, jog, jeigu Trampas būtų pasakęs tuos stebuklingus žodžius, visi iškart būtų patikėję, jog mes būtinai smogsime smūgį, jeigu Rusija pabandys pabandys permesti žaliuosius žmogeliukus į Estiją. Tačiau, Trampo atsisakymas ištarti šiuos žodžius, iki minimumo sumažina Putino įsitikinimą tuo, jog JAV pasiruošusios smogti atsakomąjį smūgį Rusijos agresijos prieš tą ar kitą NATO narę, atveju.

Sekmadienį, gegužės 28 dieną, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakė tai, kas per keletą valandų apskriejo visą pasaulį – jog po Trampo vizito tapo aišku, kad Europa daugiau nebegali pasitikėti kitais.

Kalba eina ne apie tai, jog dar vakar Europa galėjo tikėtis „kitų“ pagalbos, o šiandien jau nebegali. Kalba eina apie tai, kad sulaikantis-atgrasantis JAV potencialas tapo kur kas silpnesnis. O atgrasymo potencialo susilpnėjimas neišvengiamai neša paskui save nestabilumą, apsiskaičiavimus, provokacijas ir daug ką kita.

Ir vardan ko?

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu