infa.lt

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

INFA.LT
2017.06.04 01:01
meilė ant lango

nuotrauka: © favim.com/source/carolinekarnas.tumblr.com/

Aš numiriau beveik prieš 9 metus. Tačiau aš rašau jums ne dėl to, kad papasakočiau kaip man čia sekasi. Aš rašau jums, kad papasakočiau savo istoriją. Savo didžiosios meilės istoriją. Ir dar noriu pasakyti, jog meilė nenumiršta. Net tame pasaulyje. Net jei ją bandoma nužudyti, net jei to panorėsite jūs. Meilė nemiršta.

Niekada…

Mes susipažinome gruodžio 31 dieną. Aš ruošiausi sutikti Naujuosius metus su savo žmona pas senus draugus. Mano gyvenimas iki jos atsiradimo buvo toks niekam tikęs ir nereikalingas, jog aš labai dažnai klausdavau savęs – dėl ko aš gyvenu?. Darbas? Taip, man patiko tai, ką aš dirbau. Šeima? Aš labai norėjau turėti vaikų, tačiau jų pas mus nebuvo. Dabar aš suprantu, jog viso mano gyvenimo iki tol prasmė buvo – laukti šio susitikimo. Aš nenoriu jos aprašyti. Tiksliau būtų, aš tiesiog nesugebėsiu jos aprašyti taip, kad jūs iš tiesų suprastumėte kokia ji. Todėl, kad kiekviena eilutė, kiekviena mano laiško raidė kupina meilės jai ir už kiekvieną blakstieną nukritusią nuo jos liūdnų akių, už kiekvieną ašarą aš buvau pasirengęs atiduoti viską.

Tai buvo gruodžio 31 dieną. Aš iš karto supratau, kad prapuoliau. Jeigu ji būtų atėjusi viena, aš būčiau nepasigėdijęs savo trečiosios žmonos ir priėjęs prie jos pirmą mūsų susitikimo minutę. Tačiau ji buvo ne viena. Šalia jos buvo mano geriausias draugas. Pažįstami jie buvo viso porą savaičių, bet iš jo lūpų aš anksčiau girdėjau apie ją daug įdomaus. Ir štai, dabar, aš ją pamačiau. Kai išmušė dvyliktą ir buvo išsakyti tostai, aš priėjau prie lango. Nuo mano kvėpavimo jis aprasojo ir aš užrašiau pirštu „MYLIU“. Atsitraukiau toliau, ir įrašas išnyko man bežiūrint. Vėliau buvo užstalė, kiti tostai. Prie lango aš grįžau maždaug po valandos. Pakvėpavau į jį ir pamačiau užrašą: TAVO. Man pakirto kojas. Ir keletui sekundžių užgniaužė kvapą…

Meilė ateina tik kartą. Ir tą žmogus supranta iškart. Viskas kas buvo mano gyvenime iki tol – buvo niekai, sapnas, kliedesys. Yra sugalvota daug žodžių bandančių apsakyti šį reiškinį. Bet mano gyvenimas prasidėjo būtent tą naujametinį vakarą, todėl, kad aš supratau, aš pamačiau jos akyse, jog ši diena – taip pat pirmoji jos gyvenime. Sausio antrąją mes persikėlėme į viešbutį ir planavome nusipirkti savo nedidelį kampą. Mes turėjome įprotį rašyti vienas kitam raštelius ant langų. Aš rašydavau jai: Tu mano sapnas. Ji atsakydavo: Tik neatsibusk!

Pačius slapčiausius norus mes užrašytus ant langų viešbutyje, automobilyje, pas draugus namuose. Mes buvome kartu lygiai du mėnesius. Po to manęs nebeliko. Dabar aš ateinu pas ją tik kai ji miega. Aš sėduosi ant jos lovos, įkvepiu jos kvapą. Aš negaliu verkti. Aš nemoku. Bet aš jaučiu skausmą. Ne fizinį, o dvasinį. Visus šiuos aštuonerius metus ji sutinka Naujuosius viena. Ji sėdasi prie lango, įsipilą į bokalą šampano ir verkia.

Dar aš žinau, kad ji ir toliau rašo man raštelius ant lango. Kiekvieną dieną. Bet aš negaliu jų perskaityti, todėl, kad nuo mano kvėpavimo langas nerasoja. Praėję Naujieji metai buvo neįprasti. Aš nenoriu jums pasakoti anapusinės būties paslapčių, bet aš užsitarnavau vieno noro išpildymą. Aš svajojau perskaityti jos paskutinį raštelį ant stiklo. Ir kai ji užmigo, aš ilgai sėdėjau šalia jos ant lovos, aš glosčiau jos plaukus, bučiavau jos rankas… O po to priėjau prie lango. Aš žinojau, kad man pavyks, žinojau, kad galėsiu pamatyti jos žinutę man – ir aš ją pamačiau. Ji paliko man vieną vienintelį žodį – „PALEISK“.

Šie Naujieji metai bus paskutiniai, kuriuos ji praleis viena. Aš gavau leidimą savo paskutinio noro išsipildymui, mainais į tai, kad aš daugiau niekada nebegalėsiu ateiti pas ją ir daugiau niekada jos nepamatysiu. Šią Naujųjų metų naktį, kai laikrodis išmuš vidurnaktį, kai aplink visi linksminsis ir sveikins vieni kitus, kai Visata apmirs laukdama pirmojo kvėptelėjimo, pirmosios Naujųjų metų sekundės, ji prisipils sau bokalą šampano, prieis prie lango ir pamatys užrašą „PALEIDŽIU“.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 879

Žymos:

komentarai 2

  1. Diana    -  2018-06-07, 17:29

    be žodių……………..

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Hm    -  2018-11-01, 11:22

    … „būtų nepasigėdijęs trečios žmonos” ir „meilė ateiną vieną kartą”… Na ką čia ir be pridursi – ligonis, diagnozė matyt sklerozė, bet tegu sprendžią specialistai…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...