infa.lt

Elitas negirdi visuomenės, kas gali apsisukti Europos praradimu

20 balandžio
01:03 2017
ES elitas

AP

Prezidentinių rinkimų Prancūzijoje rezultatu gali tapti „Frexit“. Europietiškoji idėja šalyje praranda buvusį patrauklumą, ir dėl to kaltas elitas, atitrūkęs nuo realybės, rašo prancūzų filosofė Chantal Delsol savo straipsnyje Die Zeit.

Prezidento rinkimai kaip niekada ryškiai nušviečia prancūzų požiūrį į Europą. „Kiekvienas balsas už atitinkamą kandidatą rodo jo pozicijos palaikymą dėl vieningos Europos ir net prabėgomis mesto žvilgsnio į apklausų rezultatus pakanka suprasti: europietiškoji idėja Prancūzijoje praranda buvusį patrauklumą“, – rašo Delsol, pažymėdama, jog kalba eina būtent apie institucinę europietiškosios idėjos dedamąją.

„Paskaičiuokime: Marine Le Pen partija, kuriai prognozuojama mažiausiai 22% balsų, kviečia pasitraukti iš Europos Sąjungos. Kairieji, su Žanu-Liuku Melanšonu (Jean-Luc Melenchon), apie 18%, nori – tegu ir dėl kitų priežasčių – to paties. Socialistas Benua Amonas (Benoît Hamon) apie 7,5% balsų, nori iš naujo derėtis dėl Prancūzijos skolų, kas reiškia atsisakymą nuo euro. Bendroje sumoje gaunasi apie 50% prancūzų piliečių, kurie taip ar kitaip nori atsisakyti Briuselio vadovavimo“, – analizuoja autorė.

Kitoje pusėje stovi centristas Emanuelis Makronas ir Respublikonas Fransua Fijonas – abu užima tvirtą proeuropietišką poziciją.

Iš pirmo žvilgsnio, tęsia Delsol, europietiškasis klausiamas nėra rinkiminės kampanijos centrinė tema: „Makronas pritraukia jaunus rinkėjus, susižavėjusius skandinaviškos visuomenės modeliu; Fijonas kreipiasi į tuos, kas nori struktūrinių reformų; Melanšonas ir Amonas orientuojasi į „tikrojo“ socializmo gerėjus, o Marine Le Pen vienija prancūzus, kurie nori matyti mažiau migrantų ir mečečių“.

Tačiau už šių paviršutiniškų pageidavimų slypi Europos problemos. „Prancūzai rimtai sunerimę, pasitikėjimas smuko, kaip oficialiu Paryžiumi, taip ir oficialiu Briuseliu. Be to smuko tiek, jog kai kurie iš jų pasiruošę balsuoti už Marine Le Pen ir tuo pačiu už savo „Brexit“, – rašo autorė, – Reikalas tame, kad prancūzų skundai ES adresu – ar tai dėl atvirų sienų migrantams, ar iššaukianti neigiamus vertinimus kapitalo apyvarta, ar pernelyg didelė liberalizacija, primesta ideologija – susijungia vienos pagrindinės pretenzijos ribose: ES tampa antidemokratinės ateities simboliu“.

2005 metais, primena Delsol, prancūzai nubalsavo prieš Europos konstituciją, kuri vėliau vis tiek buvo įvesta Lisabonos sutartimi. Gaunasi, kad jų balsas nebuvo išgirstas. Daugelis prancūzų piktinasi, kai juos išstato idiotais tik todėl, kad jie neįsitraukia į visuotinį žiniasklaidos palaikymą europietiškosios idėjos atžvilgiu, „kartais virstantį isterija“

„Neretai politinis elitas mano, jog „paprastų žmonių“ partikuliarizmo (išskyrimo) siekis prasideda ekonomiškai nepaprastose situacijose. Ir šiandien vėl vyksta diskusijos, kuo ES naudinga piliečiams ekonomine prasme. Tačiau, – pastebi autorė, – antieuropietiškosios partijos savo pagrindu stato kai ką kitą – autonomiją. Ir ji neišmatuojama pinigais“.

„Tie, kurie galėtų nubalsuoti už pasitraukimą iš ES, nori, kad su jų sprendimais būtų skaitomasi. Jie daugiau nebenori už savo gyvenimo standartų pagerėjimą mokėti savo autonomijos sąskaita. Jie pasisako prieš ES ne todėl, kad jiems trūksta pinigų iš Briuselio, o todėl, kad jis ignoruoja juos, o kritikai savo atžvilgiu kabina nevykėlių demagogijos etiketes”, – paaiškina autorė.

Šiame tarpusavio nesupratime, žingsnis po žingsnio prarandama unikali istorinė galimybė – sukurti išties vieningą Europą, – įsitikinusi Delsol.

Jos nuomone, egzistuoja tik viena galimybė neprarasti šios galimybės galutinai: pajungti aukštesnį administracinį lygmenį tik tada, kai žemesniame jau nebesusitvarkoma. „Kitaip tariant, pradžioje regionas, po to konkreti valstybė ir jau tada ES“, – paaiškina ji.

„Neįmanoma būti demokratu ir tuo pačiu ignoruoti visuomenės nuomonę. Būtent iš šios prieštaros ir atsirado radikalus ES neigimas. Europos administraciniai institutai turi praeiti rimtą reformų kelią, kitaip jų bus atsisakyta.

Ir būtų katastrofiškai gėda, jei mes prarastume tokią brangenybę kaip Europa tik todėl, kad keletas biurokratų ėmė įsivaizduoti, jog gali valdyti nesiskaitydami su visuomenės nuomone“, – reziumuoja Chantal Delsol.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 220

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...