infa.lt

JAV prezidentas, Donaldas Trampas, kalba po NATO susitikimo Hagoje
Foto: AP

Pasak diplomatų, JAV prezidentas gali išvesti iš Europos dar tūkstančius karių arba sumažinti finansavimą NATO, siekdamas įtvirtinti savo palikimą.

NATO šalys ruošiasi blogiausiam įmanomam scenarijui per antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus.

Pasak penkių NATO diplomatų (kurie pageidavo likti anonimais, kad galėtų laisvai kalbėti šia jautria tema), Europos sąjungininkės baiminasi, kad respublikonų pralaimėjimas gali paskatinti prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) dar labiau suintensyvinti išpuolius prieš Aljansą, rašo „Politico“ leidinys.

Nerimaujama, kad jei Kongresas apribos D. Trampo veiksmus vidaus politikoje, jis – kaip JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas – gali bandyti įtvirtinti savo palikimą užsienio politikos srityje, kur turi daugiau laisvės veikti. Pasak trijų diplomatų, tai galėtų reikšti dar tūkstančių karių išvedimą iš Europos.

„Dažniausiai prezidentai, kurių kadencija eina į pabaigą, elgiasi dvejopai: išlieja susikaupusį nusivylimą arba imasi avantiūrizmo užsienio politikoje“, – teigė vienas aukšto rango Europos gynybos pareigūnas. Be to, kritika NATO „atrodo esanti nuosekli D. Trampo pasaulėžiūros dalis“.

Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotoja Olivia Wales leidiniui „POLITICO“ teigė, kad „prezidentas Donaldas Trampas dėl NATO padarė daugiau nei bet kas kitas“. Ji paminėjo tokius pasiekimus kaip sąjungininkų įsipareigojimas iki 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5% BVP, JAV karinio buvimo Grenlandijoje stiprinimas bei pastangas užbaigti plataus masto Rusijos karą Ukrainoje.

Vis dėlto, pasak jos, D. Trampas „laikosi tvirtos pozicijos, kad NATO sąjungininkės turėjo palaikyti Jungtines Valstijas“ karo Irane klausimu. O. Wales pridūrė: „Prezidentas niekada nesusitaikys su Vakarų nuosmukiu ir toliau ryžtingai gins mūsų interesus tiek šalies viduje, tiek užsienyje.“

Laukiama, kad demokratai laimės Atstovų Rūmuose ir galbūt perims kontrolę Senate, kai paties D. Trampo populiarumo reitingai nukrito į žemiausią lygį per visą jo kadenciją.

Šis nerimas atspindi augančią įtampą tarp JAV ir Europos – ypač po to, kai JAV nutraukė „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų teikimą Ukrainai, o likus vos kelioms savaitėms iki rinkimų D. Trampas ėmė vėl šiltinti santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tolesni išpuoliai taptų dar vienu smūgiu NATO – ir tai vyksta būtent tuo metu, kai Rusija visoje Europoje intensyvina sabotažo kampaniją bei vadinamąjį hibridinį karą. „Jis gali būti labai įsiutęs, – sakė vienas iš NATO diplomatų. – Jei taip nutiks, jis bus labai griežtas.“

Karinės pajėgos, lėšos ir Ukraina

Didžiausią susirūpinimą kelia artėjanti JAV karinių pajėgų Europoje peržiūra, kurios rezultatų tikimasi iki gruodžio mėnesio. Pasak trijų diplomatų, jei Trampui nepavyks įgyvendinti savo sumanymų šalies viduje, jis gali siekti gerokai išplėsti pajėgų atitraukimo mastą – taip jis tikėtųsi sutelkti savo „MAGA“ šalininkų bazę.

Prezidentas taip pat gali nuspręsti susieti tolesnį JAV buvimą žemyne ​​su tuo, ar Europa sutiks su JAV remiamu taikos susitarimu dėl Ukrainos, teigia Oana Lungescu – buvusi NATO pareigūnė ir Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (angl. *Royal United Services Institute*) vyresnioji bendradarbė.

„Kyla rizika, kad visi šie dalykai – JAV karinių pajėgų dislokavimo persvarstymas, Ukraina, Europos saugumo tvarka – bus traktuojami kaip dalis kur kas platesnio susitarimo su Putinu, – sakė ji. – Tai sukurtų labai pavojingą situaciją Europos saugumui.“

Diplomatų teigimu, Trampas taip pat galėtų imtis veiksmų sumažinti JAV įnašus į bendrą aljanso finansavimą, apriboti NATO remiamą PURL ginklų pirkimo schemą Ukrainai, taip pat dar labiau sustiprinti ryšius su Rusija.

Didelis respublikonų pralaimėjimas rinkimuose taip pat galėtų reikšti didelius pokyčius Pentagone, kurie turėtų pasekmių bet kokiems šiuo metu jame kuriamiems planams.

Gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) tapo labai nepopuliaria figūra Kongrese, atsižvelgiant į jo atsisakymą reguliariai teikti įstatymų leidėjams, ypač demokratams, informaciją apie biudžetus ir operacijas.

Šis nepopuliarumas sukėlė spėlionių, kad Hegsetas gali pasitraukti po Trampo pralaimėjimo rinkimuose, iš dalies dėl to, kad demokratų vadovaujamas Kongresas pradėtų Hegseto atžvilgiu tyrimus dėl dešimčių generolų ir admirolų atleidimo be jokios priežasties ir dėl stringančio karo su Iranu. Šie klausymai ir tyrimai pakenktų Hegsetui ir jo komandai bei galėtų būti gėdingi administracijai.

Jei Pitas Hegsetas vis dėlto imsis veiksmų, Pentagone bus pereinamasis laikotarpis, kuris galėtų savaitėmis ar mėnesiais atidėti bet kokius sprendimus dėl JAV karių išvedimo iš Europos.

Teoriškai demokratų dauguma Atstovų Rūmuose ir Senate apribotų D.Trampo manevringumą net užsienio ir gynybos klausimais, net jei JAV įstatymai šiuo metu nustato minimalų 76 000 karių buvimą Europoje.

Tačiau „abejotina, ar bent jau karių skaičius atlaikytų teisinę kontrolę, ir bet kokiu atveju Trampas buvo labai linkęs ignoruoti teismus“, – sakė Jennifer Kavanagh, vyresnioji mokslininkė iš analitinio centro „Defense Priorities“. „Trumpo administracija reguliariai ignoravo Kongreso finansavimo gaires, leisdama pinigus veiklai, kurios įstatymų leidžiamoji valdžia neleido.“

Jei Trampas nuspręs dar labiau sumažinti karių skaičių, Europai „daugiausia sunkumų“ sudarys pakeičiant  išteklius, įskaitant elektroninės kovos pajėgumus, oro gynybos sistemas, žvalgybos ir žvalgybos paramą, degalų papildymą iš oro ir kai kurias logistikos rūšis, sakė ji.

Kiti sąjungininkai skeptiškiau vertina Trampo ketinimą smogti NATO. „Nuolat girdime spėliones apie tai, kad D. Trampas… pasitrauks iš NATO; kol kas to neįvyko, – leidiniui „POLITICO“ sakė Juodkalnijos gynybos ministras Draganas Krapovičius. – Sprendimą – galutinį sprendimą dėl karių skaičiaus Europoje mažinimo – priima Kongresas.“

Tačiau, pasak dar vieno – šeštojo – NATO diplomato, „norint daryti prielaidas, kurios su didele tikimybe pasitvirtintų, reikia, kad tiriamasis subjektas priimtų racionalius sprendimus. Nemanau, kad dabartinis JAV prezidentas atitinka šį kriterijų.“

NATO ir JAV gynybos departamentas į „POLITICO“ prašymus pakomentuoti neatsakė.