infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje vystė itin aktyvią diplomatinę veiklą. Tai rodo, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios, jam sėkmingai pavyksta sužlugdyti Vakarų pastangas jį izoliuoti ir sugrįžti į pasaulinę politiką, praneša „The New York Times“ (NYT) leidinys.

Straipsnyje pažymima, kad V. Putinas sulaukia kvietimų į aukšto lygio susitikimus bei nuolaidų iš Jungtinių Valstijų, nors tuo pat metu jis eskaluoja karą ir nerodo jokių ženklų, kad siektų kompromiso. Be to, JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija svarsto galimybę panaikinti sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui.

„Manau, kad Kremlius šiuo metu tikrai švenčia. Nepriklausomai nuo to, ką jie daro ar ko nedaro, jie gauna tai, ko net nesitikėjo“, – žurnalistams sakė Vokietijos užsienio politikos tarybos (DGAP) Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris.

Leidinys nurodo, kad lapkritį V. Putinas turėtų lankytis Kinijoje, kur vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumas. Ten galimas trišalis susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir D. Trampu galėtų suteikti Rusijai statusą, lygų dviem pasaulinėms supervalstybėms.

Gruodį jis taip pat gali vykti į Majamį, kur vyks G20 viršūnių susitikimas – jei tik priims D. Trampo jam išsiųstą kvietimą.

JAV ir Ukrainos santykiai blogėja

Straipsnyje pabrėžiama, kad kol V. Putinas pamažu įveikia Vakarų primestą izoliaciją, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos santykiai ir toliau prastėja. Tai dar labiau išryškina Ukrainos pažeidžiamumą artėjant žiemai.

Leidinys primena, kad spalį D. Trampas viešai ragino ukrainiečius išsirinkti naują prezidentą, o Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį net pavadino „kliūtimi taikai“. Be to, Ukrainos gynybos pajėgoms buvo apribota prieiga prie bendrovės „SpaceX“ sistemos „Starshield“.

Padėtį dar labiau sunkina tai, kad Ukrainoje senka amerikietiškos gamybos oro gynybos priemonių atsargos.

Leidinys pažymi, kad V. Putinas jau daugelį metų leido suprasti tikintis, jog jam tiesiog užteks kantrybės pergyventi Ukrainos rėmėjų – amerikiečių ir europiečių – ryžtą.

Tačiau dabar D. Trampas nusigręžė nuo Ukrainos ir svarsto galimybę sudaryti naujus susitarimus su Maskva. „Putinas priėjo prie išvados, kad buvo teisus – tereikėjo palaukti, ir galiausiai jis gali gauti iš Trampo daugiau, nei kada nors galėjo įsivaizduoti“, – teigė Meisteris.

Europa atsidūrė nestabilioje padėtyje

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad, didėjant atskirčiai tarp JAV ir Ukrainos, Europai sunku rasti bendrą sutarimą, ar verta pradėti tiesioginį dialogą su Putinu.

Neseniai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre’ė susisiekė su Putinu; Rusijos lyderis šiuos pokalbius įvardijo kaip ženklą, kad tam tikri Europos lyderiai yra suinteresuoti konstruktyviu dialogu.

Šie skambučiai Europoje sukėlė diskusijų. Pavyzdžiui, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apkaltino Suomijos ir Norvegijos lyderius „veikiant savarankiškai“.

Pasak Meisterio, šie skambučiai rodo, kad suvokiami pavojai, su kuriais susiduria Europa.

„Jie nuoširdžiai baiminasi, kad artėja lūžio taškas – kad galime prarasti JAV“, – paaiškino ekspertas.

Hanna Notte, Jameso Martino branduolinio ginklo neplatinimo studijų centro (angl. *James Martin Center for Nonproliferation Studies*) analitikė ir knygos apie Putino užsienio politiką „Mes juos pergyvensime“ (*We Will Outlive Them*) autorė, pažymėjo, kad Rusijos prezidentas bando kištis į Prancūzijos ir Vokietijos vidaus politiką, siekdamas patraukti šias šalis į savo pusę.

Be to, Prancūzijos dešiniųjų lyderė Marine Le Pen jau pirmauja apklausose prieš kitą pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus.

„Tai linija, kurios Rusija laikosi jau kurį laiką, ir visiškai logiška, kad ji tai daro artėjant rinkimams įvairiose Europos šalyse“, – paaiškino H. Notte.