infa.lt

Kaip LDK valdė rusėnų žemes

Kaip LDK valdė rusėnų žemes

sausio 11
11:022015
sergejus polechovas

Puikiai lietuviškai kalbantis S.Polechovas prisipažino, kad lietuvių kalbą jam buvo lengviau išmokti negu lenkų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Mask­vie­tis is­to­ri­kas Ser­ge­jus Po­le­cho­vas gi­li­na­si į tuos lai­kus, kai Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) val­dė ru­sė­nų že­mes. Jo at­ra­di­mai apie mū­sų ku­ni­gaikš­čių, ypač Vy­tau­to Di­džio­jo, po­li­ti­ką yra nau­jie­na net daug apie sa­vo is­to­ri­ją ži­nan­tiems lie­tu­viams.

Jo­kių lie­tu­viš­kų šak­nų ne­tu­rin­tis S.Po­le­cho­vas dar mo­kyk­lo­je su­si­do­mė­jo LDK is­to­ri­ja. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Mask­vo­je or­ga­ni­zuo­tuo­se kur­suo­se iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą. Da­bar is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras, Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kas sta­žuo­to­jas daug lai­ko pra­lei­džia Lie­tu­vos sos­ti­nė­je ir ra­šo moks­li­nį dar­bą apie tai, kaip LDK val­dė ru­sė­nų že­mes.

Pa­klaus­tas, kas lė­mė su­si­do­mė­ji­mą LDK, S.Po­le­cho­vas pa­sa­ko­jo: “Kai ren­giau­si sto­ja­mie­siems eg­za­mi­nams į Mask­vos vals­ty­bi­nį Mi­chai­lo Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­tą, bu­vo sky­rius apie LDK, bu­vo iš­var­dy­ti ku­ni­gaikš­čiai, mies­tai. Ta­čiau mū­sų ru­siš­kuo­se nau­juo­se va­do­vė­liuo­se ta te­ma nie­ko ne­ra­dau. So­viet­me­čiu leis­tuo­se va­do­vė­liuo­se, sie­kiant par­ody­ti dau­gia­tau­tiš­ku­mą, apie LDK po ko­kį pus­la­pį bū­da­vo, bet ne dau­giau. Pra­dė­jau do­mė­tis, skai­ty­ti įvai­rią, tuo me­tu man prie­ina­mą li­te­ra­tū­rą.”

Tre­čia­me kur­se, iš­mo­kus ne tik lie­tu­vių, bet ir len­kų bei vo­kie­čių kal­bas, Ser­ge­jui ta­po prie­ina­mi ke­lių ša­lių ar­chy­vai. Pui­kiai lie­tu­viš­kai kal­ban­tis is­to­ri­kas pri­si­pa­ži­no, kad lie­tu­vių kal­bą jam bu­vo leng­viau iš­mok­ti ne­gu len­kų. “Jos fo­ne­ti­ka la­bai su­nki”, – sa­kė jis ir pri­dū­rė, kad aps­kri­tai Lie­tu­vo­je su vi­sais grei­čiau ran­da kal­bą nei Len­ki­jo­je ar Ber­ly­ne.

S.Po­le­cho­vas pa­brė­žė, kad LDK is­to­ri­ja skir­tin­gai su­vo­kia­ma Lie­tu­vo­je, Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je, Ukrai­no­je. “Vi­sur ta is­to­ri­ja ra­šo­ma pa­gal da­bar­ti­nės tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­tą. O aš kaip tik sten­giau­si sin­te­zuo­ti”, – tei­gė is­to­ri­kas.

foto

S.Polechovas Horodlėje buvo susitikęs su viena žymiausių dabartinių LDK tyrinėtojų Lenkijoje, Jogailaičių universiteto prof. Lidia Korczak. / Asmeninio albumo nuotrauka

Dar stu­di­jų lai­kais Mask­vo­je, Ru­si­jos vals­ty­bi­nė­je vie­šo­jo­je is­to­ri­jos bib­lio­te­ko­je, Ser­ge­jus su­ra­do iki tol is­to­ri­kams ne­ži­notą Teo­do­ro Nar­bu­to is­to­ri­nių do­ku­men­tų ko­lek­ci­jos ap­ra­šy­mą. Tai jį la­bai su­do­mi­no, nes po 1863 me­tų su­ki­li­mo nu­slo­pi­ni­mo T.Nar­bu­to bib­lio­te­ka bu­vo iš­plėš­ta, di­des­nė jos da­lis li­ko Vil­niu­je, du to­mai at­si­dū­rė Lvo­ve, kai kas aps­kri­tai din­go.

Švi­tri­gai­la ne­bu­vo stačiatikis

S.Po­le­cho­vas ra­šė di­ser­ta­ci­ją apie vi­daus ka­rą tarp Švi­tri­gai­los ir Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio, apie de­šimt­me­tį po Vy­tau­to mir­ties. “XV am­žiaus pir­mai­siais de­šimt­me­čiais Lie­tu­vos me­tri­kos dar ne­bu­vo, ak­tų ori­gi­na­lų ir nuo­ra­šų iš­li­ko ne taip jau daug, ta­čiau yra ne­ma­žai po­li­ti­nės ko­res­pon­den­ci­jos, iš ku­rios daug ką ga­li­ma su­ži­no­ti. Svar­biau­sia ko­res­pon­den­ci­jos da­lis šiuo me­tu sau­go­ma Ber­ly­ne”, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Ga­vęs sti­pen­di­ją iš Vo­kie­ti­jos Ger­dos Hen­kel fon­do, ap­va­žia­vo Vo­kie­ti­ją, Len­ki­ją, Lie­tu­vą. Jo ty­ri­mai nu­ste­bi­no ir pa­tį is­to­ri­ką, tai nau­ja bu­vo ir ko­le­goms iš Lie­tu­vos. “Il­gai ma­ny­ta, kad Švi­tri­gai­la bu­vo va­di­na­mo­sios ru­sė­niš­ko­sios, sta­čia­ti­kiš­kos par­ti­jos va­das. Bal­ta­ru­siai ir ukrai­nie­čiai mėgs­ta teig­ti, kad jis bu­vo pri­ėmęs sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mą, pa­krikš­ty­tas pa­gal sta­čia­ti­kių apei­gas. Ta­čiau tai ne­tie­sa, šal­ti­niai to ne­pat­vir­ti­no, – tei­gė is­to­ri­kas. – Iš­siaiš­ki­nau, kad Švi­tri­gai­la vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo la­bai pa­mal­dus ka­ta­li­kas. Ra­dau iš kur ki­lu­si ta teo­ri­ja, ne­va jis ta­po sta­čia­ti­kiu.”

Anot S.Po­le­cho­vo, XVIII am­žiu­je is­to­ri­jos šal­ti­nių lei­dė­jai vie­nuo­liai pi­jo­rai iš Len­ki­jos pa­da­rė klai­dą, o vė­liau vi­si ja rė­mė­si. “Pi­jo­rai ne taip su­pra­to vie­ną XVI am­žiaus do­ku­men­to vie­tą. Kab­le­lio trū­ku­mas do­ku­men­tuo­se Švi­tri­gai­lą “pa­da­rė” sta­čia­ti­kiu, – tvir­ti­no Ser­ge­jus. – Ta­me XVI am­žiaus do­ku­men­te bu­vo ra­šo­ma apie Švi­tri­gai­los, Le­vo ir ki­tų ku­ni­gaikš­čių do­ku­men­tus. Kai tarp Švi­tri­gai­los ir Le­vo bu­vo pa­mirš­ta pa­dė­ti kab­le­lį, ma­ny­ta, kad Le­vas – tai Švi­tri­gai­los krikš­to var­das. Pa­aiš­kė­jo, kad čia kal­ba­ma apie XIII am­žiu­je Vo­ly­nė­je gy­ve­nu­sį ku­ni­gaikš­tį Le­vą Da­ni­lo­vi­čių. Ka­dan­gi Švi­tri­gai­la tu­rė­jo ka­ta­li­kiš­ką krikš­to var­dą – Bo­les­lo­vas, XVIII am­žiu­je is­to­ri­kas Ado­mas Na­ru­še­vi­čius su­pra­to, kad čia pa­mi­nė­tas jau sta­čia­ti­kiš­kas jo krikš­to var­das – Le­vas.”

To­liau šią teo­ri­ją iš­plė­to­jo Ru­si­jos šal­ti­nių lei­dė­jas sta­čia­ti­kių šven­ti­kas Ioa­nas Gri­go­ro­vi­čius. Taip ir nu­sis­to­vė­jo šal­ti­niuo­se tei­gi­nys, esą Švi­tri­gai­la bu­vo ta­pęs sta­čia­ti­kiu. Ypač tai daž­nai mi­ni­ma ukrai­nie­čių, bal­ta­ru­sių is­to­riog­ra­fi­jo­se. Ser­ge­jaus tei­gi­mu, vi­si ra­šo, bet ne­nu­ro­do, kuo re­mia­si taip teig­da­mi.

Po Vy­tau­to mir­ties at­ėjęs į val­džią Švi­tri­gai­la ne­kei­tė sa­vo di­džia­ku­ni­gaikš­tiš­kos ap­lin­kos. Iš pra­džių rė­mė­si tais žmo­nė­mis, ku­riuos “pa­vel­dė­jo” iš Vy­tau­to. “Kai di­džiai da­liai šių žmo­nių ne­pa­ti­ko jo po­li­ti­ka, ma­no nuo­mo­ne, san­ty­kiai su Len­ki­ja, jie jį nu­ver­tė nuo sos­to, – pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus. – Jis iš­sau­go­jo tam ti­kras po­zi­ci­jas kaip įtei­sin­tas val­do­vas ru­sė­niš­ko­se že­mė­se. Jam ši­to­se že­mė­se ne­rei­kė­jo kaip nors “iš nau­jo” įsit­vir­tin­ti, o tik gin­tis. Įsit­vir­tin­ti rei­kė­jo ne­ti­kė­tai iš­kel­tam Žy­gi­man­tui Kęs­tu­tai­čiui, ku­ris vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­do Vy­tau­to še­šė­ly­je.”

Is­to­ri­kas sa­vo dar­be nag­ri­nė­jo, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis nau­do­jo­si vie­nas ir ki­tas, ir kuo vis­kas bai­gė­si. Pa­sak jo, abu Lie­tu­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai (taip jie vie­nas ki­tą ti­tu­la­vo tar­pu­sa­vio ko­vos me­tu) da­li­jo že­mes, vals­tie­čius ir pri­vi­le­gi­jas, ban­dė pa­veik­ti prieš­inin­ko sto­vyk­lą as­me­ni­niais kon­tak­tais, sten­gė­si iš­nau­do­ti tie­sio­gi­nę są­jun­gi­nin­kų (Len­ki­jos, Vo­kie­čių or­di­no ir ki­tų) pa­gal­bą, taip pat ir ka­ri­nę kon­junk­tū­rą.

“Švi­tri­gai­la tu­rė­jo daug iš­tek­lių su­sig­rą­žin­ti sos­tą,

paveikslėlis

Su kolega iš Baltarusijos Aliaksandru Hruša (kairėje) Sergejus publikavimui rengia Polocko dokumentus, kurie turėtų būti įdomūs ir lietuviams.

ta­čiau jų taip ir ne­iš­nau­do­jo. Be to, sa­vo ne­ap­gal­vo­tais veiks­mais at­stū­mė ne­ma­žai ša­li­nin­kų, – tei­gė S.Po­le­cho­vas. – Skai­tant jo su­si­ra­ši­nė­ji­mą su Vo­kie­čių or­di­no par­ei­gū­nais su­si­da­ro įspū­dis, kad jis per vi­są ri­va­li­za­ci­jos su Vy­tau­tu lai­ką ne­išau­go į sa­va­ran­kiš­ką po­li­ti­ką. Ta­čiau man bu­vo svar­biau­sia nu­sta­ty­ti, kad vi­daus ka­ras po Vy­tau­to mir­ties ne­bu­vo re­li­gi­nis ar­ba tau­ti­nis konf­lik­tas, kaip tei­gė moks­li­nin­kai. Ne­pai­sy­da­mi val­do­vo ka­ta­li­kiš­ku­mo, jo pa­val­di­niai ru­sė­nai ko­vo­jo už jo tei­ses į Vil­niaus ir Tra­kų sos­tą. Tai lė­mė ma­no su­si­do­mė­ji­mą ru­sė­niš­kų že­mių in­teg­ra­ci­jos į LDK prob­le­ma.”

Vy­tau­to po­li­ti­kos naujovės

Šiuo me­tu S.Po­le­cho­vas sta­žuo­ja­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­te pas pro­fe­so­rių Rim­vy­dą Pe­traus­ką. Jo ty­ri­mų te­ma – LDK ru­sė­niš­kų že­mių val­dy­mo sis­te­ma XIV-XV am­žiais. Kaip pa­žy­mė­jo is­to­ri­kas, ry­tų sla­vų ir len­kų is­to­riog­ra­fi­jo­je ver­ti­nant Lie­tu­vos ir ru­sė­niš­kų že­mių san­ty­kius daž­niau­siai pa­brė­žia­mas konf­lik­ti­nis mo­men­tas. “Rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kaip tos ru­sė­niš­kos že­mės bu­vo in­teg­ruo­ja­mos į LDK. Kad to­kia in­teg­ra­ci­ja bu­vo, ro­do XV am­žiaus pa­bai­gos ir XVI am­žiaus pra­džios ka­rai su Mask­va. To­li gra­žu ne vi­si vie­ti­niai ru­sė­nai sta­čia­ti­kiai no­rė­jo pa­klus­ti Mask­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio val­džiai”, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. Is­to­ri­kui bu­vo įdo­mu iš­siaiš­kin­ti, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ga­lė­jo nau­do­tis Lie­tu­vos val­do­vai, ne­tu­rė­da­mi nei re­gu­lia­rios ka­riuo­me­nės, nei po­li­ci­jos, nei šiuo­lai­ki­nio biu­ro­kra­ti­nio apa­ra­to. Taip pat įdo­mu, kaip jie ga­lė­jo in­teg­ruo­ti to­li­mas že­mes į bend­ros vals­ty­bės struk­tū­ras, kai dar ne­bu­vo pa­pli­tęs raš­tas. Kas pa­trauk­da­vo ru­sė­nus?

“Tai su­dė­tin­gas klau­si­mas, – sa­kė S.Po­le­cho­vas. – Iš pra­džių, XIII-XIV am­žiu­je, ru­sė­nai fak­tiš­kai ne­tu­rė­jo ki­tos iš­ei­ties. Jei lie­tu­vių ant­puo­liai ne­si­liau­ja, jei­gu vis puo­la, vis tiek ga­lų ga­le pa­klu­si to­kiam ku­ni­gaikš­čiui. Tie­sa, bu­vo ir di­nas­ti­nių san­tuo­kų, ku­rios il­gai­niui da­ry­da­vo lie­tu­vį ku­ni­gaikš­tį “sa­vą”. Ta­čiau bu­vo ir ki­to­kių prie­mo­nių. Jos skir­tin­gos. Ta­čiau svar­bu, kad lie­tu­vių ku­ni­gaikš­čiai, at­ėję į ru­sė­nų že­mes, so­cia­li­nė­je plot­mė­je daug ko ne­kei­tė.”

XIV am­žius men­kai nu­švies­tas šal­ti­nių – ma­žai do­ku­men­tų, kro­ni­kų, me­traš­čių. Ta­čiau ži­no­ma vie­na Vy­tau­to re­for­mų – vie­ti­niams ba­jo­rams ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ru­sio­je jis pra­dė­jo da­ly­ti že­mes. Tai bu­vo nau­jo­vė. Ir ji ba­jo­rams tu­rė­jo pa­tik­ti.

Ne­trė­mė vie­ti­nės diduomenės

Pa­klaus­tas, ar LDK te­ri­to­ri­jos dy­dis ga­lė­jo da­ry­ti įta­ką Vy­tau­to po­li­ti­kai (per di­de­lė te­ri­to­ri­ja, kad vi­sur bū­tų ga­li­ma įves­ti sa­vo tvar­ką ir kon­tro­liuo­ti), Ser­ge­jus sa­kė, kad taip bu­vo tik iš da­lies. “No­rė­da­mi su­pras­ti tu­ri­me pa­ly­gin­ti. Pa­vyz­džiui, Mask­vos vals­ty­bė XV am­žiaus an­tro­je pu­sė­je ir­gi bu­vo ne­ma­ža. Ir vis tiek Mask­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai nau­do­jo­si to­kio­mis prie­mo­nė­mis, ku­rių LDK ne­bu­vo. XV am­žiaus pa­bai­go­je ir XVI am­žiaus pra­džio­je bu­vo pra­kti­kuo­ja­mas prie­var­ti­nis vie­ti­nės aukš­tuo­me­nės, di­duo­me­nės per­kė­li­mas gy­ven­ti ki­tur, į ša­lies gi­lu­mą, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – Taip bu­vo po Nau­gar­do, Psko­vo, Smo­lens­ko pri­jun­gi­mo prie Mask­vos. Vie­ti­niai ba­jo­rai iš ši­tų mies­tų bu­vo iš­siųs­ti į vals­ty­bės gi­lu­mą, o į šiuos mies­tus – mask­vie­čiai.”

Koks to­kios prie­var­tos tiks­las? Tuo siek­ta nau­jas te­ri­to­ri­jas ap­gy­ven­din­ti iš­ti­ki­mais žmo­nė­mis, kad ten ne­lik­tų ele­men­to, ku­ris bū­tų iš­sau­go­jęs ry­šį su gim­tuo­ju kraš­tu. LDK to­kių per­kė­li­mų ne­prak­ti­ka­vo. Kaip pa­brė­žė S.Po­le­cho­vas, vie­ti­niams po­li­tiš­kai ak­ty­viems sluoks­niams to­liau bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti jų re­gio­nų, mies­tų vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me, su­si­rin­ki­muo­se.

Anot is­to­ri­ko, že­mes­nių sluoks­nių Mask­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai ne­per­kel­da­vo, tik di­duo­me­nę. “Pa­vyz­džiui, apie tai by­lo­ja vie­nas XVI am­žiaus ket­vir­to de­šimt­me­čio Psko­vo do­ku­men­tas. Į LDK at­vy­kę žmo­nės iš Psko­vo tei­gė, kad vie­ti­nių di­džių­jų ba­jo­rų Psko­ve ne­li­ko, o tik va­di­na­mie­ji juo­die­ji žmo­nės, ama­ti­nin­kai. Jie vis su­si­rink­da­vo į su­si­rin­ki­mus, kaip ir prieš Psko­vo ne­prik­lau­so­my­bės pa­nai­ki­ni­mą, – pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus. – Taip si­tua­ci­ja at­ro­dė Mask­vos vals­ty­bė­je. O LDK do­ku­men­tuo­se daž­nai teig­ta, kad žmo­nės “no­ri gy­ven­ti pa­gal se­no­vę”. O kas yra “se­no­vė”? Se­no­ve žmo­nės lai­ky­da­vo Vy­tau­to, Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio lai­kus. Įdo­mu, kad LDK ru­sė­nai sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą aso­ci­ja­vo su šiais val­do­vais.”

Sta­čia­ti­kių integracija

Jau pus­me­tį ty­ri­nė­jan­tis LDK ru­sė­niš­kų že­mių val­dy­mo sis­te­mą S.Po­le­cho­vas pri­si­pa­ži­no, kad jam nau­jie­na bu­vo Vy­tau­to po­li­ti­ka Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios at­žvil­giu. “Ry­tų sla­vų is­to­riog­ra­fi­jo­je ne­pas­te­bė­tas mo­men­tas – Vy­tau­to pa­stan­gos Sta­čia­ti­kių baž­ny­čią in­teg­ruo­ti į LDK. Įpras­ta teig­ti, kad Vy­tau­tas rė­mė ka­ta­li­kus. Ta­čiau ati­džiau žvel­giant į jo po­li­ti­ką ma­ty­ti, kad jis ne­bu­vo toks sta­čia­ti­kių prieš­inin­kas, ko­kį jį pie­šia ry­tų sla­vų is­to­riog­ra­fi­ja, o sten­gė­si pa­nau­do­ti jų baž­ny­čią sa­vo po­li­ti­niams tiks­lams, – tei­gė Ser­ge­jus. – Dėl to tu­rė­jo iš­ti­ki­mų žmo­nių vys­ku­pi­jo­se. O nuo vys­ku­po ir ku­ni­gų daug kas pri­klau­sė vie­ti­nia­me gy­ve­ni­me, pa­vyz­džiui, vys­ku­pas da­ly­vau­da­vo prie­sai­ko­je val­do­vui, ga­lė­jo nuo jos at­leis­ti. Tiek cerk­vę, tiek baž­ny­čią vi­si lan­ky­da­vo. Dar Eu­ro­pos tė­vu va­di­na­mas Ka­ro­lis Di­dy­sis pui­kiai su­pra­to baž­ny­čios svar­bą sa­vo im­pe­ri­jai. Ne tik pa­skir­tas vie­ti­nin­kas bu­vo svar­bus.”

Daž­nai tei­gia­ma, kad Vy­tau­tas pa­ša­li­no sri­ties ku­ni­gaikš­tys­tes ir vi­sur vie­ti­nin­kais pa­sky­rė sa­vus lie­tu­vius. Ta­čiau vie­ti­nin­kas pats nie­ko lem­ti ne­ga­lė­jo. Pa­sak is­to­ri­ko, net ke­le­tas do­ku­men­tų iš Po­loc­ko že­mės liu­di­ja, kad vie­ti­nin­kas ne­iš­ma­nė nu­sis­to­vė­ju­sios tvar­kos. Jis kreip­da­vo­si į vie­ti­nius ba­jo­rus, mies­tie­čius. “Ga­na daž­nai Vy­tau­to lai­kais vie­ti­nin­kais tap­da­vo sta­čia­ti­kiai ku­ni­gaikš­čiai, jie bu­vo pri­pa­žįs­ta­mi vie­ti­nio eli­to, – kal­bė­jo Ser­ge­jus. – Ryš­kiau­sias pa­vyz­dys, ma­no gal­va, tai ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Al­šė­niš­kis. Jis lie­tu­vių kil­mės, iš Al­šė­nų, da­bar­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos, sta­čia­ti­kis, Vy­tau­to bend­ra­žy­gio Jo­no Al­gi­man­tai­čio sū­nus. Do­ku­men­tuo­se jis va­di­na­mas vie­ti­nin­ku ar­ba vai­va­da Ki­je­ve, o vie­tos gy­ven­to­jai jį lai­kė sa­vo ku­ni­gaikš­čiu, Ki­je­vo ku­ni­gaikš­čiu.”

Anot pa­šne­ko­vo, Vy­tau­tas ne kar­tą ap­lan­kė stam­biau­sius sa­vo vals­ty­bės cen­trus.

“Tie­sa, ne taip daž­nai jis ten bū­da­vo, kaip Len­ki­jos ka­ra­lius

dokumentas

Mokslininkai nelengvai perskaito vokiečių-žemaičių tarme surašytus Polocko dokumentus. Šiame dokumente aprašyta, kur važiuoti kilus prekybiniams konfliktams – iš pradžių pas Vytautą, o jei nepavyks – pas Krokuvos karalių.

sa­vo že­mė­se, bet po ke­lis kar­tus yra lan­kę­sis Po­loc­ke, Smo­lens­ke, Vo­lui­nė­je, Ki­je­ve, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – O svar­biau­sia, jog jau tuo me­tu šal­ti­niai liu­di­ja, kad vie­tos gy­ven­to­jai kreip­da­vo­si į Vy­tau­tą. Tai ne­gir­dė­tas, ne­pap­ras­tas da­ly­kas. Juk rei­kė­jo ne­ma­žai lė­šų bū­riui jų at­sto­vų nu­kak­ti pas val­do­vą ir įteik­ti jam do­va­nų, va­di­na­mų “če­lo­bit­je”. Do­va­nos bu­vo bū­ti­na krei­pi­mo­si su pra­šy­mu są­ly­ga. Bet žmo­nės vis tiek va­žia­vo pas jį.”

Ne­skelb­ti Po­loc­ko dokumentai

S.Po­le­cho­vas, kar­tu su mask­vie­čiais ir bal­ta­ru­siais is­to­ri­kais ren­gian­tis nau­ją Po­loc­ko XIII-XV am­žiaus do­ku­men­tų lei­di­mą, pa­sa­ko­jo, kad daž­nai vie­nas do­ku­men­tas su­tei­kia vi­są gy­ve­ni­mo pa­no­ra­mą.

“Yra daug įdo­mių do­ku­men­tų, ku­rie iki šiol ne­bu­vo skelb­ti. Ta­čiau juos su­nku su­pras­ti, nes jie su­ra­šy­ti va­di­na­mą­ja vo­kie­čių-že­mai­čių tar­me. Net da­bar­ti­niai vo­kie­čiai, rim­ti moks­li­nin­kai vos su­pran­ta, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. – Pa­vyz­džiui, yra iš­li­kęs la­bai įdo­mus vie­no vo­kie­čio pirk­lio iš Po­loc­ko laiš­kas į jo me­tro­po­li­ją, į Ry­gą. Ap­ra­šy­da­mas įvy­kius Po­loc­ke jis mi­ni, kad Vy­tau­tas iš ten at­šau­kė sa­vo vie­ti­nin­ką lie­tu­vį Man­gir­dą ir pa­siun­tė nau­ją vie­ti­nin­ką, ku­ris yra Vy­tau­tie­nės gi­mi­nai­tis, ku­ni­gaikš­tis, sta­čia­ti­kis.”

Ki­tas in­tar­pas ta­me pa­čia­me laiš­ke – ne ma­žiau įdo­mus. Ja­me ra­šo­ma, kad no­rint iš­spręs­ti ko­kį nors pre­ky­bi­nį konf­lik­tą rei­kia va­žiuo­ti pas Vy­tau­tą, o jei­gu ten ne­pa­vyks, ta­da pas Kro­ku­vos ka­ra­lių. “Laiš­kas ra­šy­tas 1399 me­tais, li­kus trims sa­vai­tėms iki mū­šio prie Vorsk­los, pra­ėjus ke­le­tui mė­ne­sių po Sa­ly­no su­tar­ties, ku­rią su­da­rant (bet ne pa­čio­je su­tar­ty­je) Vy­tau­tas bu­vo pa­skelb­tas Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – Mes ma­to­me, kaip šie šal­ti­niai prieš­ta­rau­ja pa­pli­tu­siai teo­ri­jai, kad tuo me­tu Vy­tau­tas konf­lik­ta­vo su Jo­gai­la, kad sa­va­va­liš­kai pa­sis­kel­bė Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi. Čia net užuo­mi­nos nė­ra apie ko­kius nors ne­su­ta­ri­mus. Juk pirk­liai tu­rė­jo ži­no­ti, kur jiems vyk­ti rei­ka­lui esant.” Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, tai įro­do dar vie­ną as­pek­tą, ku­ris ne­ži­nia ko­dėl ne­la­bai do­mi­na lie­tu­vių is­to­ri­kus – Len­ki­jos ka­ra­liaus ir Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ku­ni­gaikš­čio Vla­dis­lo­vo Jo­gai­los vaid­me­nį val­dant LDK. “Tie­sa, net ir len­kų is­to­ri­kai tai dar tik pra­de­da nag­ri­nė­ti iš­sa­miai”, – pri­dū­rė S.Po­le­cho­vas.

Is­to­ri­kas ap­gai­les­ta­vo, kad dėl moks­lų re­for­mos Ru­si­jo­je ne­aiš­ku, ka­da bus iš­leis­tas jo su ko­le­go­mis ren­gia­mas Po­loc­ko do­ku­men­tų rin­ki­nys. “O šal­ti­niai la­bai svar­būs, nie­kam ne­ži­no­mi. Lie­tu­viams vis­kas, kas juo­se ra­šo­ma, tu­rė­tų bū­ti įdo­mu, – sa­kė jis. – Jau at­li­ko­me di­des­nę dar­bo da­lį – su­rin­ko­me teks­tus, da­lį iš­ver­tė­me iš vo­kie­čių ir lo­ty­nų kal­bų į ru­sų, ta­čiau bai­gė­si pi­ni­gai. Pa­pra­šė­me pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ki­tiems do­ku­men­tams iš­vers­ti, ori­gi­na­lams ap­ra­šy­ti, ko­men­ta­rams pa­pil­dy­ti ir kny­goms iš­spaus­din­ti (nu­ma­ty­ti bent jau du to­mai), bet ne­ži­no­me, ar gau­si­me.”

Konf­lik­tas su Konstantinopoliu

1406 me­tais, mi­rus me­tro­po­li­tui Kip­ri­jo­nui, tarp Mask­vos ir Ki­je­vo ki­lo gin­čas, kas tu­ri tap­ti nau­ju sta­čia­ti­kių me­tro­po­li­tu ir kur jis tu­rė­tų re­zi­duo­ti. Anks­čiau me­tro­po­li­tas Kip­ri­jo­nas te­ri­to­ri­jas su­ge­bė­jo jung­ti. Kaip pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus, po jo mir­ties Vy­tau­tas sa­vo kan­di­da­tą, Po­loc­ko vys­ku­pą grai­ką Teo­do­si­jų pa­siun­tė į Kons­tan­ti­no­po­lį, Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios cen­trą, ti­kė­da­ma­sis, kad pa­triar­chas jį pa­skirs vi­sos Ru­sios me­tro­po­li­tu.

žemėlapis

LDK buvo integravusi daug rusėniškų žemių. | Valdovų rūmų archyvo nuotrauka

“Pa­triar­chas to ne­pa­da­rė, pa­sky­rė pro­mask­vie­tiš­ką kan­di­da­tą Fo­ti­jų, ir­gi grai­ką, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas. – Ta­da Vy­tau­tas su­kvie­tė su­va­žia­vi­mą. LDK ir Len­ki­jos ka­ra­lys­tės ru­sė­niš­kų že­mių sta­čia­ti­kių vys­ku­pai Lie­tu­vos me­tro­po­li­tu iš­rin­ko Gav­ri­ji­lą Gri­ga­lių Camb­la­ką. Yra iš­li­kęs raš­tas, ku­ria­me dės­to­mos prie­žas­tys, ko­dėl ski­ria­mas at­ski­ras me­tro­po­li­tas. Bu­vo la­bai įtemp­ta pa­dė­tis. Iš pra­džių dėl to Vy­tau­tas bu­vo pa­te­kęs į konf­lik­tą su Kons­tan­ti­no­po­liu. Lie­tu­vos val­do­vas sa­vo po­li­ti­niams tiks­lams pa­siek­ti nau­do­jo­si sta­čia­ti­kių re­to­ri­kos, ka­no­ni­nės tei­sės tra­di­ci­jo­mis, se­nai­siais Ru­sios me­traš­čiais.”

S.Po­le­cho­vo tei­gi­mu, dar vie­nas ryš­kus Vy­tau­to ir Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios hie­rar­cho bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys – bū­si­mas me­tro­po­li­tas Ge­ra­si­mas. Jis Vy­tau­to lie­pi­mu bu­vo pa­da­ry­tas Smo­lens­ko vys­ku­pu. Ten Ge­ra­si­mas su­kū­rė Vy­tau­to pa­gy­ri­mo kū­ri­nį. “Jis bu­vo prie­ina­mas ir su­pran­ta­mas ru­sė­nams, bent jau in­te­lek­tua­lams. Ir kū­ri­nys da­rė įta­ką, – sa­kė is­to­ri­kas. – Pa­vyz­dys iš vė­ly­ves­nių lai­kų – 1485 me­tais Smo­lens­ko vys­ku­pas Joa­ki­mas vie­na­me do­ku­men­te fi­gū­ruo­ja kaip lie­tu­vio ka­ta­li­ko Jur­gio Rad­vi­los krikš­ta­tė­vis. Jo tė­vas Mi­ka­lo­jus tuo me­tu bu­vo Smo­lens­ko vai­va­da. Aki­vaiz­du, kad vai­va­da, nors ir bū­da­mas ka­ta­li­kas, sten­gė­si ras­ti bend­rą kal­bą su sta­čia­ti­kių hie­rar­chu.”

Pa­klaus­tas, kaip LDK ty­ri­nė­to­jas ga­li api­bū­din­ti Vy­tau­to po­li­ti­ką ru­sė­nų že­mė­se, ar ji bu­vo de­mo­kra­tiš­ka, S.Po­le­cho­vas pa­aiš­ki­no:

“Tuo me­tu ne­bu­vo de­mo­kra­ti­jos są­vo­kos, to­dėl ir jo po­li­ti­ką va­din­ti de­mo­kra­tiš­ka nė­ra ko­rek­tiš­ka. Ir aps­kri­tai ta­riant, Vy­tau­tas ne­bu­vo li­be­ra­lus. Kai rei­kė­jo, ga­lė­jo ir gal­vą ku­ni­gaikš­čiui nu­kirs­ti, ir į ka­lė­ji­mą kaip Švi­tri­gai­lą pa­siųs­ti. Ta­čiau jo po­li­ti­ka bu­vo ga­na ap­gal­vo­ta. Su­nku pa­sa­ky­ti, ko­dėl jis mo­kė­jo tai, ko ne­mo­kė­jo jo įpė­di­niai. Kol kas ap­si­ri­bo­siu kons­ta­ta­vi­mu, kad jie Vy­tau­tui ne­pri­ly­go.”

Jūratė MIČIULIENĖ

lzinios.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar esate patenkinti LR Prezidento rinkimų rezultatais?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
  Kaip puikiai tu sugebi erzinti kitus? (testas)

Kaip puikiai tu sugebi erzinti kitus? (testas)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau ne teorija, o realybė – pripažįsta konservatorė. Deja, valstybė tik pavėluotai reaguoja į situaciją

Klimato kaitos padariniai Lietuvoje jau ne teorija, o realybė – pripažįsta konservatorė. Deja, valstybė tik pavėluotai reaguoja į situaciją

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Reikės dar vienos alternatyviosios medicinos? – Alternatyviąją mediciną ministras A.Veryga siekia paversti tokia, kokia jau yra

Reikės dar vienos alternatyviosios medicinos? – Alternatyviąją mediciną ministras A.Veryga siekia paversti tokia, kokia jau yra

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  „Gaila, kad ignoruojamos socialinės atskirties problemos ir neieškoma bendrų sprendimų“, – sako Ingrida Šimonytė

„Gaila, kad ignoruojamos socialinės atskirties problemos ir neieškoma bendrų sprendimų“, – sako Ingrida Šimonytė

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Nueinančios prezidentės, Dalios Grybauskaitės, paskutinis metinis pranešimas

Nueinančios prezidentės, Dalios Grybauskaitės, paskutinis metinis pranešimas

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatoriai, spaudžia vyriausybę apdėti ekonominėmis sankcijomis Rusijos verslą

Seimo konservatoriai, spaudžia vyriausybę apdėti ekonominėmis sankcijomis Rusijos verslą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Teismo išteisintos Eglės Kručinskienės apkalta, prokurorų pastangomis ir ginant vaiko teises, bus tęsiama toliau

Teismo išteisintos Eglės Kručinskienės apkalta, prokurorų pastangomis ir ginant vaiko teises, bus tęsiama toliau

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Ko siekta, kas pasiekta ir ko vėl siekiama naujai reformuojant miškų reformą?

Ko siekta, kas pasiekta ir ko vėl siekiama naujai reformuojant miškų reformą?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narys R. J. Dagys: „Dauguma gyventojų mano, jog seksualinių mažumų eitynės prieštarauja visuomenės dorovei“

Seimo narys R. J. Dagys: „Dauguma gyventojų mano, jog seksualinių mažumų eitynės prieštarauja visuomenės dorovei“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatorėms nepatiko pamokose dėstomas moters vaidmuo šeimoje: skleisti grožį, gerumą, meilę, tikėti vyru

Seimo konservatorėms nepatiko pamokose dėstomas moters vaidmuo šeimoje: skleisti grožį, gerumą, meilę, tikėti vyru

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Politiko išpažintis – aš esu melagis

Politiko išpažintis – aš esu melagis

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Seimo konservatorius kaltina Vilnius merą nutylint „profesionaliu gėjumi“ prisistatančio bendrapartiečio priekabiavimo faktą

Seimo konservatorius kaltina Vilnius merą nutylint „profesionaliu gėjumi“ prisistatančio bendrapartiečio priekabiavimo faktą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Apie vyrus, kurie negali laimėti

Lidžita Kolosauskaitė. Apie vyrus, kurie negali laimėti

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mokyklos suolo draugui Gediminui Kirkilui: nebūkite pagaliau svoločiais

Mokyklos suolo draugui Gediminui Kirkilui: nebūkite pagaliau svoločiais

atsiliepimų 10Skaityti visą įrašą
  „Lietuva Yra Čia“ judėjimas savo veiklą ketina tęsti

„Lietuva Yra Čia“ judėjimas savo veiklą ketina tęsti

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Apie “savo tiesą“

Apie “savo tiesą“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  „Dėl keliamos krizės valstybėje kaltas tik R. Karbauskis“ – tvirtina liberalai

„Dėl keliamos krizės valstybėje kaltas tik R. Karbauskis“ – tvirtina liberalai

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Ar pasakėte šiandien savo sūnums, kad jie NIEKADA nenaudotų fizinės jėgos prieš moteris, vaikus, senolius ar kitus silpnesnius?

Ar pasakėte šiandien savo sūnums, kad jie NIEKADA nenaudotų fizinės jėgos prieš moteris, vaikus, senolius ar kitus silpnesnius?

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Vėl pati kalta?

Vėl pati kalta?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Lietuva rinkimuose parodė politinę brandą

Lietuva rinkimuose parodė politinę brandą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arkadijus Vinokuras. Šūdmalystė kaip politinė kultūra

Arkadijus Vinokuras. Šūdmalystė kaip politinė kultūra

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Viešas ritualas, politinė orgija, transas – tai prezidento rinkimai Lietuvoje

Viešas ritualas, politinė orgija, transas – tai prezidento rinkimai Lietuvoje

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kuris vyras yra svarbiausias moters gyvenime?

Kuris vyras yra svarbiausias moters gyvenime?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Apie sėkmingumą

Apie sėkmingumą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ugnius Kiguolis. Artėjant pasirinkimo momentui mano balsas nesikeičia – balsuosiu #priešingridą

Ugnius Kiguolis. Artėjant pasirinkimo momentui mano balsas nesikeičia – balsuosiu #priešingridą

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Gindama viešąjį interesą prokuratūra rengiasi smogti Kručinskų šeimai. Ar tai tikrai visuomenės interesas?

Gindama viešąjį interesą prokuratūra rengiasi smogti Kručinskų šeimai. Ar tai tikrai visuomenės interesas?

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Kodėl Lietuvos balsas nėra pakankamai girdimas ir kodėl dabar yra tinkamas laikas populizmą keisti į deramą valstybės atstovavimą

Kodėl Lietuvos balsas nėra pakankamai girdimas ir kodėl dabar yra tinkamas laikas populizmą keisti į deramą valstybės atstovavimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kunigai neturi kištis į politiką, agituojančią prieš Šimonytę

Kunigai neturi kištis į politiką, agituojančią prieš Šimonytę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Net konservatoriai ima suprasti, kad būtina vykdyti tradicinei šeimai palankią politiką, sprendžiant demografinę ES krizę

Net konservatoriai ima suprasti, kad būtina vykdyti tradicinei šeimai palankią politiką, sprendžiant demografinę ES krizę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Dabartinio politikos elito išgyvenimo sąlyga – konfrontacija su kaimynais

Rolandas Paksas. Dabartinio politikos elito išgyvenimo sąlyga – konfrontacija su kaimynais

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Konservatoriai L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis siūlo Krymo totorių deportaciją pripažinti genocidu

Konservatoriai L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis siūlo Krymo totorių deportaciją pripažinti genocidu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Kaip pasauliui atrodo ta mūsų Lietuva?

Kaip pasauliui atrodo ta mūsų Lietuva?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Andrius Kubilius kerta iš peties: „Gitanas Nausėda turi nedelsiant atsakyti iš kur ima pinigus reklaminei kampanijai!“

Andrius Kubilius kerta iš peties: „Gitanas Nausėda turi nedelsiant atsakyti iš kur ima pinigus reklaminei kampanijai!“

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  „Partijos kareivis“ – Ingrida Šimonytė ir „kapitalo karys“ – Gitanas Nausėda. Kas geriau Lietuvai?

„Partijos kareivis“ – Ingrida Šimonytė ir „kapitalo karys“ – Gitanas Nausėda. Kas geriau Lietuvai?

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Aš tai nuo Dievo vidumi jaučiau ir tikėjau tuo. O dabar dar ir moksliškai įrodyta....

Manau, tai miškų kirtimo pasekmės. O jei dar skalunu dujų paieškos, tai gersim tai...

Reikia pats sau buti eksperimentiniu triusiu:)savaite pavalgai pieno kefyro jogurtu ir sveriesi:)jai nukrito reiskia tavo...

Pievos - užpuola merginą su tikslu išprievartauti, nepavyko tai - sumuša iki pakliuvimo į ligoninę,...

jos vieta belangeje uz Lietuvos praskolinima....

O kokia zala padare Dalyte su Independence ir visa kita? Pakratyk visa seima, prezidentura-islis tokie...

toks jausmas, kad iki siol kazkam rupejo socialine atskirtis, musu salies, tautos islikimas. Zodziai, zodziai,...

Kokis žalos dydis?...

viskas,ką jūs žinote apie "nacius" yra grynas melas: sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog...

pradekit nuo milijardiniu Aferisciu-tu, o ne nuo Grazuliu....

Kručinskai, laikykitės, mes su Jumis. Prokuratūra išsigimusi ir daro nesąmones jau senai, bet Jūsų atvejis...

Per tos Parazitkos kadencijas Lietuvos skola padidinta kelis kartus ir vis dideja, nes Lietuva praskolinta,o...

'Pasididžiavimo parado" dalyvė didesnė nacistė ,nei jos įvardinti "nacių padugnės".Jai apibūdinti net žmogiškosios kalbos žodžių...

Muks - na visiškai nebesupratai, kad autorė tai rašo su aiškia (kai kam) įronija......

  Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Kaip LDK valdė rusėnų žemes* - nuoroda: https://infa.lt/146/kaip-ldk-valde-rusenu-zemes/