infa.lt

Kaip LDK valdė rusėnų žemes

Kaip LDK valdė rusėnų žemes

sausio 11
11:022015
sergejus polechovas

Puikiai lietuviškai kalbantis S.Polechovas prisipažino, kad lietuvių kalbą jam buvo lengviau išmokti negu lenkų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Mask­vie­tis is­to­ri­kas Ser­ge­jus Po­le­cho­vas gi­li­na­si į tuos lai­kus, kai Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) val­dė ru­sė­nų že­mes. Jo at­ra­di­mai apie mū­sų ku­ni­gaikš­čių, ypač Vy­tau­to Di­džio­jo, po­li­ti­ką yra nau­jie­na net daug apie sa­vo is­to­ri­ją ži­nan­tiems lie­tu­viams.

Jo­kių lie­tu­viš­kų šak­nų ne­tu­rin­tis S.Po­le­cho­vas dar mo­kyk­lo­je su­si­do­mė­jo LDK is­to­ri­ja. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Mask­vo­je or­ga­ni­zuo­tuo­se kur­suo­se iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą. Da­bar is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­ras, Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kas sta­žuo­to­jas daug lai­ko pra­lei­džia Lie­tu­vos sos­ti­nė­je ir ra­šo moks­li­nį dar­bą apie tai, kaip LDK val­dė ru­sė­nų že­mes.

Pa­klaus­tas, kas lė­mė su­si­do­mė­ji­mą LDK, S.Po­le­cho­vas pa­sa­ko­jo: “Kai ren­giau­si sto­ja­mie­siems eg­za­mi­nams į Mask­vos vals­ty­bi­nį Mi­chai­lo Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­tą, bu­vo sky­rius apie LDK, bu­vo iš­var­dy­ti ku­ni­gaikš­čiai, mies­tai. Ta­čiau mū­sų ru­siš­kuo­se nau­juo­se va­do­vė­liuo­se ta te­ma nie­ko ne­ra­dau. So­viet­me­čiu leis­tuo­se va­do­vė­liuo­se, sie­kiant par­ody­ti dau­gia­tau­tiš­ku­mą, apie LDK po ko­kį pus­la­pį bū­da­vo, bet ne dau­giau. Pra­dė­jau do­mė­tis, skai­ty­ti įvai­rią, tuo me­tu man prie­ina­mą li­te­ra­tū­rą.”

Tre­čia­me kur­se, iš­mo­kus ne tik lie­tu­vių, bet ir len­kų bei vo­kie­čių kal­bas, Ser­ge­jui ta­po prie­ina­mi ke­lių ša­lių ar­chy­vai. Pui­kiai lie­tu­viš­kai kal­ban­tis is­to­ri­kas pri­si­pa­ži­no, kad lie­tu­vių kal­bą jam bu­vo leng­viau iš­mok­ti ne­gu len­kų. “Jos fo­ne­ti­ka la­bai su­nki”, – sa­kė jis ir pri­dū­rė, kad aps­kri­tai Lie­tu­vo­je su vi­sais grei­čiau ran­da kal­bą nei Len­ki­jo­je ar Ber­ly­ne.

S.Po­le­cho­vas pa­brė­žė, kad LDK is­to­ri­ja skir­tin­gai su­vo­kia­ma Lie­tu­vo­je, Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Len­ki­jo­je, Ukrai­no­je. “Vi­sur ta is­to­ri­ja ra­šo­ma pa­gal da­bar­ti­nės tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­tą. O aš kaip tik sten­giau­si sin­te­zuo­ti”, – tei­gė is­to­ri­kas.

foto

S.Polechovas Horodlėje buvo susitikęs su viena žymiausių dabartinių LDK tyrinėtojų Lenkijoje, Jogailaičių universiteto prof. Lidia Korczak. / Asmeninio albumo nuotrauka

Dar stu­di­jų lai­kais Mask­vo­je, Ru­si­jos vals­ty­bi­nė­je vie­šo­jo­je is­to­ri­jos bib­lio­te­ko­je, Ser­ge­jus su­ra­do iki tol is­to­ri­kams ne­ži­notą Teo­do­ro Nar­bu­to is­to­ri­nių do­ku­men­tų ko­lek­ci­jos ap­ra­šy­mą. Tai jį la­bai su­do­mi­no, nes po 1863 me­tų su­ki­li­mo nu­slo­pi­ni­mo T.Nar­bu­to bib­lio­te­ka bu­vo iš­plėš­ta, di­des­nė jos da­lis li­ko Vil­niu­je, du to­mai at­si­dū­rė Lvo­ve, kai kas aps­kri­tai din­go.

Švi­tri­gai­la ne­bu­vo stačiatikis

S.Po­le­cho­vas ra­šė di­ser­ta­ci­ją apie vi­daus ka­rą tarp Švi­tri­gai­los ir Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio, apie de­šimt­me­tį po Vy­tau­to mir­ties. “XV am­žiaus pir­mai­siais de­šimt­me­čiais Lie­tu­vos me­tri­kos dar ne­bu­vo, ak­tų ori­gi­na­lų ir nuo­ra­šų iš­li­ko ne taip jau daug, ta­čiau yra ne­ma­žai po­li­ti­nės ko­res­pon­den­ci­jos, iš ku­rios daug ką ga­li­ma su­ži­no­ti. Svar­biau­sia ko­res­pon­den­ci­jos da­lis šiuo me­tu sau­go­ma Ber­ly­ne”, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Ga­vęs sti­pen­di­ją iš Vo­kie­ti­jos Ger­dos Hen­kel fon­do, ap­va­žia­vo Vo­kie­ti­ją, Len­ki­ją, Lie­tu­vą. Jo ty­ri­mai nu­ste­bi­no ir pa­tį is­to­ri­ką, tai nau­ja bu­vo ir ko­le­goms iš Lie­tu­vos. “Il­gai ma­ny­ta, kad Švi­tri­gai­la bu­vo va­di­na­mo­sios ru­sė­niš­ko­sios, sta­čia­ti­kiš­kos par­ti­jos va­das. Bal­ta­ru­siai ir ukrai­nie­čiai mėgs­ta teig­ti, kad jis bu­vo pri­ėmęs sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mą, pa­krikš­ty­tas pa­gal sta­čia­ti­kių apei­gas. Ta­čiau tai ne­tie­sa, šal­ti­niai to ne­pat­vir­ti­no, – tei­gė is­to­ri­kas. – Iš­siaiš­ki­nau, kad Švi­tri­gai­la vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo la­bai pa­mal­dus ka­ta­li­kas. Ra­dau iš kur ki­lu­si ta teo­ri­ja, ne­va jis ta­po sta­čia­ti­kiu.”

Anot S.Po­le­cho­vo, XVIII am­žiu­je is­to­ri­jos šal­ti­nių lei­dė­jai vie­nuo­liai pi­jo­rai iš Len­ki­jos pa­da­rė klai­dą, o vė­liau vi­si ja rė­mė­si. “Pi­jo­rai ne taip su­pra­to vie­ną XVI am­žiaus do­ku­men­to vie­tą. Kab­le­lio trū­ku­mas do­ku­men­tuo­se Švi­tri­gai­lą “pa­da­rė” sta­čia­ti­kiu, – tvir­ti­no Ser­ge­jus. – Ta­me XVI am­žiaus do­ku­men­te bu­vo ra­šo­ma apie Švi­tri­gai­los, Le­vo ir ki­tų ku­ni­gaikš­čių do­ku­men­tus. Kai tarp Švi­tri­gai­los ir Le­vo bu­vo pa­mirš­ta pa­dė­ti kab­le­lį, ma­ny­ta, kad Le­vas – tai Švi­tri­gai­los krikš­to var­das. Pa­aiš­kė­jo, kad čia kal­ba­ma apie XIII am­žiu­je Vo­ly­nė­je gy­ve­nu­sį ku­ni­gaikš­tį Le­vą Da­ni­lo­vi­čių. Ka­dan­gi Švi­tri­gai­la tu­rė­jo ka­ta­li­kiš­ką krikš­to var­dą – Bo­les­lo­vas, XVIII am­žiu­je is­to­ri­kas Ado­mas Na­ru­še­vi­čius su­pra­to, kad čia pa­mi­nė­tas jau sta­čia­ti­kiš­kas jo krikš­to var­das – Le­vas.”

To­liau šią teo­ri­ją iš­plė­to­jo Ru­si­jos šal­ti­nių lei­dė­jas sta­čia­ti­kių šven­ti­kas Ioa­nas Gri­go­ro­vi­čius. Taip ir nu­sis­to­vė­jo šal­ti­niuo­se tei­gi­nys, esą Švi­tri­gai­la bu­vo ta­pęs sta­čia­ti­kiu. Ypač tai daž­nai mi­ni­ma ukrai­nie­čių, bal­ta­ru­sių is­to­riog­ra­fi­jo­se. Ser­ge­jaus tei­gi­mu, vi­si ra­šo, bet ne­nu­ro­do, kuo re­mia­si taip teig­da­mi.

Po Vy­tau­to mir­ties at­ėjęs į val­džią Švi­tri­gai­la ne­kei­tė sa­vo di­džia­ku­ni­gaikš­tiš­kos ap­lin­kos. Iš pra­džių rė­mė­si tais žmo­nė­mis, ku­riuos “pa­vel­dė­jo” iš Vy­tau­to. “Kai di­džiai da­liai šių žmo­nių ne­pa­ti­ko jo po­li­ti­ka, ma­no nuo­mo­ne, san­ty­kiai su Len­ki­ja, jie jį nu­ver­tė nuo sos­to, – pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus. – Jis iš­sau­go­jo tam ti­kras po­zi­ci­jas kaip įtei­sin­tas val­do­vas ru­sė­niš­ko­se že­mė­se. Jam ši­to­se že­mė­se ne­rei­kė­jo kaip nors “iš nau­jo” įsit­vir­tin­ti, o tik gin­tis. Įsit­vir­tin­ti rei­kė­jo ne­ti­kė­tai iš­kel­tam Žy­gi­man­tui Kęs­tu­tai­čiui, ku­ris vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­do Vy­tau­to še­šė­ly­je.”

Is­to­ri­kas sa­vo dar­be nag­ri­nė­jo, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis nau­do­jo­si vie­nas ir ki­tas, ir kuo vis­kas bai­gė­si. Pa­sak jo, abu Lie­tu­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai (taip jie vie­nas ki­tą ti­tu­la­vo tar­pu­sa­vio ko­vos me­tu) da­li­jo že­mes, vals­tie­čius ir pri­vi­le­gi­jas, ban­dė pa­veik­ti prieš­inin­ko sto­vyk­lą as­me­ni­niais kon­tak­tais, sten­gė­si iš­nau­do­ti tie­sio­gi­nę są­jun­gi­nin­kų (Len­ki­jos, Vo­kie­čių or­di­no ir ki­tų) pa­gal­bą, taip pat ir ka­ri­nę kon­junk­tū­rą.

“Švi­tri­gai­la tu­rė­jo daug iš­tek­lių su­sig­rą­žin­ti sos­tą,

paveikslėlis

Su kolega iš Baltarusijos Aliaksandru Hruša (kairėje) Sergejus publikavimui rengia Polocko dokumentus, kurie turėtų būti įdomūs ir lietuviams.

ta­čiau jų taip ir ne­iš­nau­do­jo. Be to, sa­vo ne­ap­gal­vo­tais veiks­mais at­stū­mė ne­ma­žai ša­li­nin­kų, – tei­gė S.Po­le­cho­vas. – Skai­tant jo su­si­ra­ši­nė­ji­mą su Vo­kie­čių or­di­no par­ei­gū­nais su­si­da­ro įspū­dis, kad jis per vi­są ri­va­li­za­ci­jos su Vy­tau­tu lai­ką ne­išau­go į sa­va­ran­kiš­ką po­li­ti­ką. Ta­čiau man bu­vo svar­biau­sia nu­sta­ty­ti, kad vi­daus ka­ras po Vy­tau­to mir­ties ne­bu­vo re­li­gi­nis ar­ba tau­ti­nis konf­lik­tas, kaip tei­gė moks­li­nin­kai. Ne­pai­sy­da­mi val­do­vo ka­ta­li­kiš­ku­mo, jo pa­val­di­niai ru­sė­nai ko­vo­jo už jo tei­ses į Vil­niaus ir Tra­kų sos­tą. Tai lė­mė ma­no su­si­do­mė­ji­mą ru­sė­niš­kų že­mių in­teg­ra­ci­jos į LDK prob­le­ma.”

Vy­tau­to po­li­ti­kos naujovės

Šiuo me­tu S.Po­le­cho­vas sta­žuo­ja­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­te pas pro­fe­so­rių Rim­vy­dą Pe­traus­ką. Jo ty­ri­mų te­ma – LDK ru­sė­niš­kų že­mių val­dy­mo sis­te­ma XIV-XV am­žiais. Kaip pa­žy­mė­jo is­to­ri­kas, ry­tų sla­vų ir len­kų is­to­riog­ra­fi­jo­je ver­ti­nant Lie­tu­vos ir ru­sė­niš­kų že­mių san­ty­kius daž­niau­siai pa­brė­žia­mas konf­lik­ti­nis mo­men­tas. “Rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kaip tos ru­sė­niš­kos že­mės bu­vo in­teg­ruo­ja­mos į LDK. Kad to­kia in­teg­ra­ci­ja bu­vo, ro­do XV am­žiaus pa­bai­gos ir XVI am­žiaus pra­džios ka­rai su Mask­va. To­li gra­žu ne vi­si vie­ti­niai ru­sė­nai sta­čia­ti­kiai no­rė­jo pa­klus­ti Mask­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio val­džiai”, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. Is­to­ri­kui bu­vo įdo­mu iš­siaiš­kin­ti, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ga­lė­jo nau­do­tis Lie­tu­vos val­do­vai, ne­tu­rė­da­mi nei re­gu­lia­rios ka­riuo­me­nės, nei po­li­ci­jos, nei šiuo­lai­ki­nio biu­ro­kra­ti­nio apa­ra­to. Taip pat įdo­mu, kaip jie ga­lė­jo in­teg­ruo­ti to­li­mas že­mes į bend­ros vals­ty­bės struk­tū­ras, kai dar ne­bu­vo pa­pli­tęs raš­tas. Kas pa­trauk­da­vo ru­sė­nus?

“Tai su­dė­tin­gas klau­si­mas, – sa­kė S.Po­le­cho­vas. – Iš pra­džių, XIII-XIV am­žiu­je, ru­sė­nai fak­tiš­kai ne­tu­rė­jo ki­tos iš­ei­ties. Jei lie­tu­vių ant­puo­liai ne­si­liau­ja, jei­gu vis puo­la, vis tiek ga­lų ga­le pa­klu­si to­kiam ku­ni­gaikš­čiui. Tie­sa, bu­vo ir di­nas­ti­nių san­tuo­kų, ku­rios il­gai­niui da­ry­da­vo lie­tu­vį ku­ni­gaikš­tį “sa­vą”. Ta­čiau bu­vo ir ki­to­kių prie­mo­nių. Jos skir­tin­gos. Ta­čiau svar­bu, kad lie­tu­vių ku­ni­gaikš­čiai, at­ėję į ru­sė­nų že­mes, so­cia­li­nė­je plot­mė­je daug ko ne­kei­tė.”

XIV am­žius men­kai nu­švies­tas šal­ti­nių – ma­žai do­ku­men­tų, kro­ni­kų, me­traš­čių. Ta­čiau ži­no­ma vie­na Vy­tau­to re­for­mų – vie­ti­niams ba­jo­rams ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ru­sio­je jis pra­dė­jo da­ly­ti že­mes. Tai bu­vo nau­jo­vė. Ir ji ba­jo­rams tu­rė­jo pa­tik­ti.

Ne­trė­mė vie­ti­nės diduomenės

Pa­klaus­tas, ar LDK te­ri­to­ri­jos dy­dis ga­lė­jo da­ry­ti įta­ką Vy­tau­to po­li­ti­kai (per di­de­lė te­ri­to­ri­ja, kad vi­sur bū­tų ga­li­ma įves­ti sa­vo tvar­ką ir kon­tro­liuo­ti), Ser­ge­jus sa­kė, kad taip bu­vo tik iš da­lies. “No­rė­da­mi su­pras­ti tu­ri­me pa­ly­gin­ti. Pa­vyz­džiui, Mask­vos vals­ty­bė XV am­žiaus an­tro­je pu­sė­je ir­gi bu­vo ne­ma­ža. Ir vis tiek Mask­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai nau­do­jo­si to­kio­mis prie­mo­nė­mis, ku­rių LDK ne­bu­vo. XV am­žiaus pa­bai­go­je ir XVI am­žiaus pra­džio­je bu­vo pra­kti­kuo­ja­mas prie­var­ti­nis vie­ti­nės aukš­tuo­me­nės, di­duo­me­nės per­kė­li­mas gy­ven­ti ki­tur, į ša­lies gi­lu­mą, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – Taip bu­vo po Nau­gar­do, Psko­vo, Smo­lens­ko pri­jun­gi­mo prie Mask­vos. Vie­ti­niai ba­jo­rai iš ši­tų mies­tų bu­vo iš­siųs­ti į vals­ty­bės gi­lu­mą, o į šiuos mies­tus – mask­vie­čiai.”

Koks to­kios prie­var­tos tiks­las? Tuo siek­ta nau­jas te­ri­to­ri­jas ap­gy­ven­din­ti iš­ti­ki­mais žmo­nė­mis, kad ten ne­lik­tų ele­men­to, ku­ris bū­tų iš­sau­go­jęs ry­šį su gim­tuo­ju kraš­tu. LDK to­kių per­kė­li­mų ne­prak­ti­ka­vo. Kaip pa­brė­žė S.Po­le­cho­vas, vie­ti­niams po­li­tiš­kai ak­ty­viems sluoks­niams to­liau bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti jų re­gio­nų, mies­tų vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me, su­si­rin­ki­muo­se.

Anot is­to­ri­ko, že­mes­nių sluoks­nių Mask­vos di­die­ji ku­ni­gaikš­čiai ne­per­kel­da­vo, tik di­duo­me­nę. “Pa­vyz­džiui, apie tai by­lo­ja vie­nas XVI am­žiaus ket­vir­to de­šimt­me­čio Psko­vo do­ku­men­tas. Į LDK at­vy­kę žmo­nės iš Psko­vo tei­gė, kad vie­ti­nių di­džių­jų ba­jo­rų Psko­ve ne­li­ko, o tik va­di­na­mie­ji juo­die­ji žmo­nės, ama­ti­nin­kai. Jie vis su­si­rink­da­vo į su­si­rin­ki­mus, kaip ir prieš Psko­vo ne­prik­lau­so­my­bės pa­nai­ki­ni­mą, – pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus. – Taip si­tua­ci­ja at­ro­dė Mask­vos vals­ty­bė­je. O LDK do­ku­men­tuo­se daž­nai teig­ta, kad žmo­nės “no­ri gy­ven­ti pa­gal se­no­vę”. O kas yra “se­no­vė”? Se­no­ve žmo­nės lai­ky­da­vo Vy­tau­to, Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio lai­kus. Įdo­mu, kad LDK ru­sė­nai sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą aso­ci­ja­vo su šiais val­do­vais.”

Sta­čia­ti­kių integracija

Jau pus­me­tį ty­ri­nė­jan­tis LDK ru­sė­niš­kų že­mių val­dy­mo sis­te­mą S.Po­le­cho­vas pri­si­pa­ži­no, kad jam nau­jie­na bu­vo Vy­tau­to po­li­ti­ka Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios at­žvil­giu. “Ry­tų sla­vų is­to­riog­ra­fi­jo­je ne­pas­te­bė­tas mo­men­tas – Vy­tau­to pa­stan­gos Sta­čia­ti­kių baž­ny­čią in­teg­ruo­ti į LDK. Įpras­ta teig­ti, kad Vy­tau­tas rė­mė ka­ta­li­kus. Ta­čiau ati­džiau žvel­giant į jo po­li­ti­ką ma­ty­ti, kad jis ne­bu­vo toks sta­čia­ti­kių prieš­inin­kas, ko­kį jį pie­šia ry­tų sla­vų is­to­riog­ra­fi­ja, o sten­gė­si pa­nau­do­ti jų baž­ny­čią sa­vo po­li­ti­niams tiks­lams, – tei­gė Ser­ge­jus. – Dėl to tu­rė­jo iš­ti­ki­mų žmo­nių vys­ku­pi­jo­se. O nuo vys­ku­po ir ku­ni­gų daug kas pri­klau­sė vie­ti­nia­me gy­ve­ni­me, pa­vyz­džiui, vys­ku­pas da­ly­vau­da­vo prie­sai­ko­je val­do­vui, ga­lė­jo nuo jos at­leis­ti. Tiek cerk­vę, tiek baž­ny­čią vi­si lan­ky­da­vo. Dar Eu­ro­pos tė­vu va­di­na­mas Ka­ro­lis Di­dy­sis pui­kiai su­pra­to baž­ny­čios svar­bą sa­vo im­pe­ri­jai. Ne tik pa­skir­tas vie­ti­nin­kas bu­vo svar­bus.”

Daž­nai tei­gia­ma, kad Vy­tau­tas pa­ša­li­no sri­ties ku­ni­gaikš­tys­tes ir vi­sur vie­ti­nin­kais pa­sky­rė sa­vus lie­tu­vius. Ta­čiau vie­ti­nin­kas pats nie­ko lem­ti ne­ga­lė­jo. Pa­sak is­to­ri­ko, net ke­le­tas do­ku­men­tų iš Po­loc­ko že­mės liu­di­ja, kad vie­ti­nin­kas ne­iš­ma­nė nu­sis­to­vė­ju­sios tvar­kos. Jis kreip­da­vo­si į vie­ti­nius ba­jo­rus, mies­tie­čius. “Ga­na daž­nai Vy­tau­to lai­kais vie­ti­nin­kais tap­da­vo sta­čia­ti­kiai ku­ni­gaikš­čiai, jie bu­vo pri­pa­žįs­ta­mi vie­ti­nio eli­to, – kal­bė­jo Ser­ge­jus. – Ryš­kiau­sias pa­vyz­dys, ma­no gal­va, tai ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Al­šė­niš­kis. Jis lie­tu­vių kil­mės, iš Al­šė­nų, da­bar­ti­nės Bal­ta­ru­si­jos, sta­čia­ti­kis, Vy­tau­to bend­ra­žy­gio Jo­no Al­gi­man­tai­čio sū­nus. Do­ku­men­tuo­se jis va­di­na­mas vie­ti­nin­ku ar­ba vai­va­da Ki­je­ve, o vie­tos gy­ven­to­jai jį lai­kė sa­vo ku­ni­gaikš­čiu, Ki­je­vo ku­ni­gaikš­čiu.”

Anot pa­šne­ko­vo, Vy­tau­tas ne kar­tą ap­lan­kė stam­biau­sius sa­vo vals­ty­bės cen­trus.

“Tie­sa, ne taip daž­nai jis ten bū­da­vo, kaip Len­ki­jos ka­ra­lius

dokumentas

Mokslininkai nelengvai perskaito vokiečių-žemaičių tarme surašytus Polocko dokumentus. Šiame dokumente aprašyta, kur važiuoti kilus prekybiniams konfliktams – iš pradžių pas Vytautą, o jei nepavyks – pas Krokuvos karalių.

sa­vo že­mė­se, bet po ke­lis kar­tus yra lan­kę­sis Po­loc­ke, Smo­lens­ke, Vo­lui­nė­je, Ki­je­ve, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – O svar­biau­sia, jog jau tuo me­tu šal­ti­niai liu­di­ja, kad vie­tos gy­ven­to­jai kreip­da­vo­si į Vy­tau­tą. Tai ne­gir­dė­tas, ne­pap­ras­tas da­ly­kas. Juk rei­kė­jo ne­ma­žai lė­šų bū­riui jų at­sto­vų nu­kak­ti pas val­do­vą ir įteik­ti jam do­va­nų, va­di­na­mų “če­lo­bit­je”. Do­va­nos bu­vo bū­ti­na krei­pi­mo­si su pra­šy­mu są­ly­ga. Bet žmo­nės vis tiek va­žia­vo pas jį.”

Ne­skelb­ti Po­loc­ko dokumentai

S.Po­le­cho­vas, kar­tu su mask­vie­čiais ir bal­ta­ru­siais is­to­ri­kais ren­gian­tis nau­ją Po­loc­ko XIII-XV am­žiaus do­ku­men­tų lei­di­mą, pa­sa­ko­jo, kad daž­nai vie­nas do­ku­men­tas su­tei­kia vi­są gy­ve­ni­mo pa­no­ra­mą.

“Yra daug įdo­mių do­ku­men­tų, ku­rie iki šiol ne­bu­vo skelb­ti. Ta­čiau juos su­nku su­pras­ti, nes jie su­ra­šy­ti va­di­na­mą­ja vo­kie­čių-že­mai­čių tar­me. Net da­bar­ti­niai vo­kie­čiai, rim­ti moks­li­nin­kai vos su­pran­ta, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. – Pa­vyz­džiui, yra iš­li­kęs la­bai įdo­mus vie­no vo­kie­čio pirk­lio iš Po­loc­ko laiš­kas į jo me­tro­po­li­ją, į Ry­gą. Ap­ra­šy­da­mas įvy­kius Po­loc­ke jis mi­ni, kad Vy­tau­tas iš ten at­šau­kė sa­vo vie­ti­nin­ką lie­tu­vį Man­gir­dą ir pa­siun­tė nau­ją vie­ti­nin­ką, ku­ris yra Vy­tau­tie­nės gi­mi­nai­tis, ku­ni­gaikš­tis, sta­čia­ti­kis.”

Ki­tas in­tar­pas ta­me pa­čia­me laiš­ke – ne ma­žiau įdo­mus. Ja­me ra­šo­ma, kad no­rint iš­spręs­ti ko­kį nors pre­ky­bi­nį konf­lik­tą rei­kia va­žiuo­ti pas Vy­tau­tą, o jei­gu ten ne­pa­vyks, ta­da pas Kro­ku­vos ka­ra­lių. “Laiš­kas ra­šy­tas 1399 me­tais, li­kus trims sa­vai­tėms iki mū­šio prie Vorsk­los, pra­ėjus ke­le­tui mė­ne­sių po Sa­ly­no su­tar­ties, ku­rią su­da­rant (bet ne pa­čio­je su­tar­ty­je) Vy­tau­tas bu­vo pa­skelb­tas Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi, – pa­sa­ko­jo S.Po­le­cho­vas. – Mes ma­to­me, kaip šie šal­ti­niai prieš­ta­rau­ja pa­pli­tu­siai teo­ri­jai, kad tuo me­tu Vy­tau­tas konf­lik­ta­vo su Jo­gai­la, kad sa­va­va­liš­kai pa­sis­kel­bė Lie­tu­vos ka­ra­liu­mi. Čia net užuo­mi­nos nė­ra apie ko­kius nors ne­su­ta­ri­mus. Juk pirk­liai tu­rė­jo ži­no­ti, kur jiems vyk­ti rei­ka­lui esant.” Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, tai įro­do dar vie­ną as­pek­tą, ku­ris ne­ži­nia ko­dėl ne­la­bai do­mi­na lie­tu­vių is­to­ri­kus – Len­ki­jos ka­ra­liaus ir Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ku­ni­gaikš­čio Vla­dis­lo­vo Jo­gai­los vaid­me­nį val­dant LDK. “Tie­sa, net ir len­kų is­to­ri­kai tai dar tik pra­de­da nag­ri­nė­ti iš­sa­miai”, – pri­dū­rė S.Po­le­cho­vas.

Is­to­ri­kas ap­gai­les­ta­vo, kad dėl moks­lų re­for­mos Ru­si­jo­je ne­aiš­ku, ka­da bus iš­leis­tas jo su ko­le­go­mis ren­gia­mas Po­loc­ko do­ku­men­tų rin­ki­nys. “O šal­ti­niai la­bai svar­būs, nie­kam ne­ži­no­mi. Lie­tu­viams vis­kas, kas juo­se ra­šo­ma, tu­rė­tų bū­ti įdo­mu, – sa­kė jis. – Jau at­li­ko­me di­des­nę dar­bo da­lį – su­rin­ko­me teks­tus, da­lį iš­ver­tė­me iš vo­kie­čių ir lo­ty­nų kal­bų į ru­sų, ta­čiau bai­gė­si pi­ni­gai. Pa­pra­šė­me pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ki­tiems do­ku­men­tams iš­vers­ti, ori­gi­na­lams ap­ra­šy­ti, ko­men­ta­rams pa­pil­dy­ti ir kny­goms iš­spaus­din­ti (nu­ma­ty­ti bent jau du to­mai), bet ne­ži­no­me, ar gau­si­me.”

Konf­lik­tas su Konstantinopoliu

1406 me­tais, mi­rus me­tro­po­li­tui Kip­ri­jo­nui, tarp Mask­vos ir Ki­je­vo ki­lo gin­čas, kas tu­ri tap­ti nau­ju sta­čia­ti­kių me­tro­po­li­tu ir kur jis tu­rė­tų re­zi­duo­ti. Anks­čiau me­tro­po­li­tas Kip­ri­jo­nas te­ri­to­ri­jas su­ge­bė­jo jung­ti. Kaip pa­sa­ko­jo Ser­ge­jus, po jo mir­ties Vy­tau­tas sa­vo kan­di­da­tą, Po­loc­ko vys­ku­pą grai­ką Teo­do­si­jų pa­siun­tė į Kons­tan­ti­no­po­lį, Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios cen­trą, ti­kė­da­ma­sis, kad pa­triar­chas jį pa­skirs vi­sos Ru­sios me­tro­po­li­tu.

žemėlapis

LDK buvo integravusi daug rusėniškų žemių. | Valdovų rūmų archyvo nuotrauka

“Pa­triar­chas to ne­pa­da­rė, pa­sky­rė pro­mask­vie­tiš­ką kan­di­da­tą Fo­ti­jų, ir­gi grai­ką, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas. – Ta­da Vy­tau­tas su­kvie­tė su­va­žia­vi­mą. LDK ir Len­ki­jos ka­ra­lys­tės ru­sė­niš­kų že­mių sta­čia­ti­kių vys­ku­pai Lie­tu­vos me­tro­po­li­tu iš­rin­ko Gav­ri­ji­lą Gri­ga­lių Camb­la­ką. Yra iš­li­kęs raš­tas, ku­ria­me dės­to­mos prie­žas­tys, ko­dėl ski­ria­mas at­ski­ras me­tro­po­li­tas. Bu­vo la­bai įtemp­ta pa­dė­tis. Iš pra­džių dėl to Vy­tau­tas bu­vo pa­te­kęs į konf­lik­tą su Kons­tan­ti­no­po­liu. Lie­tu­vos val­do­vas sa­vo po­li­ti­niams tiks­lams pa­siek­ti nau­do­jo­si sta­čia­ti­kių re­to­ri­kos, ka­no­ni­nės tei­sės tra­di­ci­jo­mis, se­nai­siais Ru­sios me­traš­čiais.”

S.Po­le­cho­vo tei­gi­mu, dar vie­nas ryš­kus Vy­tau­to ir Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios hie­rar­cho bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys – bū­si­mas me­tro­po­li­tas Ge­ra­si­mas. Jis Vy­tau­to lie­pi­mu bu­vo pa­da­ry­tas Smo­lens­ko vys­ku­pu. Ten Ge­ra­si­mas su­kū­rė Vy­tau­to pa­gy­ri­mo kū­ri­nį. “Jis bu­vo prie­ina­mas ir su­pran­ta­mas ru­sė­nams, bent jau in­te­lek­tua­lams. Ir kū­ri­nys da­rė įta­ką, – sa­kė is­to­ri­kas. – Pa­vyz­dys iš vė­ly­ves­nių lai­kų – 1485 me­tais Smo­lens­ko vys­ku­pas Joa­ki­mas vie­na­me do­ku­men­te fi­gū­ruo­ja kaip lie­tu­vio ka­ta­li­ko Jur­gio Rad­vi­los krikš­ta­tė­vis. Jo tė­vas Mi­ka­lo­jus tuo me­tu bu­vo Smo­lens­ko vai­va­da. Aki­vaiz­du, kad vai­va­da, nors ir bū­da­mas ka­ta­li­kas, sten­gė­si ras­ti bend­rą kal­bą su sta­čia­ti­kių hie­rar­chu.”

Pa­klaus­tas, kaip LDK ty­ri­nė­to­jas ga­li api­bū­din­ti Vy­tau­to po­li­ti­ką ru­sė­nų že­mė­se, ar ji bu­vo de­mo­kra­tiš­ka, S.Po­le­cho­vas pa­aiš­ki­no:

“Tuo me­tu ne­bu­vo de­mo­kra­ti­jos są­vo­kos, to­dėl ir jo po­li­ti­ką va­din­ti de­mo­kra­tiš­ka nė­ra ko­rek­tiš­ka. Ir aps­kri­tai ta­riant, Vy­tau­tas ne­bu­vo li­be­ra­lus. Kai rei­kė­jo, ga­lė­jo ir gal­vą ku­ni­gaikš­čiui nu­kirs­ti, ir į ka­lė­ji­mą kaip Švi­tri­gai­lą pa­siųs­ti. Ta­čiau jo po­li­ti­ka bu­vo ga­na ap­gal­vo­ta. Su­nku pa­sa­ky­ti, ko­dėl jis mo­kė­jo tai, ko ne­mo­kė­jo jo įpė­di­niai. Kol kas ap­si­ri­bo­siu kons­ta­ta­vi­mu, kad jie Vy­tau­tui ne­pri­ly­go.”

Jūratė MIČIULIENĖ

lzinios.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar sutinkate, kad mokyklose vaikai neturėtų naudotis telefonais?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Apklausa

Už kurį kandidatą balsuotumėte Lietuvos prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
  Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

Arvydas Daunys. Jeigu būčiau visagalis arba, kaip išsaugoti Žemę

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kas yra magas? (4)

Kas yra magas? (4)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  P. Gražulis: „galimai neteisėti Dalios Grybauskaitės veiksmai sudaro prielaidas abejoti rinkimų teisėtumu ir legitimumu“

P. Gražulis: „galimai neteisėti Dalios Grybauskaitės veiksmai sudaro prielaidas abejoti rinkimų teisėtumu ir legitimumu“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Neteisėtas Seimas. Seimo konservatoriai ir kandidatė į prezidentus abejoja Seimo komisijos veiklos teisėtumu

Neteisėtas Seimas. Seimo konservatoriai ir kandidatė į prezidentus abejoja Seimo komisijos veiklos teisėtumu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Mindaugas Puidokas: „Koks mano planas Lietuvai – „slaptas“ ar vertybinis?“

Mindaugas Puidokas: „Koks mano planas Lietuvai – „slaptas“ ar vertybinis?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Gerti meta visi. Kai kurie suspėja tą padaryti dar būdami gyvi. Anekdotai

Gerti meta visi. Kai kurie suspėja tą padaryti dar būdami gyvi. Anekdotai

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kas yra magas? (3)

Kas yra magas? (3)

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Nuomonių diktatūra ir Snaigių karta kaip nauja žmonių rūšis

Nuomonių diktatūra ir Snaigių karta kaip nauja žmonių rūšis

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

Rolandas Paksas. Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Žurnalisto Andriaus Tapino skundą prieš Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nagrinės teismas

Žurnalisto Andriaus Tapino skundą prieš Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nagrinės teismas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  A. Veryga pasisako už mirties bausmės panaikinimą pasaulyje net dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų

A. Veryga pasisako už mirties bausmės panaikinimą pasaulyje net dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  M. Puidokas siūlo vienytis, o A. Juozaitis sako, jog nėra apie ką kalbėtis

M. Puidokas siūlo vienytis, o A. Juozaitis sako, jog nėra apie ką kalbėtis

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Gabrielius Landsbergis: „Paklauskite Jevgenijos Markovnos“

Gabrielius Landsbergis: „Paklauskite Jevgenijos Markovnos“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Ar verta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir remti prof. V. Radžvilo Visuomeninį rinkimų komitetą?

Ar verta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir remti prof. V. Radžvilo Visuomeninį rinkimų komitetą?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Juozaitis ir Vytautas Radžvilas susitarė EP ir prezidento rinkimų klausimu

Arvydas Juozaitis ir Vytautas Radžvilas susitarė EP ir prezidento rinkimų klausimu

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Man ne gėda būti iš kaimo

Man ne gėda būti iš kaimo

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Patys plaukit savo indus

Patys plaukit savo indus

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  G. Landsbergis atsisako atsakyti į Seimo komisijos klausimus įvardindamas jos veiklą, kaip galimai neteisėtą

G. Landsbergis atsisako atsakyti į Seimo komisijos klausimus įvardindamas jos veiklą, kaip galimai neteisėtą

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Ar išnaudosime galimybę, kuri nepasikartos?

Algimantas Rusteika. Ar išnaudosime galimybę, kuri nepasikartos?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Referendumas dėl dvigubos pilietybės, pasak V. Pranckiečio – šimtmečio idėja Lietuvai

Referendumas dėl dvigubos pilietybės, pasak V. Pranckiečio – šimtmečio idėja Lietuvai

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kas yra magas? (2)

Kas yra magas? (2)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Konservatorių hierarchai siekia savivaldą vėl suvaryti į partinį „dvarą“

Rolandas Paksas. Konservatorių hierarchai siekia savivaldą vėl suvaryti į partinį „dvarą“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  D.Šakalienė tvirtina, esą R. Karbauskis sąmoningai nori sukliudyti tinkamai dalyvauti procese išmanantiems praktikams

D.Šakalienė tvirtina, esą R. Karbauskis sąmoningai nori sukliudyti tinkamai dalyvauti procese išmanantiems praktikams

atsiliepimų 9Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

KAŽKAS NEĮTIKĖTINO, NES JUK NE VISOS RELIGIJOS TURI božnyčias :)...

Pvz. lazdomis per kulnus labai padėtų pasiekti nušvitimą....

Manau, kad visada verta rinktis patikimus siuntų gabenimo profesionalus siuskpigiau.lt/pristatymo-regionai/europa/siuntu-pristatymas-i-danija, ne visada geresnę kainą siūlantys...

Na kaip straipsnio pirminį šaltinį reiktų nurodyti Giedriaus Drukteinio svetainę Elegancija eu: ...

O jei pusė šeimos airijose ir vis tiek už Šimonytę - gal taip jiems ir...

Absoliuti tiesa. kaip į akį Ir dėl Šimonytės,...

Andriui, jūs būtumėt teisus tuo atveju, jei internete nebūtų skelbiama daugybės žmonių(tūkstančių) liudijimų, kurie...

Kokia tauta, tokia ir valdžia. Jei neuronų jungtys aptarnauja tik sąlyginius refleksus, tai bus gerai...

Gal jau tik nenusišnekėkit apie skiepus. Ar jūs aiškinate programuotojui kaip jam dirbti? Ar jūs...

El džy by ty kovojo už laisvą(nepadorų, netinkamą) elgesį publikoje, o dabar riaušininkai tapo matyt...

Na jis kilovatvalandžių iš Baltarudijos ir Ignalinos atominės biznio prisikišo pilnas kišenes ir čemodanus ir...

Tuo klausimu visiškai sutinku su Pietru,nes tuoj po rezultatų paskelbimo Šimašius viešai padėkojo prezidentei.Tai ne...

Šlykštūs neteisėti konservatoriai. Prieš prokurorus ir teisėjus jiems aiškintis reikia...

  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Kaip LDK valdė rusėnų žemes* - nuoroda: https://infa.lt/146/kaip-ldk-valde-rusenu-zemes/