infa.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristato šeimos politikos priemonių paketą, kuriam įgyvendinti reikia beveik 770 mln. eurų. Paketą sudaro devynios priemonės, iš kurių trys yra naujos, o kitos reikšmingai tobulinamos ir išplečiamos.

Siūlomų pokyčių tikslas yra užtikrinti didesnį šeimų finansinį saugumą ir sudaryti geresnes sąlygas derinti šeimą ir darbą, įsigyti būstą, pasiruošti mokyklai, užtikrinti vaikų užimtumą. Taip pat siūlomos naujos priemonės iš emigracijos grįžtančioms šeimoms.

Kitaip nei dabartinė sistema, kurioje didžiausia valstybės pagalba šeimoms koncentruojasi pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais, naujasis paketas aprėpia gerokai ilgesnį laikotarpį – nuo būsto įsigijimo iki vaikų mokymosi vyresnėse klasėse.

„Ši Vyriausybė imasi sprendimų, kad gimstamumo ir šeimos politikos klausimai pagaliau būtų sprendžiami nuosekliai ir kompleksiškai, o šeimos sulauktų paramos visais vaiko auginimo etapais – nuo vaiko gimimo iki brandos. Pernelyg ilgai šiems klausimams trūko nuoseklaus dėmesio, o sprendimai buvo fragmentiški. Užtikrinsime didesnį dėmesį tiek pirmiesiems rūpesčiams vaiko kūdikystėje, tiek mokyklos etapui, tiek derinant šeimos ir karjeros galimybes bei įsigyjant pirmąjį būstą“, – teigia Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Šeimos politikai reikia ne pavienių priemonių, o tarpusavyje derančių ir ilgalaikį poveikį turinčių sprendimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, valstybės rūpestis neturi apsiriboti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – ji turi nuosekliai lydėti šeimą visais vaikų auginimo etapais.

„Šeimoms svarbu žinoti, kad pagalbos sulauks ne tik gimus vaikui, bet ir jam augant, pradėjus lankyti mokyklą ar įžengus į paauglystę. Siekiame ne trumpalaikio efekto, o ilgalaikio poveikio: kad tėvai galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, o vaikai turėtų geresnes galimybes augti ir mokytis. Tai ne tik pagalba šiandien, bet ir daugiau saugumo dėl rytojaus“, – sako Inga Ruginienė.

Didesnės ir lankstesnės vaiko priežiūros išmokos

Numatoma didinti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir suteikti šeimoms daugiau lankstumo, pasirenkant vaiko priežiūros laikotarpį.

Siūloma, kad, pasirinkus 18 mėnesių alternatyvą, būtų mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka (kuri atitinka 100 proc. „į rankas“, kai kasmėnesinis darbo užmokestis yra vienodas ir neviršija lubų), o pasirinkus 24 mėnesių alternatyvą – atitinkamai 60 proc. ir 45 proc. (kuri atitinka 77 ir 58 proc. „į rankas“, kai kasmėnesinis darbo užmokestis yra vienodas ir neviršija lubų). Taip pat būtų didinamos vaiko priežiūros ir tėvystės išmokų lubos nuo 2 iki 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Kartu siūloma išmokas mokėti dienomis – 495 arba 675 dienas (iš jų po 62 dienas kiekvienam iš tėvų priklausys neperleidžiami mėnesiai), jų nebesiejant su konkrečiu vaiko amžiumi. Šiomis dienomis tėvai galėtų pasinaudoti iki vaikui sukaks treji metai. Taip sprendžiama neišnešiotų kūdikių tėvams aktuali išmokų problema ir suteikiama daugiau lankstumo derinti darbą ir šeimą.

Priemonei įgyvendinti reikia 123,6 mln. eurų.

Didesnė ligos išmoka prižiūrint sergantį vaiką

Siūloma didinti ligos išmoką tėvams, slaugantiems sergantį vaiką, iki 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (kuri atitinka 100 proc. „į rankas“, kai kasmėnesinis darbo užmokestis yra vienodas ir neviršija lubų). Tikimasi, kad tai sumažins šeimų pajamų netekimą tuo laikotarpiu, kai vienas iš tėvų priverstas likti namuose prižiūrėti sergantį vaiką.

Priemonės poreikis siekia 11,3 mln. eurų. Kas mėnesį ji paliestų apie 82 tūkst. tėvų.

Didesnės pensijų garantijos prižiūrintiems vaikus ir slaugantiems artimuosius

Siūloma vaiko priežiūros ar artimojo slaugos laikotarpiu asmenis pensijų socialiniu draudimu drausti nuo VDU, o ne nuo minimalios mėnesinės algos. Tai leistų sukaupti daugiau pensijos apskaitos vienetų. Pavyzdžiui, trejus metus vaiką prižiūrėjęs asmuo vietoje 1,5 apskaitos vieneto sukauptų 3 apskaitos vienetus.

Priemonei įgyvendinti reikia 50 mln. eurų, ji paliestų apie 56 tūkst. žmonių.

Nauja priemonė – vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis

Siūloma sukurti vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelį vaikams nuo darželio iki 12 metų. Vienam vaikui kasmet būtų skiriama 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (šiuo metu – 384,8 euro). Lėšas būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms.

Priemonės poreikis siekia 110 mln. eurų, ji paliestų apie 286 tūkst. vaikų.

Vienkartinė parama pasiruošti mokyklai

Priešmokyklinukams ir pradinukams būtų skiriama vienkartinė 2 BSI (148 eurų) išmoka mokinio reikmėms įsigyti, nevertinant šeimos pajamų.

Šiai priemonei reikėtų 18 mln. eurų, ji pasiektų apie 120 tūkst. vaikų.

Nemokami pietūs visiems 5–10 klasių mokiniams

Siūloma etapais – nuo 2029 iki 2034 metų – įvesti nemokamus pietus visiems 5–10 klasių mokiniams, nevertinant šeimos pajamų. Tyrimai rodo, kad nemokamas maitinimas prisideda prie sveikesnės vaikų mitybos, mažina socialinę atskirtį, gerina mokymosi sąlygas ir rezultatus bei mažina finansinę naštą šeimoms.

Šiai priemonei numatoma skirti 375,9 mln. eurų. Ji paliestų apie 160 tūkst. vaikų.

Daugiau galimybių šeimoms įsigyti būstą

Numatoma stiprinti paramą būstui šeimoms dviem kryptimis. Pirma, siūloma didinti finansavimą būsto paramai, kad ja galėtų pasinaudoti daugiau tam teisę turinčių šeimų, taip pat peržiūrėti kredito, pajamų ir turto vertinimo kriterijus.

Antra, būtų peržiūrėtas teisinis reguliavimas ir kuriamos papildomos finansinės paskatos šeimoms įsigyti būstą regionuose.

Šioms priemonėms iš viso reikėtų skirti 67 mln. eurų papildomo finansavimo.

Naujos priemonės į Lietuvą grįžtančioms šeimoms

Pakete taip pat numatytos dvi naujos priemonės emigracijoje gyvenusioms ir į Lietuvą grįžti nusprendusioms šeimoms.

Grįžimo išmoka būtų skiriama šeimai, kuri daugiau nei penkerius metus gyveno užsienyje ir grįžta nuolat gyventi į Lietuvą. 2 000 eurų gautų šeima be vaikų, 4 000 eurų – šeima, auginanti vieną vaiką, ir 5 000 eurų – šeima, auginanti du ar daugiau vaikų.

Išmoka galėtų būti mokama dviem dalimis: pusė sumos grįžus ir kita pusė – po vienerių metų, jei šeima faktiškai gyvena Lietuvoje.

Priemonės poreikis siektų apie 8 mln. eurų, vidutinė išmoka sudarytų apie 4 000 eurų, o naudos gavėjais taptų apie 2 000 šeimų.

Šeimos integracijos krepšelis – iki 1 000 eurų vertės – būtų skirtas grįžusioms šeimoms, kurios užsienyje gyveno dvejus metus ar ilgiau. Jis galėtų būti naudojamas lietuvių kalbos kursams, profesinės kvalifikacijos įgijimui ar pripažinimui, vaikų privataus darželio išlaidoms kompensuoti, psichologinėms konsultacijoms.

Priemonės poreikis siektų apie 4 mln. eurų, o ja galėtų pasinaudoti apie 4 000 šeimų.

Šiuo metu rengiami pokyčiams įgyvendinti būtini teisės aktai. Parengti jų projektai bus teikiami Vyriausybei tvirtinti, o vėliau – Seimui.