infa.lt

Foro: infa.lt / DI

Rugsėjo pradžioje pasaulio technologijų žiniasklaida paskelbė sensaciją: dirbtinis intelektas išsprendė vieną iš septynių didžiausių matematikos uždavinių – Navier-Stokes lygčių egzistavimo ir tolydumo problemą, už kurios sprendimą Clay matematikos institutas žada milijoną dolerių.

Atradimo autoriumi paskelbė save „OpenAI”. Pasaulis sužinojo. Pasaulis žavėjosi.

Tačiau yra niuansų.

Idėja gimė ne korporacijoje

Prieš „OpenAI” fanfaras – stovi du žmonės. NYU matematikos profesorius Tristanas Buckmasteris ir „Anthropic” matematikas Leventas Alpöge tyliai dirbo prie to, prie ko beveik niekas kitas anksčiau nė nesiartino: jie pasirinko ypač retą įrodymo kūrimo kryptį – per vadinamąjį „smooth force” variantą, techninius „C” ir „D” Feffermano uždavinio formuluotės punktus.

Pats Buckmasteris vėliau rašė: „Beveik niekas kitas, kurį žinau, tuo keliu nėjo. Tai nėra kryptis, prie kurios prieini per kelias dienas paprasčiausiai davęs modeliui uždavinio formuluotę.”

Tai buvo metų metais vykęs intelektinis darbas. Originali idėja, originali sprendimo paieškos strategija, originalus įgyvendinimas. Žmogaus ir gryno DI („Claude“ bei „Codex“)) tandemas – kur DI buvo įrankis, o mąstymas liko žmogaus.

Kaip idėja pasiekė OpenAI korporaciją

Rugsėjo 1-ąją „OpenAI” „pasiekė gandai” apie tai, kad du tūkstantmečio uždaviniai jau išspręsti. Pati korporacija tai viešai pripažįsta savo istorijos versijos interpretacijoje. „Gandai“, kaip netrukus paaiškėjo, buvo susiję būtent su Buckmasterio ir Alpöge darbu.

Kas tuos gandus perdavė – oficialiai neskelbiama. Tačiau kontekstas kalba pats už save: Buckmasteris intensyviai naudojo „OpenAI” produktą „Codex“ savo tyrime, o „OpenAI” pasilieka teisę naudoti „Codex“ sąveikas modelių tobulinimui. Ar informacija nutekėjo per darbuotojus, stebinčius naudojimą? Ar per patį modelį, apmokytą su Buckmasterio darbo sesijomis? Oficialaus atsakymo nėra. Tačiau klausimas – lieka.

Ir čia iškyla esminis dalykas, kurį sunku paaiškinti kitaip: kodėl „OpenAI” išmetė 22,5 milijono dolerių jau išspręstam uždaviniui spręsti?

Racionalaus atsakymo nėra – nebent tikslas nebuvo lygties sprendimo atsakymas, o autorystė. Prielaida, kurią siūlo pati įvykių logika: per „Codex“ sąveikas modelis jau „žinojo” Buckmasterio pasirinktą kryptį. Liko tik formaliai ją „atrasti” iš naujo – per savo agentus, savą sistemą, su kiek pakeista metodologija. Ne mokslas. Retroaktyvus atradimo konstravimas.

Apie 10 000 lygiagrečiai dirbančių agentų, 88 valandos, 130 milijardų išvesties tokenų. Tai nėra mokslinės paieškos mastas. Tai korporacinės lenktynės dėl simbolio.

Kai diskusija virto grasinimais

Kai Buckmasteris kreipėsi į „OpenAI” su klausimais – atsakymai tapo vis miglotesni. Galiausiai paaiškėjo, kad lygties sprendimo operacija prasidėjo būtent po to, kai korporaciją pasiekė gandai apie jo darbą.

Tačiau tai dar ne viskas.

„OpenAI” atstovas Sébastienas Bubeckas paprašė Buckmaster’io kažko neįtikėtino: pašalinti Levento Alpöge pavardę iš autorių sąrašo. Alpöge – „Anthropic” darbuotojas. Tai jau nebėra diskusija apie autorystę. Tai korporacijų karas: „Anthropic” žmogus negali figūruoti tarp atradėjų, nes tai suteiktų konkurentui simbolinį kapitalą.

Kai Buckmasteris atsisakė ir pareiškė, kad viską paviešins – Bubeckas paklausė: „Kodėl tu norėtum sugadinti savo karjerą?” O patyręs pasipriešinimą, pridūrė: „Jei nenori, kad būčiau malonus – man nereikia būti maloniam.”

Tai jau ne akademinis ginčas. Tai grasinimas mokslininkui, kuris tiesiog nori, kad jo darbas būtų pripažintas.

Kas laimėjo?

Chronologiškai – žmonės. Buckmasterio ir Alpöge idėja, kryptis ir darbas buvo pirmieji. Clay instituto prizas – oficialiai dar niekam nepaskirtas.

Viešumoje – korporacija. „OpenAI” paskelbė pirma, garsiau ir plačiau. Pasaulinė žiniasklaida pakartojo jų naratyvą. Žmonių vardai liko smulkioje išnašoje – arba bandyta juos išbraukti visai.

Ir čia – tikrasis šios istorijos klausimas. Ne matematinis. Ne DI. Žmoniškas.

Kas yra atradimo autorius, kai korporacija gali nupirkti savo resursais ir greičiu tai, ką žmogus sukūrė protu?

Kai milijonai dolerių gali perrašyti istoriją? Kai mokslininką galima priversti tylėti vienu sakiniu apie karjerą?

Navier-Stokes lygtis galbūt išspręsta. Tačiau šis klausimas – dar ne.

(Straipsnis rašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą formuluotėms)

Parengė: Klaudija