infa.lt

Įvadas:

Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) parengtas grėsmių nacionaliniams saugumui vertinimas, kuriame pateikiamas, abiejų žvalgybos tarnybų bendras grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių LR nacionaliniam saugumui vertinimas.

Santrauka (pagrindinės ištraukos):

°Rusija yra didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis.
°Sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos išlieka rizikos veiksniu.
°2016 metais aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą tęsė Rusijos bei itin glaudžiai su ja bendradarbiaujančios Baltarusijos žvalgybos tarnybos.
°Rusija vykdė žiniasklaidos priemonių plėtrą užsienyje. Rusija siekė daryti įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai.
°Rusija siekė silpninti Lietuvos socialinį integralumą, eskaluodama etninę priešpriešą.

Ištraukos pabaiga.

Toliau parengtoje ataskaitoje aprašoma Rusijos ir Baltarusijos vidaus bei užsienio politika, aptariant Rusijos užsienio politiką Vakarų atžvilgiu, kariniai apmokymai ir Kaliningrado srities militarizavimo klausimai. Ataskaitoje smulkiai aprašoma Baltarusijos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir multimedijos ir spaudos centro Sputnik atidarymas Minske 2016 metais.

Paminėta, jog Baltarusijoje šiuo metu veikia apie 100 prokremliškų organizacijų, skleidžiančių „rusų pasaulio ideologiją“ bei organizuojančių kultūrinius, istorinius ir sporto renginius, finansuojamus iš Kremliaus struktūrų.

Vertinime apibendrinama, jog Rusija ir Baltarusija turi sutampantį požiūrį į grėsmes joms – tai NATO ir ir JAV priešraketinė gynyba ir toliau plėtoja Regioninę karinę grupuotę bei vieningą oro gynybos sistema ir vykdo bendrus karinius mokymus. Baltarusija gauna iš Rusijos pažangią ginkluotę sutartyse numatytais tempais ir apimtimis.

Toliau VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam Lietuvos saugumui vertinime trumpai aprašomi Ukrainos klausimai ir teigiama, jog 2016 metais Ukrainoje baigėsi ekonominis nuosmukis, bet situacija išlieka sudėtinga ir šalis išliks priklausoma nuo užsienio finansinės paramos, o karinio konflikto tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų intensyvumas, lyginant su 2014-2015 metais išlieka žemas.

Grįžtant prie Lietuvos, pasak Lietuvos žvalgybos tarnybų pateikto dokumento, 2016 metais jokių reikšmingų pokyčių neįvyko – didžiausią grėsmę, kaip jau tapo įprasta kėlė slaptos Rusijos užsienio politikos tikslus remiančios šnipinėjimo ir įtakos operacijos prieš Lietuvą.

VSD ir AOTD grėsmių vertinime išvardintos Rusijos žvalgybos ir saugumo institucijos – tai Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos tarnyba (GRU). Visos jos, pasak vertinimo, aktyviai veikė Lietuvoje.

Grėsmių Lietuvai vertinime VSD ir AOTD pateikia įdomų faktą (teiginį), jog 2016 metais išaugus įtampai regione keitėsi ir Rusijos žvalgybos tarnybų interesai Lietuvoje, ir toliau rašoma, jog minėtos tarnybos vykdė ne tik prieš NATO ir ES interesus nukreiptą žvalgybą, bet ir nepasitikėjo bei šnipinėjo savo strateginę sąjungininkę Baltarusiją.

Redakcijos pastaba: norėtume priminti, jog tokius veiksmus vykdė (ir greičiausiai vykdo toliau) visos galingesnių pasaulio šalių žvalgybos, o Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) skandalingoji viešai paskelbta medžiaga įrodė, jog JAV Nacionalinio saugumo tarnyba (NSA) sėkmingai šnipinėjo visas savo strategines sąjungininkes, tame tarpe ir Vokietiją.

Anksčiau skelbta žiniasklaidoje, tik neįvardijus kas užsakovas, žinia iš kur atsirado „Kremliaus troliai“, dabar konkretizuota VSD ir AOTD grėsmių vertinime. Pasirodo minėti „troliai“ yra organizuojami Rusijos FSB tarnybos, kuri apmoka ir jų darbą.

Toliau VSD ir AOTD grėsmių vertinime minima FSB darbuotojo Sergejaus Kulešovo pavardė, kuris, pasak vertinimo autorių, aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Kaliningrado sritį, prisistatydamas jiems Kaliningrado savivaldybės darbuotoju (reikėtų parengti privalomą instruktažą vykstantiems į Kaliningrado sritį – red past).

Ir toliau VSD prašo Lietuvos gyventojų pagalbos pranešti viską ką žino apie Sergejų Kulešovą VSD pasitikėjimo telefonu, kuris pridedamas grėsmių vertinime.

Pereinant prie Baltarusijos, – visos grėsmės ir pavojai išlieka tokie pat, kaip ir anksčiau. Jos žvalgybos tarnybos verbavo Lietuvos piliečius ir rinko visą joms prieinamą informaciją apie Lietuvos politines bei karines ir ekonomines struktūras. Papildomai – aktyviai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, keisdamosi informacija.

2016 metais Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai domėjosi Krašto apsaugos sistema (KAS). Jos glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos žvalgybos veiklą prieš KAS, o jų tikslai, užduotys ir veikimo būdai yra panašūs.

Ekonomikos grėsmių sąraše kalbama apie Rusijos protekcionistinę politiką, nukreiptą prieš Baltijos jūros uostus ir mažinančią jų pajamas. Neigiamą įtaką Lietuvos transporto sektoriui darė Rusijos sprendimas perorientuoti krovinius į Rusijos uostus. Rusijos strategija nukreipti savo produkciją į savus jūrų uostus, tuo skatinusi konkuruoti Baltijos šalių transporto kompanijas, sudaro prielaidas skaldyti Baltijos valstybių pozicijas svarbiais regiono ekonominio saugumo klausimais.

Toliau grėsmių Lietuvai vertinime kalbama apie Rusijos pasiekimus informacijos sklaidos srityje, pavyzdžiui, 2016 metais visos Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija parengė 1,5 tūkst. valandų vaizdo medžiagos išverstos į 10 užsienio kalbų. Pirmą kartą televizijos istorijoje, tvirtina VSD ir AOTD, vienu metu buvo išversta tokia didelė apimtis vaizdo medžiagos – daugiau kaip 2,5 tūkst dokumentinių filmų, įvairių žanrų programų, animacinių filmų.

Pasak grėsmių vertinimo, Rusija siekia diskredituoti NATO pajėgas Lietuvoje ir sukelti visuomenės priešpriešą užsienio karių dislokavimui šalyje, skleisdama melagingo turinio ir provokacinio pobūdžio informaciją.

Neradusi kito būdo įsitvirtinti Lietuvoje, Rusijos agentūra „Rossija segodnia“ pradėjo internetinio portalo „sputniknews.lt veiklą lietuvių ir rusų kalbomis. Tikėtina, jog portalas bus aktualus ne tik Kremliaus šalininkams, bet ir sieks paveikti neutralią visuomenės dalį. Šiuo metu portalo straipsnius skaito mažai žmonių, nepopuliari yra ir portalo Facebook paskyra.

Taip pat 2016 metais Lietuvoje aktyviai veikė ir kitas su agentūra „Rossija segodnia“ siejamas ir Rusijos lėšomis finansuojamas portalas „baltnews.lt“. Portalas vykdė informacines atakas prieš Lietuvą, išnaudodamas visuomenei jautrias temas: holokaustą, pabėgėlius, terorizmą, skatino etninę priešpriešą. Portalas siekė pritraukti ne tik rusakalbę auditoriją – vykdė specialų projektą lietuvių kalba, planuoja skiltį apie Seimo aktualijas. VSD ir AOTD nuomone šis portalas Lietuvos informacinėje erdvėje nebuvo reikšmingas.

VSD ir AOTD grėsmių vertinime Lietuvai pristatyta ir gan plačiai nuskambėjusi „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos (jai iki 2020 metų uždrausta atvykti į LR) klausimas. Ji vertintina kaip viena aktyviausių tarptautinių informacinių atakų prieš Lietuvą organizatorių ir vykdytojų. Jos knyga „Išdavystės kaina. Kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kas bandė ją išgelbėti“, buvo uždrausta, o pats pirmas knygos leidimas konfiskuotas spaustuvėje jos išleidimo dieną. Rusų kalba ši knyga buvo pristatyta Maskvoje, Kaliningrade ir Minske.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, jog didžioji dalis kibernetinėje erdvėje vykdomų išpuolių yra siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei jų remiamų grupuočių.

Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime įvardijami Rusijai palankūs judėjimai ir politinės partijos, kurios skleidžia antivakarietiškas idėjas, protestuoja prieš NATO pajėgų dislokavimą, menkina Rusijos grėsmę ir kaltina Lietuvą rusofobija.

Kai kurie šių organizacijų atstovai propaguoja Rusijos interesams naudingą „neutraliteto“ strategiją Lietuvos saugumo ir užsienio politikoje, ragina nesikišti į Vakarų bei Rusijos konfliktą ar net išstoti iš NATO.

VSD AOTD grėsmių ataskaitoje tvirtinama, jog laikantis tokio požiūrio, atsižvelgiant į saugumo aplinką, Lietuva, laikydamasi „neutraliteto“ strategijos ilgainiui patirtų tokias pačias pasekmes kaip Baltarusija ir grįžtų į Rusijos įtakos zoną.

Rusijai palankūs visuomeniniai judėjimai ir politinės partijos, siekdamos populiarinti savo idėjas, organizuoja įvairias akcijas. Kol kas šių organizacijų skleidžiamos idėjos netapo populiariomis Lietuvos visuomenėje. Tai rodo ir 2016 m. Seimo rinkimai, kuriuose nesėkmingai pasirodė Rusijai palankios partijos ir kai kurie asmenys. (kažkodėl VSD ir AOTD neįvardija nei šių partijų, nei asmenų).

2016 metais kraštutinių dešiniųjų ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės Lietuvoje, rašoma VSD ir AOTD grėsmių vertinime, skirtingai, nei kai kuriose kitose Europos valstybėse, nesugebėjo padidinti savo politinių nuostatų populiarumo Lietuvos visuomenėje. Tai daugumoje atvejų lėmė didelę įtampą visuomenėje keliančių veiksnių nebuvimas ir pačių dešiniųjų susiskaldymas.

2016 metais Kaune susiformavo autonominio nacionalizmo ideologiją propaguojanti grupė. Nors Lietuvoje tai yra naujas reiškinys, tačiau Europoje panašūs judėjimai jau veikia nuo 2003 metų. Autonominiai nacionalistai savo retorikoje kraštutinė nacionalizmą ir ksenofobiją derina su antikapitalistinėmis nuostatomis. Lietuvoje veikiančiai autonominių nacionalistų grupei priskiriami asmenys per trumpuoju laikotarpiu palaikė ryšius su Britanijoje veikusia dešiniųjų ekstremistų organizacija „National Action“, kuri 2016 gruodį buvo uždrausta remiantis terorizmo prevencijos teisės aktais.

2016 metais Lietuvoje nebuvo nustatyta Rusijos karinę agresiją remiančių ir antikonstitucinę veiklą vykdančių ekstremistinių grupių, tačiau yra požymių, jog tokios grupės gali susiformuoti ateityje.

Išvados ir prognozės:
Svarbiausias Kremliaus tikslas 2017 metais yra užtikrinti režimo stabilumą ir sudaryti palankias sąlygas perrinkti V. Putiną kitai prezidento kadencijai.

Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamos grėsmės ir iššūkiai Lietuvos nacionaliniam saugumui didės.

[…] viskas tik blogės.

susiję: VSD ataskaita 2016

Pilną VSD ir AOTD parengtą dokumentą galima atsisiųsti žemiau:

  VSD ir AOTD parengtas 2016 m. grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas (11,5 MiB, 5 474 atsisiuntė)

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu