infa.lt

Antradienį vykusios spaudos konferencijos Seime metu, valdančiosios LVŽS partijos atstovai pranešė apie priemones, kurių jie imsis siekdami suvaldyti emigraciją ir sudaryti sąlygas dvigubai pilietybei.

Emigracijos klausimu konferencijoje buvo pranešta, kad bus inicijuojamas nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografinės politikos.

Pasak Ramūno Karbauskio,  nacionalinis parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos jau buvo pasirašytas ir 2015 metais, tačiau dėl politinės valios trūkumo taip ir nebuvo įgyvendintas.

Valstiečių atstovas, Mindaugas Puidokas kalbėjo apie Brexit ir kuo jis galėtų būti susijęs su Lietuva. Dar M. Puidokas paminėjo dvigubą pilietybę Lietuvoje, kai pasak jo, čia susiduriama su pagrindiniu iššūkiu – Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje, būtina referendumu keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją.

„Referendumo įstatymas sako, kad pats referendumas dėl norimų pakeitimų laikomas priimtu tik tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip 50 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. VRK duomenimis šiandien Lietuvoje turime daugiau kaip 2.5 mln turinčių balso teisę žmonių. Tai būtų didžiulis iššūkis. Teisiškai tai įmanoma, mūsų tikslas, bandyti pakeisti Konstituciją referendumu, kuris gali tapti pirmuoju elektroniniu balsavimu Lietuvoje.

Galbūt referendumą dėl dvigubos pilietybės reikėtų jungti prie prezidento rinkimų, ir, galbūt, netgi pasinaudojant tų referendumų, kurie jau buvo „gerąja patirtimi„, mes galėtume pratęsti net ir tą balsavimo laiką – žmonėms leisti ateiti savaitę laiko pasirašyti (iki šiol trukdavo vieną dieną – red past.) referendumo nuostatas, ir tokiu būdu surinkti reikiamą balsų kiekį. Galbūt papildomos priemonės taipogi galėtų būti taikomos ir išbandytos elektroniniame balsavimo galimybes, būtų pritaikytos papildomos inovatyvios priemonės, galimybė pasinaudoti elektroniniu parašu, o svarbiausia – balsavime galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai, gyvenantys bet kuriame pasaulio krašte. Šis referendumas ir elektroninio balsavimo naujovės taip pat leistų mums pasitikrinti ir šalyje veikiančias sistemas, o tai ateityje galbūt leistų ir rinkimus vykdyti elektroniniu būdu“, – sakė M. Puidokas.

 

„Valstiečių” pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie emigracijos mažinimą atkreipė dėmesį į tai, jog valstybėje turi būti susitarimas tarp valdžios, parlamentinių partijų, darbdavių ir profsąjungų, turi būti paliestos visos suinteresuotos kryptys, kad jos būtų nukreipiamos bendram tikslui. Parlamentaras pasisakė už saugios investicinės aplinkos jaunimui kūrimą, kuri padėtų startuoliams bei kurti naujus verslus, nes „tik sukūrę saugią aplinką tiek verslui, tiek jaunimui, šeimoms bei kitiems galėsime kalbėti apie tautiečių grįžimą į Tėvynę“.

Spaudos konferencijos metu, joje dalyvavęs Valentinas Grumbinas uždavė klausimą:

Mes čia kuriame valstybę Lietuvoje, vadinasi, ir turime Konstituciją pasirašę, pagrindinį mūsų Tautos susitarimą, kurio 48 straipsnis sako, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, o 46 straipsnis sako, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai visuomenės gerovei. – Tai kas trukdo valdžiai dabar imti ir priimti atitinkamus įstatymus, teisės aktus ir nustatyti minimalų atlyginimą tą realųjį, o ne kažkokius ten 127 eurus.

Tokiu būdu išsispręstų problema, nes kalbėti ir laukti kol verslininkai kažkada, kažkaip susimąstys, pagalvojus – yra beprasmiška. Kodėl Vokietija gali nustatyti minimalų atlyginimą tą tikrą-realų, už samdomą darbą mokėti žmogišką atlyginimą, teisingą. Nes dabar gi, pagrinde visi važiuoja iš Lietuvos dėl atlyginimo.

Ramūnas Karbauskis atsakė:

Čia geras klausimas, tiesiog, jei mes čia šiandien tą padarytumėm, iš tikrųjų pakeltumėm gerokai minimalų atlyginimą ir priimtume kitus sprendimus, tiesiog, mes subankrotintume šitą mūsų ekonomiką, daugelis verslo įmonių šito nepakeltų, dėl to, kad mes, vis dėlto, nesame nei Vokietija, nei Anglija, nei Airija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Šnekant apie teisingumą, šitoje vietoje aš suprantu, kad ir verslininkas skirtingai mato, ir darbdavys skirtingai mato [teisingumą – red past]. Aš dabar tik džiaugiuosi, kad dabar, Darbo kodekso rengimo procese, mes turime susitarimus, kuriuos priima ir darbdaviai, ir profsąjungos, ir mes juos planuojame priimti be jokių pataisymų (?) […]

Valentinas Grumbinas patikslino savo klausimą:

Bet žiūrėkit, bendras vidaus produktas (BVP) Lietuvoje kiekvienais metais auga, ir statistika sako, kad Lietuvoje daugėja milijonierių, bet taip pat daugėja skurdžių. Tai reiškia, jog, vis dėlto vyksta neteisingas pasidalijimas. Ir čia tos pasakos kiekvieną kartą, jog esą, verslas žlugs, ekonomika žlugs… – niekas nežlugs. Žmogui reikia valgyti ir žmogus gali pasigamint ir pasidaryt savo rankomis be jokių pinigų, bet mes dabar į vergovę kažkokią, kaip ir įkinkyti, nors sakau, kad Konstitucijoje aiškiai pasakyta, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai gerovei”, o ne profesinės sąjungos ar dar kažkas.

Į šį klausimą nebuvo atsakyta, pasiūlius pasikalbėti su pranešėju (Ramūnu Karbauskiu) privačiai po konferencijos.

Dokumentą dėl emigracijos stabdymo tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti.