infa.lt

asociatyvi nuotr. – Lietuvoje

Daugėjant atvejų, kai iš Ukrainos karo zonos atskriejantys dronai pažeidžia ES šalių oro erdvę, Baltijos valstybės pradėjo aktyviai domėtis Ukrainos patirtimi statant slėptuves nuo bombų.

Kaip praneša „Politico“, pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalių įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos įrangos gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl slėptuvių įsigijimo.

Ukrainos gynybos pramonės tarybos generalinis direktorius Ihoris Fedirko interviu patvirtino šį faktą:

„Taip, tai tiesa. Tai nėra didelės šalys. Jos stengiasi rasti geriausius sprendimus prieš Rusijos agresiją, jei ji įvyktų, kad apsaugotų savo žmones.“

Kontrastas drono incidento metu: premjerė bunkeryje, gyventojai – patys už save

Susidomėjimas slėptuvėmis smarkiai išaugo po praėjusios savaitės incidento, kai į Lietuvos oro erdvę prie sienos su Baltarusija įskrido bepilotis orlaivis, dėl kurio buvo aktyvuota NATO Baltijos oro policijos misija.

Šis įvykis išryškino didelį atotrūkį tarp šalies vadovų ir eilinių piliečių saugumo užtikrinimo:

„užfiksavus droną, Lietuvos prezidentas ir premjerė Inga Ruginienė buvo skubiai nugabenti į požeminius bunkerius, tuo tarpu Vilniaus gyventojai sulaukė tik raginimų patiems skubiai susirasti saugias vietas pasislėpti“.

Šis kontrastas atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria šalies nekilnojamojo turto rinka ir civilinė sauga.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Vilniaus būsto skelbimuose atsirado tendencija rūsius ir sutvirtintas požemines erdves reklamuoti kaip potencialias slėptuves apšaudymų ar dronų atakų atveju, perleidžiant paieškos naštą patiems gyventojams.

Civilinės saugos testas Lietuvoje: tarp Vyriausybės algoritmų ir realaus chaoso mokyklų rūsiuose

Derybos dėl technologijų ir vizitai

Ukrainos plieno milžinės „Metinvest“ vadovas Jurijus Ryženkovas patvirtino, kad bendrovė vedė pirmines derybas su Baltijos šalių vyriausybėmis dėl slėptuvių gamybos.

„Metinvest“ aprūpina Ukrainos priešakines linijas tiek antžeminėmis, tiek požeminėmis slėptuvėmis, saugančiomis nuo raketų ir dronų. „Bet kas gali pastatyti slėptuvę, tačiau vertinga yra būtent taktinė patirtis“, – pažymėjo J. Ryženkovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė neturintis informacijos apie konkrečias derybas dėl slėptuvių pirkimo, tačiau pripažino, kad Ukrainoje įgyta patirtis yra labai vertinga stiprinant civilinę saugą ir atsparumo sistemas Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas televizijos interviu praėjusią savaitę taip pat pabrėžė: „Tai yra nauja realybė, su kuria susiduria Baltijos šalys. Todėl turime prisitaikyti.“

Atsižvelgiant į padidėjusią parengtį, antradienį į Lietuvą susitikti su premjere Inga Ruginiene ir kitais Baltijos šalių vadovais atvyksta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kosmoso bei gynybos komisaras Andrius Kubilius.

Tuo tarpu Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad jo šalis jau seniai ruošiasi galimoms atakoms ir turi pakankamai kompetencijos apsaugoti savo žmones.

Estijos ir Latvijos karinės valdžios institucijos patvirtino, kad pastarasis incidentas Lietuvoje buvo panašus į tuos, kurie pastarosiomis dienomis buvo fiksuoti ir jų oro erdvėse.