infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Kol Europos Sąjunga bando ekonominiais „privalumais“ nuraminti Ukrainą, santykiai su antrąja pasaulio ekonomika – Kinija – pasiekė pavojingą įtampos tašką.

Briuselio siekis reindustrializuoti žemyną ir apsaugoti kritinius tinklus susidūrė su griežtu Pekino ultimatumu: jei Europa užvers duris, Kinija atsakys „lemiamomis priemonėmis“, rašo „Politico“ leidinys.

Pramoninis pagreitis ar protekcionizmo siena?

Pagrindinis ginčo objektas – Pramonės akceleravimo aktas (angl. Industrial Accelerator Act).

Tai ES atsakas į dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo Kinijos gamybos.

Pagrindiniai akcentai:

• Viešieji pirkimai: Valstybės narės bus įpareigotos pirkti prekes tik iš ES arba „patikimų partnerių“. Kinija į šį sąrašą nepatenka, o tai reiškia, kad Pekinas praranda priėjimą prie viešųjų pirkimų rinkos, kuri sudaro apie 14% viso ES BVP.
• Investicijų filtrai: Naujos taisyklės numato griežtą patikrą investicijoms virš 100 mln. eurų sektoriuose, kur dominuoja Kinija (baterijos, elektromobiliai, Saulės panelės). Briuselis reikalauja dalintis nuosavybe ir technologijomis – ironiška, bet tai identiškas metodas, kurį dešimtmečius prieš užsienio investuotojus naudojo pati Kinija.
• Pekino atsakas: „Nenuvertinkite mūsų ryžto“

Kinijos prekybos ministras Suo Pengas Briuselyje kalbėjo be užuolankų: bet koks diskriminacinis elgesys sulauks atsakomųjų priemonių.

Pekinas jau įrodė savo galią praėjusiais metais, kai apribojo kritinių mineralų eksportą, priversdamas net Donaldą Trampą keisti kursą.

Konfliktas aštrėja ir kituose frontuose

• Kibernetinis saugumas: ES rengiasi privalomai riboti „aukštos rizikos tiekėjų“ (skaityti – „Huawei“ ir ZTE) dalyvavimą ne tik telekomunikacijų, bet ir energetikos bei medicinos tinkluose.
• Sankcijų karas: Pekinas jau uždraudė septynioms Europos gynybos įmonėms dirbti Kinijoje po to, kai ES pritaikė sankcijas Kinijos bendrovėms, įtariamoms padedant Rusijai kare prieš Ukrainą.

Briuselio reakcija: tarp drąsos ir diplomatijos

Nors kai kurie ES pareigūnai Pekino nepasitenkinimą vertina kaip įrodymą, kad einama teisingu keliu, oficialioji linija išlieka atsargi.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gegužės pabaigoje šaukia strateginius debatus, o pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné pabrėžia, kad Europa „neina aklu Vašingtono keliu“ ir vis dar laukia Kinijos investicijų.

Pavojingas balansas

Europa atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės – noras atkurti savo pramonę ir saugumą, kopijuojant Pekino metodus.

Iš kitos – suvokimas, kad visiškas atsiribojimas nuo Kinijos tiekiamos žaliavų bazės ir technologijų gali tapti ekonomine savižudybe.

Artėjantis Kinijos prekybos ministro Wang Wentao vizitas Briuselyje birželio pabaigoje parodys, ar pavyks rasti bendrą kalbą greičiau, nei prasidės tikrasis prekybos karas su Rytų milžine.