infa.lt

Ach tie troliai, „atvykę nuo šalčio“

Ach tie troliai, „atvykę nuo šalčio“

20 kovo
01:01 2017
Rytų Ukraina 2014

Rytų Ukraina 2015 | nuotrauka: russia-insider.com

„Tarp įtakos instrumentų, naudojamų Rusijos, dalyvauja „interneto-operatorių“ batalionai, kuriems mokama už komentarų socialiniuose tinkluose srautą, rašo Le Monde žurnalistė Maskvoje Isabellė Mandraud, tęsdama medžiagos seriją pavadintą „Informaciniai Kremliaus karai“.

„Troliai – trečioji, Rusijoje vykdomo „informacijos karo“ linija, po kiberatakų ir informacijos kontrolės. Jų veikla apibrėžiama komentarų srautu socialiniuose tinkluose, galinčiu įtakoti visuomenės nuomonę ir iššaukti ginčus“, – rašoma straipsnyje.

Rusijos žurnalistas, Moscow Times redaktorius, MIP srities ekspertas Aleksejus Kovaliovas 2015 metais sukūrė Rusijoje tinklapį Noodleremover.news, skirtą „feikinių naujienų“ demaskavimui. „Feikinės naujienos“ – melaginga informacija, neatskiriama nuo trolių veiklos, ir tinklapio veikla buvo skirta „nuimti makaronus nuo ausų“. Šį kartą, ieškant trolingo šaltinių, susijusių su Boriso Nemcovo atminimo maršu, labiausiai jį nustebino bandymas priimti į darbą jį patį, kai buvo nustatytas kontaktas su vienu iš komentarų autorių“, – praneša Mandraud.

„Įprastai, – giriasi Kovaliovo pašnekovas, – atlyginimas nuo 70 tūkstančių rublių (apytiksliai 1160 €u). Aš parodžiau gerus rezultatus Ukrainos klausimu“. Tai pakankamai nemaži pinigai kaip Rusijai, kur vidutinis universiteto dėstytojo neviršija 55 tūkst. rublių, – paaiškina skaitytojams Mandraud. – Ir patvirtinimas to, jog griežti kritikos komentarai Maskvos atminties maršo atžvilgiu, paplitę Rusijos interneto segmente buvo anaiptol ne spontaniški“.

Trolis būna ne tik rusiškas. Jis gali būti kinas, amerikietis ar europietis. Tačiau jo greitas skrydis prie Vladimiro Putino – ant „trolių fabriko“ atsiradimo Rusijoje bangos, tikrų informacijos gamybos fabrikų, kur troliai savo mažutėmis rankutėmis darbuojasi ištisas paras, – didina susirūpinimą Vakaruose“, – teigia Mandraud.

Rusijos troliai eina ir eksportui, – tęsia žurnalistė: – kalbant konkrečiai, Ukrainos konflikte jie priešpastato ukrainiečių separatistus Ukrainos armijai šalies Rytuose, užmėtydami įvairių MIP tinklapius ir socialinius tinklus įpykusiais komentarais, dažnai netgi fotomontažais apie taip vadinamus Kijevo žvėriškumus“, – tvirtina žurnalistė.

Ataskaitoje, finansuojamoje NATO, tyrėjai taip pat pabrėžia komentarų kandumą, susijusį su Malaizijos lainerio MH17 katastrofa, numušto danguje virš Donbaso 2014 metų liepos 17 dieną. Jie skirti „sukurti informacinį chaosą, kad nebūtų aišku, kas iš tiesų įvyko, tuo pačiu parašyti taip, kad būtų sudėtinga tvirtinti, jog viskas surežisuota“, – aiškina Mandraud.

Toliau ataskaitoje rašoma: „Tas faktas, jog trolingas nepaminėtas oficialioje valstybės strategijoje, leidžia Rusijai pakankamai įtikinamai neigti visus kaltinimus šioje srityje. Tuo pačiu ji gali teigti, jog kaltinimai trolingu yra sudėtinė Vakarų informacinio karo prieš Rusiją dalis“.

„Iš esmės, jokie duomenys neleidžia teigti, kad prezidento administracija tiesiogiai tame dalyvauja. Apmokamų trolių veikla – tai žemutinių ešelonų (lygmuo, municipalinės ar regioninės valdžios, ir ji pirmoje eilėje yra deleguota artimų valdžiai jaunimo politinių judėjimų“, – mano žurnalistė.

2005 metais atsirado jaunimo judėjimas „Naši“ (Mūsiškiai). „Jis gyvavo neilgai, – sako Kovaliovas, – tačiau labai greitai iškilo nauja iniciatyva: du „Naši“ vadovai – Ruslanas Gatarovas ir Vladimiras Burmatovas – ir jų klonai ėmė užtvindyti komentarais pačią populiariausią Rusijoje tinklaraščių platformą, – LiveJournal„.

„2012 metais rusų hakerių grupuotė „Šaltai-Boltai“, taip pat žinoma kaip „Anoniminis internacionalas“, nulaužė asmeninį dviejų aukštų valdininkų, atsakingų už jaunimo sektorių, susirašinėjimą paštu. Šis įsilaužimas demaskavo blogerių verbavimą, kuriems buvo mokama po 85 rublius (2 €u) už vieną komentarą. Tada nebuvo jokios kalbos apie tai, kad reikėtų įtikinti interneto naudotojus Kremliaus politikos teisingumu, – reikalinga buvo diskredituoti bet kokią diskusijų rūšį“, – sako žurnalistė.

Laikraštis Le Monde padarė eksperimentą trolių atakų piko metu, pirmaisiais mėnesiais po to, kai 2015 metų vasario 27 dieną buvo nužudytas Borisas Nemcovas. Tada šių eilučių autorės, Le Monde korespondentės Maskvoje Twitter paskyra, buvo tiesiog apgulta kandžiais komentarais – был осажден едкими комментариями – „Eva, SS vilkė“ – ir jos vardas buvo įtrauktas į „rusofobų“ ir „nacistų“ sąrašus. Po to, staiga viskas nurimo. Troliai dingo arba susirado kitus taikinius.

„Tuo metu šis sektorius profesionalizuojasi. Konflikto Ukrainoje ir Krymo aneksijos išvakarėse atsirado „troliu fabrikai“, – teigiama straipsnyje. Aleksandra Garmažapova, nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Sankt Peterburge, viena iš pirmųjų atrado jų egzistavimą 2013 metais, po to, kai perskaitė mažą skelbimą apie tai, jog „reikalingi interneto operatoriai komentarų internete rašymui“, už 25960 rublių (432 €u) atlyginimą į mėnesį. Žurnalistė išsamiai aprašė susitikimą, kuris vyko didžiuliame sniego baltumo kotedže, esančiame „priešais Olgino stotį“, – Sankt Peterburgo priemiestyje.

„Pastate apsaugos darbuotojas, įėjimas pro besisukančius užsirakinančius vartelius. Viduje kabinetai su užrašais „blogeriai“, „greito reagavimo skyrius“, „žurnalistai“, „socialinių tinklų specialistų skyrius“. Dešimtys žmonių dirba ten pamainomis dieną ir naktį“, – rašo Mandraud.

„Aleksandra Garmažapova su drauge dalyvavo priėmimo į darbą pokalbyje su Aleksejumi Soskovcu, valdžios partijos „Jedinaja Rosija“ jaunimo judėjimo atstovu ir įvairiausiu įmanomų festivalių merijai organizatoriumi“, – pranešama straipsnyje.

„Įrašai būna įvairiausi – socialiniai, verslo, politiniai ir t.t. Juos galima dėti robotais, tačiau robotai savo darbą atlieka mechaniškai, ir kartais sistema, kaip, sakykime, „Yandex“ juos blokuoja, – aiškino jis. – Rašykite komentarus nuo savęs mūsų nurodyta kryptimi. Pavyzdžiui, apie G-20 (aukščiausio lygio susitikimas įvyko praėjo po kelių dienų Sankt Peterburge 2013 metų rugsėjį) galima parašyti, jog tai daro garbę Rusijai, tačiau sudaro trukdžius ir kamščius mieste“. „Ar būtina man, kaip troliui, įsiterpti į diskusiją?“ – paklausė Aleksandra Garmažapova. „Kažkur reikia, kitur ne… Jūs atsakote į šešias eilutes. Pagal normas reikia parašyti apie 100 komentarų į dieną“.

„Kiekvienas „interneto operatorius“ pradžioje turi persikūnyti į kažkokią asmenybę – vyrą, moterį, studentą, sportininką, tarnautoją – o tada įsikinkyti atitinkamų temų sąrašo pagrindu į Ukrainos vyriausybės diskreditacijos procesą – tai pagrindinis taikinys, o taip reikia sumaišyti su purvu tarptautines sankcijos Rusijai, Obamos administraciją, Europos Sąjungą, ir tuo pačiu kelti į aukštybes giriant Rusijos ekonomiką ar su išsilavinimu susijusius įstatymus. Užsienio kalbų mokėjimas buvo pliusas“, – prisimena Mandraud.

„Dabar, po daugkartinių persikraustymų, šis „trolių fabrikas“ išnyko iš akių“, – sakoma straipsnyje.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


  • Nereikia (64%, 86 balsavo)
  • Reikia parduotuvėse ir transporte (20%, 27 balsavo)
  • Reikia (16%, 21 balsavo)

Viso balsavo: 134
Pradėta - 2020 27 liepos @ 10:56
Pabaiga - 2020 27 rugpjūčio @ 10:56

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Ach tie troliai, „atvykę nuo šalčio“* - nuoroda: https://infa.lt/13871/ach-tie-troliai-atvyke-nuo-salcio/